Vengrijos fenomenas ir lietuviškosios paralelės

Ažiotažas, kilęs ES Vengrijai priėmus naująją Konstituciją ir pakeitus kai kuriuos įstatymus, skatina atidžiau pažvelgti į tų pokyčių esmę. Ir susimąstyti. Susimąstyti, ar tos permainos, kurių ėmėsi Vengrija, nėra aktualios ir mūsų valstybei. Tuo labiau, kad 25 Seimo nariai, beje, visi atstovaujantys valdančiajai daugumai, įregistravo rezoliuciją „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo, remiančią Vengrijos teisines iniciatyvas.“ Stiprėja ir visuomenės balsas piliečiams palaikant „Respublikos“ dienraščio paskelbtą akciją „Mes su Vengrija“. Tęsti skaitymą

Paskelbta Suverenitetas | Komentuoti

Konstitucija ir jos realizavimas

Demokratinės valstybės garantija – stabili Konstitucija. Mūsų valstybė – parlamentinė respublika. Tai užfiksuota Konstitucijoje. Valstybė yra stipri, kai stiprus parlamentas, kai jis turi daugumos piliečių pasitikėjimą.

Jokios šalies Konstitucija nenumato detalių. Tam yra sveikas protas. Problema, kai jo nesivadovaujama. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta: prezidentas „Ministro  Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus“. Vadinasi, Prezidentas be Ministro Pirmininko negali paskirti ministro, o ar gali ji versti jį dirbti su ministrais, kuriais nepasitiki? Lietuvoje pasirodo gali. Jėgos struktūrų ministras nepaklūsta vyriausybei. Demokratinėje šalyje toks ministras būtų apkaltintas maišto kėlimu. Tęsti skaitymą

Paskelbta Teisė | Komentuoti

Europos reikalų komitetas – valstybingumą griaunantis Briuselio buldozeris

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“.
Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai. Tenka pripažinti, kad strategijos idėja – sukurti valstybės raidos viziją, pasiekti politinio sutarimo ir jos laikytis – yra kur kas gražesnė, nei pats strategijos tekstas. Tęsti skaitymą

Paskelbta Europos Sąjunga | Komentuoti

Globalizmas ar naujasis komunizmas

Perskaitęs „Lietuvos žiniose“ publikuotą žurnalistės Palmyros Krupenkaitės ir garsios sovietologės, Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorės Françoise Thom pokalbį, pavadintą „Nemarus komunizmo virusas“, nusprendžiau apie tą „nemarų komunizmo virusą“ pareikšti ir savo nuomonę. Juo labiau kad šios sovietologės mintimis apie pokomunistinių valstybių problemas susidomėjau jau pačioje mūsų nepriklausomo gyvenimo pradžioje. Ypač sudomino jos prognozės apie finansinę oligarchiją, kuri tose valstybėse neišvengiamai tapsianti lemiama ekonomine ir politine jėga, kadangi esą ji glaudžiai susijusi su buvusiu nomenklatūra. Tęsti skaitymą

Paskelbta Globalizmas | Komentuoti

Kas kaltas?

Visuotinio sąmyšio akivaizdoje jautresni ar neabejingi ateičiai tautiečiai tebemėgsta metafizika „įkrautus“ žodžius. Jie, ištarti iš ekrano, t. y. šiuolaikinės visuomenės valdymo mašinos, vis dar veikia it burtažodžiai: Prisikėlimas, Atgimimas, Dvasingumas etc.

Ir kas čia blogo? Juk panašūs dalykai vyko ir vyksta visame pasaulyje – girdėta retorika. Europos istorija mena ir įspūdingesnių skanduočių: Liberté, Egalité, Fraternité. Arba šiek tiek vėliau: Ein Volk, Ein Reich, Ein Führer. Tęsti skaitymą

Paskelbta Tauta | Komentuoti