Pradžia buvo Rusijoje

Laikai keičiasi, keičiasi ir kaimynai, tačiau ne tiek, kad jų nebepažintume. Antai Rusijos valdžia, bandydama užmiršti dar neseniai dievintą 1917 metų bolševikų perversmą, „spalines“ (lapkričio 7 d.) šventes pakeitė kita data – lapkričio 4 d. Ji ir vėl laisvadienis, ir vėl minėjimai bei eisenos. Tačiau paradai Raudonojoje aikštėje nerengiami, dabar su bažnytinėmis vėliavomis einama aplink cerkves ir soborus. Į Stalino nugriautą ir vėl atstatytą Kristaus Išganytojo šventovę sueina visa Kremliaus valdžia. Ir stovi pirmieji Rusijos asmenys su žvakutėmis rankose prieš didįjį ikonostasą, ir klausosi didžiai išmintingo patriarcho Kirilo pamokslo. O tas Kirilas, tiesą sakant, ir yra pagrindinis „kaltininkas“, kad ši šventė tapo tokia svarbi (nors Rusijos istorijoje taip sureikšminta nebuvo). Abejotina joje viskas – nuo sumanymo iki šventimo mastų. Jau antras dešimtmetis ji diegiama, pavadinta День народного единства, t.y. Liaudies vienybės diena, tačiau liaudis vis nežino, prieš ką reikia telktis ir vienytis. Prieš bolševikus? Jų nebėra. Tad lieka… kaimynai. Skaityti toliau →