Oskaras Vitsdalis

Kalbinis sąjūdis Norvegijoje

Nuo 1850 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Norvegijoje, kaip ir kitose Šiaurės šalyse, įvyko reikšmingų struktūrinių lūžių. Stiprėjo valstietiškos visuomenės industrializacija. Didesnę kaimo gyventojų dalį sudarė bežemiai valstiečiai, todėl didėjo klasiniai skirtumai, plačiausi gyventojų sluoksniai vis labiau skurdo. Visuomenėje augo įtampa, kūrėsi įvairūs sąjūdžiai. Gyventojų skaičius devintajame dešimtmetyje pasiekė 2 milijonus. Emigracija, ypač į Ameriką, atėmė iš tautos daug darbingų žmonių. Dar prisidėjo ta aplinkybė, kad po 400 metų trukusio Danijos, viešpatavimo ir kultūros internacionalizacijos iškilo grėsmė Norvegijos tautiniam ir kalbiniam identitetui. Todėl – kaip atsvara tam – suprasta būtinybė stiprinti tautos savimonę. Tačiau be nacionalinės rašytinės literatūrinės kalbos tai padaryti būtų buvę sunku. Skaityti toliau