Bronislovas Genzelis

MĮSLĖS KELYJE Į NEPRIKLAUSOMYBĘ

                    Istorijos verpetuose nemažai mįslių. Jų atskleidimas padeda suprasti vyksmą. Šį kart norėčiau aptarti pasitaikiusias mūsų kelyje į Nepriklausomybę mįslės. Kas organizuoja mūsų Sąjūdžio pirmeivių dergimą? Kodėl klastojama mūsų istorija labiau negu keikiamo okupacinio rėžimo istorikų? Kodėl dabartinė Lietuva atrodo, lyg laimėtojai būtų ne sąjūdininkai, o „platformininkai“? Atsakymo nerandu. Savo hipotezių dokumentais pagrįsti negaliu, bet susimąstyti dėl sutapimų verta. Išspręsdami šias mįsles, manau, suvoksime, kodėl atsisakyta Sąjūdžio idealų.

Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

ATMERKIME AKIS…

        1988 m. birželio 2 d. Mokslininkų Rūmuose įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą?“. Ieškant atsakymo pažvelgta giliau. Kitą dieną – birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė Grupė. Po Sąjūdžio Vėliava pakilo Tauta ir po dvejų metų išsivadavome iš okupantų jungo.

Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMAS- KONSTITUCINĖS NUOSTATOS ĮGYVENDINIMAS

Kagenzelislba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus, viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI

genzelis

Bronislovo  Genzelio, Kovo 11 Akto signataro,

                gyv. Smėlio 3/10 , LT10324 Vilnius,

                 tel.:2341804 ; 869905569

                  Vilnius, 2015.08.17

                                                                                       PAREIŠKIMAS

       Kiek man teko girdėti, organizuojama šmeižto kampanija prieš vieną iškiliausių Lietuvos žmonių Antaną Terlecką ir kad tuo klausimu jo bylą nagrinės Jūsų  Teismas. Kadangi A. Terlecką pažįstu beveik 50 metų, esu susipažinęs su dokumentais ypatingame archyve (buvau Aukščiausios Tarybos Laikinosios komisijos užsienio spectarnybų veiklai tirti Lietuvoje narys) negaliu likti nuošalyje nuo tos šmeižto kampanijos. Be to, kaip mokslininkas, esu tyrinėjęs šią problemą. Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

Universalizmas ir tautiškumas

Istorijos analitikai pastebi, kad laikas nuo laiko visuomenę sukrečia socialiniai sukrėtimai, kartais įgaunantys  religinio (ar politinio) fanatizmo apraiškas. Praeities tyrinėtojai aiškina jų priežastis. Išvada: jeigu visuomenę valdytų racionalūs analitikai, juos būtų galima išvengti. Mano giliu įsitikinimu, mūsų europietiškoji visuomenė darda į naujus socialinius sukrėtimus, apie kuriuos  ES valdantieji kuo  mažiausiai mąsto (gyvena šia diena).

Neišnyksta klausimas: kas yra žmogus? Biologinė ar ir dvasinė būtybė. Dabar save vadinantieji „europiečiais“, labiau linksta į pirmąjį apibrėžimą, nors ne kiekvienas tai viešai pripažįsta. Ši problema sena kaip ir pasaulis. Vis labiau skamba: „pinigai nekvepia“. Vardan sukauptų turtų, viskas galima. Natūralu, kad kiekvienas asmuo trokšta asmeninės gerovės. Ar vien dėl to verta gyventi? Visos religijos siekia išlaikyti žmogų homo sapiens ribose. Todėl norėčiau atkreipti į du šios problemos aspektus: kultūros integracijos (ir išlikimo) ir socialinės atskirties. Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

Istorikai Lietuvos istorijoje

Tautos egzistencijos pamatas jos kalba ir kultūra. Nustojusi puoselėti savo kultūrą, tauta išnyksta – išlieka tik istorijos analuose. Šis procesas akivaizdus: vienos tautos, naikindamos kaimynus, didėjo, kitos naikinosi pačios. Verta tai prisiminti ir aptariant savo istoriją: rasime epizodų, kai mus siaubė kaimynai ir kai patys nenorėjome būti savimi. Apie kaimynų skriaudas nemažai rašyta. O apie pačių norą atsisakyti savasties? Prisiminkime  XVIII amžiaus pabaigą ir palyginkime ją su vykstančiais procesais šiuolaikinėje Lietuvoje. Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

Įstatymai, teisėtumas, teisingumas ir pilietinė atsakomybė

Artėjame prie ketvirčio amžiaus, kai patys turime tvarkyti savo reikalus. Jei esi neabejingas valstybės ateičiai, būtina analizuoti, kas pozityvu, kas negatyvu mūsų padangėje. Valstybės stabilumo požymis – didžiulės socialinės atskirties nebuvimas, pagarba šalies Konstitucijai, pasitikėjimas teismais. Valstybė stipri, kai didžioji dalis piliečių įsitikinę, jog ji gina daugumos, o ne saujelės piliečių interesus. Kitaip valstybę drebina socialiniai sukrėtimai. Tuo gali įsitikinti kiekvienas bent kiek besidominantis istorija. Savo dabarties apmąstymuose neretai nuklystu į istoriją. Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

Merkio fenomenas

Savo gyvenimo verpetuose susitikau daug įdomių ir po savęs palikusių ryškių pėdsakų asmenybių: politikų, kultūros veikėjų. Linkstame pervertinti politikų nuopelnus, pamirštant, kad politikai iš esmės realizuoja arba torpeduoja žmonių sąmonėje subrendusių pokyčių būtinumą. Tautos sąmonė bazuojasi ant istorinės atminties ir esamybėje kuriamų vertybių, kurių pamatas – istorikų tyrinėjimai, rašytojų ir poetų kūryba, filosofų apmąstymai. To nesant, visuomenėje stagnacija. Lietuva ir praeityje nestokusi puikių istorikų, bet ji visada jautė politikų deficitą. Skaityti toliau