Kazys Požėra

Orientacininkai

Įsikalta nuostata, kad antroji lietuvių religija yra krepšinis – grynų gryniausias blefas. Nesąmonė. Lietuviai – nuo mažulėlio iki senolėlio – visa galva senų seniausiai panirę į orientavimosi sportą ir šioje srityje per tūkstantmetį, akies mirksniu prašvilpusį nuo vienuolio Brunono iš Kverfurto egzekucijos, yra pasiekę nepakartojamai įspūdingų rezultatų daužydami Maskvos vartus ir tramdydami prunkštančius žirgus prie Juodosios jūros. Lietuviai nuo amžių yra kelyje. Trasoje. Su kompasais ir žemėlapiais rankose jie neatlėgdami ieško kontrolinių punktų, registruojasi juose ir paknopstom varo toliau. Anot aistruolių, orientavimosi sportas – tai krosas, reikalaujantis ne tik ištvermės, jėgos, bet ir smegenų. Sveikos nuovokos, kad trasoje nenublūdijus vietoj kontrolinių punktų ieškoti gegutės lizdo./…/ Skaityti toliau