Romualdas Grigas

Lietuvių nacionalinė tapatybė:“Krizės asmenybė” ir jos tipažai

 

Anotacija. Straipsnis pradedamas nacionalinės tapatybės prigimties, sklaidos ir vaidmens sociopolitologiniu vertinimu. Dėmesys fokusuojamas į tuos bruožus, kurie gali būti aiškinami kaip intensyvių pokyčių ir socialinių deformacijų rezultatas. Plėtojamos teorinės konstrukcijos išeities tašku imama Vyt. Kavolio suformuluota „krizės asmenybės“ konstrukcija. Straipsnio autorius toliau ją plėtoja, konkretizuoja išskirdamas lietuviškoje realybėje besireiškiančius tos asmenybės tipažus. Tai: tradicionalistas – etnokolektyvistas; „neolithuanus“ (naujalietuvis) arba modernistas; marginalas; „užribio klasės“ asmuo. Apibrėžiami šių tipažų socialiniai portretai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į tų tipažų determinaciją, sklaidos sąlygas. Epiloginiuose apmąstymuose bei išvadose sociologo žvilgsnis metamas ir į normatyvine elgsena, išsiskiriančią asmenybę – taupiais štrichais piešiamas jos portretas.

Skaityti toliau

Romualdas Grigas

Lietuvos tūkstantmetis: raidos dramatizmas. I. Laimėjimų „paradas“ ir jų istoriosofinė interpretacija

Anotacija. Šis straipsnis – tai sumanytos istoriosofinio pobūdžio kritinės apybraižos pirmoji dalis (antroji – skirta Lietuvos tūkstantmečio praradimų vertinimams). Remiantis šiuolaikiniam socialinių bei humanitarinių mokslų pasauliui būdingomis koncepcijomis bei teorijomis, bandoma atskirais akcentais susisteminta pastanga pažvelgti į epochinius lietuvių etnoso bei jo pagrindu sukurtos Lietuvos valstybės laimėjimus, kurie buvo pasiekti tūkstantmečio laikotarpyje. Tiek laimėjimų, tiek ir praradimų (kurie bus išdėstyti antrojoje šios apybraižos dalyje) akcentai visų pirma pateikiami žvelgiant iš socialinės organizacijos, o taip pat ir iš socialinės antropologijos pozicijų.

Šioje apybraižos dalyje skaitytojui pristatomi tik penki tūkstantmečio laimėjimų akcentai, paties autoriaus vertinami kaip esminiai lietuvių etnoso  (tautos) ir jos valstybės socialinės organizacijos kokybiniai virsmai. O kartu – ir kaip kuklus bandymas, arba kaip įvadas kur kas platesnio masto poliparadigminio pobūdžio diskusijai. Šiuo straipsniu pradėtoje kritinėje apybraižoje nesunku įžvelgti subjektyvizuotos atrankos ir interpretacijų kontūrus. Tačiau jie pateisinami vėlgi šiuolaikinei istorikai (mokslui apie istoriją) priimtina konstruktyvistinės epistemologijos pozicija.

Skaityti toliau

Romualdas Grigas

Lietuvos tūkstantmetis: raidos dramatizmas. II. Kokybinių virsmų negatyvas ir jų istoriosofinė interpretacija

Anotacija: Šis straipsnis – sumanytos istoriosofinio pobūdžio apybraižos antroji dalis (pirmoji buvo skirta lietuvių etnoso (tautos) ir jos valstybės kokybinių virsmų pozityvo apžvalgai). Šioje dalyje dėmesys koncentruojamas į tuos socialinės bei politinės organizacijos pokyčius (kokybinius virsmus), kurie autoriaus nuomone priskirtini prie esminių  pralaimėjimų lėmusių kadaise iškilaus, galingo etnoso ir jo išimtinėmis pastangomis sukurtos valstybės etnopolitinę, etnokultūrinę deformaciją ir net nunykimą. Autorius savo įžvalgas riboja atrinkdamas aštuonis istorinės raidos fragmentus-akcentus.  Jie taip pat, kaip ir pirmoje apybraižos dalyje yra interpretuojami socialinės organizacijos bei socialinės antropologijos kontekste. Autorius mano, jog tokio akcentų skaičiaus pakanka tam, kad būtų esminiais, tam tikru lygiu susistemintais kontūrais išskleistas lietuvių etnoso (tautos) ir jos valstybingumo negatyvaus pobūdžio istorinių pokyčių vaizdas.

Skaityti toliau

Romualdas Grigas

Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje memorandumas

Projektas

Konferencijos „Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje“ , įvykusios 2010 m.   rugsėjo mėn. 17-19 d.d. Palangoje

Mes, Lietuvos moterų lyga ir Lietuvai pagražinti draugija, apibendrinę konferencijos pranešimuose ir diskusijose išsakytas mintis ir teiginius, o taip pat vadovaudamiesi susirūpinimu šalies situacija ir bendru valstybės įvaizdžiu, manome būtinu atkreipti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo ir vyriausybės dėmesį į dabarties sąlygomis aiškiai nepakankamą mažos, sparčiai nykstančios lietuvių tautos interesų atstovavimą. Šis valstybės politikos nepakankamumas (kaip ir kiti tautos skauduliai) pasireiškia pačiais svarbiausiais pavidalais. Šiame dokumente mes paliesime tik tuos židinius bei kontūrus, kurie susilaukė konferencijos dalyvių ypatingos atidos.

Skaityti toliau