Jonas Jasaitis

Savivaldos pagrindas – pilietinė visuomenė

Tauta – valstybės teritorijos šeimininkė

LR Konstitucijos 2 straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (mūsų išryškinta – J.J.). Analogiška nuostata įtvirtinta 33 straipsnyje. 3 straipsnyje pasakyta: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.“ Skaityti toliau

Jonas Jasaitis

Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones

Šio straipsnio būčiau nerašęs, jei ne rugpjūčio 24 d. vakare per LTV rodyta laida, kurioje didžiai mokyti rinkimų technologijų žinovai nebūtų taip atvirai išdėstę, kas mūsų laukia, kai po metų įvyks Seimo rinkimai. Jie „tiesiai-šviesiai“ išrėžė, kad visuomenės pastangos atkurti teisingumą ir valdžios institucijų atsakomybę tautai yra bevaisės. Ekspertai be užuolankų rėžė, kad mes nieko nesitikėtume, nes valdys tie patys, tik gal šiek tiek persistumdę kėdes. Skaityti toliau

Jonas Jasaitis

Tautos susitarimas stiprinti valstybę

Susivienijimo baimė

Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) atstovų taryba pasiūlė spalio 22 d. sukviesti visuomenę pokalbiui apie nacionalinio susitarimo dėl valstybės stiprinimo galimybę. Labai pritariu tokiam pasiūlymui, nes svarbiausia, kad ,,pradėtume tartis“. Reikia nutraukti, anot Krescencijaus Stoškaus, ,,visų karą prieš visus“, nes iki šiol, ką tik pasakytume, pasiūlytume ar padarytume, arba nesulaukia jokio atgarsio, arba pasipila tokie komentarai, po kurių neretam jau nebesinori nieko daryti ar siūlyti. Baisiausia, kai įžūliai (būtent, įžūliai) kartojama, kad nieko padaryti nebegalima, kad žmonės nebesusitelks ir nebesusivienys, kad ,,traukinys jau nuvažiavo“. Skaityti toliau

Jonas Jasaitis

„Iš kur priviso tiek universitetų?“

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“. Beprasmiška diskutuoti su tais, kurie „viską apie viską žino“. Skaityti toliau