,,Visas supratimas mums atėjo po Berlyno sienos griuvimo. Bet pats sunkiausias buvo vienišumo jausmas. Staiga mes supratome, kad mes neturime į ką remtis, netgi morališkai. Iki tol mes turėjome jausmą, kad pasaulis už kurį mes kovojome, egzistavo, buvo realus. Ir staiga jo neliko, jis pasirodė sunaikintas.”
— Markosas, ,,Subkomandante Markos”, Ultra. Kultūra, Jekaterinburgas, 2005, p. 47
