Aleksandras Solženicinas

Gyventi nemeluojant! /Pamoka Lietuvai/

Kadaise mes nedrįsdavome ir pašnibždomis šiugždėti. Dabar gi rašom ir skaitom autorinius leidinius, o jau viens kitam, susiėję MTI rūkykloje, iš širdies prisiskundžiame: kokių jie tik eibių nepridaro, kur tik netampo mūsų! Ir bereikalingas kosminis gyrimasis, kai namuose skurdas ir vargas; ir tolimų laukinių režimų ramstymas; ir pilietinių karų kurstymas; ir beprotybė Mao Czeduną išugdė (mūsų lėšomis) – ir mus gi prieš jį varys, ir teks eiti, kur pasidėti? Ir teisia ką nori, ir sveikus bepročiais paverčia – visa „jie” o mes – bejėgiai. Skaityti toliau

Aleksandras Solženicinas

Gal patirtis ir Lietuvai?

,,Mes taip beviltiškai nužmogėjome, kad už šios dienos skurdų srėbalą atiduosime visus principus, savo sielą, visas mūsų protėvių pastangas, visas ainių galimybes – kad tik nesuardytume savo sugurusio egzistavimo. Nebeliko mūsų nei tvirtybės, nei išdidumo, nei širdies kaitros. Mes net visuotinės atominės mirties nebijome, trečiojo pasaulinio karo nebebijome (gal plyšelyje pasislėpsime), – mes bijome tik pilietinės narsos žingsnių! Kad tik neatitrūktume nuo bandos, nė žingsnio nežengtume pavieniui – ir staiga neliktume be baltų batonų, be dujų balonėlio, be registracijos Maskvoje.“ Skaityti toliau