IŠMINTIES KRISLAI 8

                      ,,Neįmanoma ugdyti patriotiškumo apeinant nacionalinę jauseną, tarsi prigimtinį ryšį su gimtine. Jeigu neugdome šios jausenos, netenkame ryšio su savo valstybe, o valstybė tampa vien formalia politine juridine struktūra ir politinio verslo mechanizmu kapitalui aptarnauti.“

Vytautas Rubavičius, poetas, publicistas

www.bernardinai.lt, 2012-11-08

Skaityti toliau

Algirdas Endriukaitis

ŽODIS ALFONSUI SVARINSKUI, JUOZUI ZDEBSKIUI IR BRONIUI LAURINAVIČIUI PAGERBTI

      endriukaitis       

Monsinjoro Alfonso Svarinsko parkas              2016-07-16

                   Už garbingus didžiavyrius Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Bronių Laurinavičių, kuriems šiandien neleistų kalbėti Seime, nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Atmintis teikia prievolę kalbėti už juos atvirai. Skaityti toliau

Linas V. Medelis

SU LGBT* VĖLIAVA PIRMYN, PIRMYN Į ŠVIESIĄ ATEITĮ

Medelis31-asmenine-K100-e1364198839360

2016

Pirmadienį, birželio 13 dieną, Vilniuje prasidėjo jau trečia LGBT* šventė, žadanti šiemet būti itin triukšminga, gausi „normaliems“ žmonėms pavydėtinų renginių. Tas festivalis mums vėl primena, kad bent jau kartą per trejus metus atsiranda tokia lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transvestitų  problema (ženklas „*“,berods, turėtų reikšti „ir visokių kitokių“). Ši problema yra lyg žiaurus ir Lietuvoje vis dar nenykstantis žmogaus teisių pažeidimas. Skaityti toliau

POETINĖ FILOSOFIJA TEISME

2015 metų spalio 20 d. Strasbūro teismas 9 balsais prieš 8 nusprendė, kad čekistas V. Vasiliauskas 1953 metais, dalyvavęs dviejų Lietuvos partizanų (brolio Jono ir Antano Aštrauskų) Šakių rajono Žalgirio miške nužudyme, Lietuvos teismo pagal genocido straipsnį nuteistas neteisingai ir išteisintas.

Prieštaraujančio šiam Strasbūro teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimui teisėjas E. Kūris nuomonės tekste cituoja amerikiečių rašytojo Archibald MacLeish rašinį.

Tai labai neįprasta , bet labai filosofiškai gilu, teisinėje praktikoje. Skaityti toliau

IŠMINTIES KRISLAI 7

                      ,,Intelektualas mažų mažiausiai nepatikimas, nes jis angažuojasi tik sau ir savo vizijai. Dažnai jis neturi nė elementarios politinės nuovokos. Žinoma, intelektualai gali kurį laiką pabūti su tauta ir ją įkvėpti, kodėl gi ne.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 139

Skaityti toliau

Vytautas Radžvilas

PASKUTINĖ VINIS Į LIETUVOS KARSTĄ

LiVytautas Radžvilasetuvoje mažėjant gyventojų, politinis elitas problemą spręsti, ko gero, bandys dalydamas lietuvių pilietybes kaip nuolaidų korteles. Artėjant rinkimams vėl vis dažniau keliamas dvigubos pilietybės klausimas. Visos politinės jėgos iš šios idėjos bando pasipelnyti. Jis vakar turėjo būti aptartas Politinės tarybos posėdžio metu, kuris, deja, buvo atšauktas.

Kam svetur gyvenantiems ir kitų valstybių pilietybes turintiems tautiečiams papildoma Lietuvos pilietybė? Nostalgija? Svajonės senatvėje grįžti į protėvių žemę? Norai atgauti nosavintą giminaičių turtą? Praktiškai nemokamos (palyginti su Vakarais) medicinos paslaugos? Skaityti toliau

Vilija Dailidienė

„Grožinė literatūra ir jauno žmogaus vertybės“

ANKETA

1. Vertybių samprata sudėtinga, ji glaudžiai susijusi su išorės pasauliu, žmogų jaudinančiais ekonomikos, kultūros, religijos, politikos klausimais ir su jo pastangomis tą išorės pasaulį padaryti sau artimesnį. Tačiau dar niekas nepateikė vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kokia yra šio pasaulio vertybių sistema, kokios vertybės svarbesnės, prioritetinės, o kokios – ne. Koks vaidmuo, Jūsų nuomone, šioje vertybių sistemoje kiekvieno žmogaus gyvenime turėtų tekti tautinėms-etninėms ir etinėms vertybėms? Ar dabartinei lietuvių grožinei literatūrai dar rūpi etiniai idealai? Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMAS- KONSTITUCINĖS NUOSTATOS ĮGYVENDINIMAS

Kagenzelislba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus, viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Skaityti toliau

Jonas Užurka

KILMĖS PAŽINIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ?

ŽiJonas ir Neries tolumosnoti savo tautos šaknis, savo giminės genealoginę kilmę – garbės reikalas. Nenutrūkstama žmogaus, tautos genetika ir yra mūsų būties pamatas, žmogaus elgsenos kodeksas. Deja, mes, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų, galimybės giliau pažinti save buvo atimtos. O ir šiandien kažin ar visi noriai stengiasi pažinti savo kilmę ir ja pagrįsti savo mentalitetą. Skaityti toliau