IŠMINTIES KRISLAI 7

                      ,,Intelektualas mažų mažiausiai nepatikimas, nes jis angažuojasi tik sau ir savo vizijai. Dažnai jis neturi nė elementarios politinės nuovokos. Žinoma, intelektualai gali kurį laiką pabūti su tauta ir ją įkvėpti, kodėl gi ne.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 139

Skaityti toliau

Vytautas Radžvilas

PASKUTINĖ VINIS Į LIETUVOS KARSTĄ

LiVytautas Radžvilasetuvoje mažėjant gyventojų, politinis elitas problemą spręsti, ko gero, bandys dalydamas lietuvių pilietybes kaip nuolaidų korteles. Artėjant rinkimams vėl vis dažniau keliamas dvigubos pilietybės klausimas. Visos politinės jėgos iš šios idėjos bando pasipelnyti. Jis vakar turėjo būti aptartas Politinės tarybos posėdžio metu, kuris, deja, buvo atšauktas.

Kam svetur gyvenantiems ir kitų valstybių pilietybes turintiems tautiečiams papildoma Lietuvos pilietybė? Nostalgija? Svajonės senatvėje grįžti į protėvių žemę? Norai atgauti nosavintą giminaičių turtą? Praktiškai nemokamos (palyginti su Vakarais) medicinos paslaugos? Skaityti toliau

Vilija Dailidienė

„Grožinė literatūra ir jauno žmogaus vertybės“

ANKETA

1. Vertybių samprata sudėtinga, ji glaudžiai susijusi su išorės pasauliu, žmogų jaudinančiais ekonomikos, kultūros, religijos, politikos klausimais ir su jo pastangomis tą išorės pasaulį padaryti sau artimesnį. Tačiau dar niekas nepateikė vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kokia yra šio pasaulio vertybių sistema, kokios vertybės svarbesnės, prioritetinės, o kokios – ne. Koks vaidmuo, Jūsų nuomone, šioje vertybių sistemoje kiekvieno žmogaus gyvenime turėtų tekti tautinėms-etninėms ir etinėms vertybėms? Ar dabartinei lietuvių grožinei literatūrai dar rūpi etiniai idealai? Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMAS- KONSTITUCINĖS NUOSTATOS ĮGYVENDINIMAS

Kagenzelislba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus, viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Skaityti toliau

Jonas Užurka

KILMĖS PAŽINIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ?

ŽiJonas ir Neries tolumosnoti savo tautos šaknis, savo giminės genealoginę kilmę – garbės reikalas. Nenutrūkstama žmogaus, tautos genetika ir yra mūsų būties pamatas, žmogaus elgsenos kodeksas. Deja, mes, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų, galimybės giliau pažinti save buvo atimtos. O ir šiandien kažin ar visi noriai stengiasi pažinti savo kilmę ir ja pagrįsti savo mentalitetą. Skaityti toliau

IŠMINTIES KRISLAI 6

,,Lietuvoje nacionalinės valstybės kūrėjams ir jos suverenui – tautai gyventi nebesaugu.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, Nr. 8-9, p. 137

 

,,Intelektualas mažų mažiausiai nepatikimas, nes jis angažuojasi tik sau ir savo vizijai. Dažnai jis neturi nė elementarios politinės nuovokos. Žinoma, intelektualai gali kurį laiką pabūti su tauta ir ją įkvėpti, kodėl gi ne.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, Nr. 8-9, p. 139

Skaityti toliau

LIETUVOS PARTIZANO JUOZAPO STREIKAUS – STUMBRO PASKUTINIS ŽODIS ,,TROIKOS“ TEISME

K2ai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų Juozas Streikus kalbėjo dvi valandas. Jis kaltino. Nesigynė, nieko nepaneigė, net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų. Į teisėjo klausimą ,,Už ką žudėte tarybinius piliečius?” – Juozas atsakė: ,,Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Skaityti toliau

Povilas Gylys

DAIVA ULBINAITĖ NEKALTA?

Šipovilas-gylys-laime-gyventi-be-euro2andien buvo priimtas dar vienas ažiotažą žiniasklaidoje sukėlęs teismo verdiktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (AT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė sprendimą, išteisinantį Prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo. Skaityti toliau

Eimantas Grakauskas

NETIESOS SKLAIDA

Įpusėjo trečią dešimtmetį besitęsiantis Sąjūdžio valdžios – LR Aukščiausiosios Tarybos (toliau – AT) ir jos deputatų – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų sisteminis diskreditacijos procesas, netiesos sakymo, melo, pusiau tiesos/melo sklaidos, tyčiojimosi, paniekos, persekiojimo ir net kenkimo atmosferos palaikymas ir eskalavimas. Ilgokai dvejojau ar verta rašyti, kalbėti šia tema.

Skaityti toliau