Marcelijus Martinaitis

Penkiasdešimt tremties ir nevilties metų

Rašau nežinodamas, koks likimas laukia tų žodžių po dviejų mėnesių. Dabar kovo pabaiga ir balandžio pradžia, turėtum jausti tų dienų istoriškumą. Atrodo, reikėtų rašyti lengvai ir našiai. Bet ne – nėra lengvumo, kaip jo nėra žmonių veiduose, laikraščiuose. Istorija prasideda, kai viskas praeina, žodžius siunčiu kaip į žvalgybą – į tas nešventas birželio dienas, kai Vilniuje imituojama antrinė okupacija. Skaityti toliau