Kęstutis Jaskelevičius
Tautos tapatybės vagystė
0
Autoriaus archyvas: Kęstutis Jaskelevičius
Kęstutis Jaskelevičius
,,Lietuva 2030“ – išgalvoti vektoriai
LR Seimas, šiek tiek pasiginčijęs, patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ – dokumentą, kuris turėtų nubrėžti valstybės raidos kryptį aštuoniolikai metų. Rengti šią strategiją dar 2010 m. buvo suburta beveik dvidešimties verslo, akademinės visuomenės, švietimo ir meno atstovų grupė, pavadinta Valstybės pažangos taryba. Ji veikė kaip speciali Vyriausybės komisija, turinti įgaliojimus gauti būtinus duomenis ir, prireikus, pasitelkti valstybės institucijas. Skaityti toliau
Kęstutis Jaskelevičius
Vengrijos fenomenas ir lietuviškosios paralelės
Ažiotažas, kilęs ES Vengrijai priėmus naująją Konstituciją ir pakeitus kai kuriuos įstatymus, skatina atidžiau pažvelgti į tų pokyčių esmę. Ir susimąstyti. Susimąstyti, ar tos permainos, kurių ėmėsi Vengrija, nėra aktualios ir mūsų valstybei. Tuo labiau, kad 25 Seimo nariai, beje, visi atstovaujantys valdančiajai daugumai, įregistravo rezoliuciją „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo, remiančią Vengrijos teisines iniciatyvas.“ Stiprėja ir visuomenės balsas piliečiams palaikant „Respublikos“ dienraščio paskelbtą akciją „Mes su Vengrija“. Skaityti toliau
Kęstutis Jaskelevičius
Epitafija kaimui ir tautai
Viename dienraštyje mokytoja iš Panevėžio Lionė Lapinskenė pasakė, kad lietuvių kalbai ir tautiškumui yra iškilęs rimtas pavojus. Jos žodžiais tariant, viskas yra atsidūrę ant griovio krašto. Įvertinkime šias mintis, žvelgdami per Lietuvos kaimo prizmę. Ar ne kaimas šimtmečiais buvo tautiškumo ir tradicijų puoselėtojas, kalbos saugotojas? Ar ne kaimiškose pirkiose iš kartos į kartą būdavo perduodami papročiai, dainos, amatų įgūdžiai? Ar ne kaimas tylomis, ir ne tik, sugebėdavo, pasipriešinti galingesnių kultūrų invazijai? Tuomet, kai miestų bendruomenė, ko gero pati gerai nesuvokdama pasekmių, mielai mėgdžiodavo svetimšalių manieras, madas, valgių receptus, o bjauriausia – svetimą kalbą, sparčiai risdavosi nutautėjimo nuokalne, kaimų bendruomenė, dėka savo įgimtojo konservatyvumo, tai tarsi atsverdavo. Buvo išsaugomas balansas tarp mobilumo ir konservatyvumo. Skaityti toliau
Kęstutis Jaskelevičius
Šiandieniniai mūsų bajorai ir mužikai
Ūmai susirūpinome menku savo patriotiškumo užtaisu. Ypač jaunimo. Kaipmat radome ir priežastį. Tai, pasirodo, mokykla, kurioje jaunuoliams nesugebama įskiepyti patriotinių jausmų. Prezidentas net inicijuoja pasitarimą, kurio tema „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“.
Ne tik būdvardžių šėlionė
Atrodo, net neturėtų kilti abejonių, kad būtent tautiškumas yra patriotiškumo ištakos. Ne vienas išminčius yra skiepijęs mintį, kad negerbiant ir nemylint savo šeimos, vargu ar žmogus gali būti atsidavęs savo tautai ir kraštui. O nemylinčiajam savo tautos svetimi bus humaniškumo idealai, tolerancija ir pagarba kitoms tautoms.