Bronys Savukynas

Apie gimtąją kalbą ir tautinį orumą

Ar broliai artojai lietuviškai šneka? Pusiaukalbystė iš dvikalbystės. Oficialiosios tuščiakalbystės vaisius. Kam nereikia normalios kalbos. Kad ji butų tikroji tėvynė

 

„Kalboje tauta pasisako kas esanti“, – rašė mūsų bendrinės kalbos tėvas Jonas Jablonskis. Be abejonės, šiame pasakyme atsišviečia ir Vilhelmo fon Humbolto kalbos filosofijos ryškiausioji gija. Ar ne tą pačią mintį vokiečių mokslininkas yra pasakęs tokiais žodžiais: „Kalboje visada rasime jos pačios pirmapradžio charakterio lydinį su tuo, ką kalba yra perėmusi iš tautos charakterio“. Gerą filosofijos mokyklą išėjusiam Rygiškių Jonui negalėjo būti nepažįstami ir Humbolto darbai. Bet ne humboltizmas čia mums svarbu. Rūpi kas kita – kaip iš žmonių kalbos matyti, kiek ta kalba jiems miela, kiek jie brangina ją? Juk tą pačią mintį galima pasakyti ir tokiais žodžiais: kokia tauta – tokia ir jos kalba; arba apverčiant šią lygybę: kokia kalba – tokia ir ja kalbanti tauta. Šios parafrazės mums čia tėra lieptas į tezę: lietuvių kalba yra netekusi tiek lietuviškumo, kiek lietuvių tauta praradusi savojo charakterio. Skaityti toliau