Laima Abraitytė

Ne profesija, o pašaukimas

jūdis sujudino ir protus, ir sąžinę.

Pasirodo, turime dar ir protų. Ir sąžinė bunda.

Ir šviesesnio gyvenimo viltys dar ne visai užgesintos. Teisingesnio, doresnio, gražesnio gyvenimo viltys.

Kudirkos varpas gaudžia ir gaudžia – šaukia šviesai, tiesai ir vienybei. Šaukia darbui.

Bunda žmogus.

Visomis vidinėmis galiomis žmogus purtosi tos žeminančios padėties, kai jis – tik statybinė plyta būsimam laimės rūmui, kai jis – tik trąša neapibrėžtai visuotinei laimei, į kurią žengiama nesirenkant priemonių, į kurią žengiant „nepakeičiamų nėra“ ir „skiedros, kertant medį, kad lekia, tai lekia…“ Skaityti toliau