Aloyzas Tendzegolskis

Naujas apsakymas

Kartą man draugai pasakė:
 – Reikia žinoti, ko į apsakymą nedėti. Kūrinio kokybę nulemia tai, ko jame nėra. Jeigu nėra šlamšto, tai apsakymas geras.
– Bet vis dėlto kažką, įdėti tenka, – pastebėjau aš.
 – O! – mįslingai kilstelėjo galvą bičiulis.
Pranašiškus draugo žodžius patvirtino naujas apsakymas. Suskambėjęs pagrindine literatūros gaida, jis tapo masinančiu reiškiniu.
Naujame apsakyme nėra pakvaišusios senės, slampinėjančios ūksmingom pamiškėm ir keliančios baimę visam kaimui. Skaityti toliau

Aloyzas Tendzegolskis

Galvojam

Kažkas pasakė, kad mes negalvojam. Esą, striksim kaip žvirbliai, ir tiek. Mūsų galvose, girdi, švilpauja vėjai…
                                     Negalvojam! Švilpauja vėjas! Ar jūs girdėjote didesne nesąmonę? Kaip tik mums, ne kam kitam, lemta krimsti pačius kiečiausius riešutus.
                                           Nubudę mes galvojam:
kaip kalbėti atvirai – ir neprasitarti;
kaip būti aktyviam – ir niekur neįsikišti;
kaip gyventi plačiai – ir neišleisti pinigų;
kaip kombinuoti – ir išlikti šventam.
                                           Darbe galvojam:
kaip pagirti viršininką – ir neišsiduoti;
kaip branginti darbo laiką – ir sužinoti miesto naujienų;
kaip gyventi linksmai – ir neatsilikti nuo darbščiųjų;
kaip dirbti dėl akių – ir kalbėti apie darbo prasmę.
                                           Susirinkime galvojam:
kaip ištęsti kalbą iki pusantros valandos – ir nieko nepasakyti;
kaip aštriai kritikuoti – ir nė vieno neužgauti;
kaip kalbėti savikritiškai – ir iškelti savo dorybes;
kaip pasmerkti nusikaltėlį – ir nuslėpti šypseną.
                                           Namuose galvojam:
kaip būti ištikimam savo jausmams ir žmonai;
kaip pameluoti, kad tave suprastų teisingai, kaip kalbėti vaikams apie sąžinę – ir jų nesuklaidinti;
kaip ištrūkti iš namų – ir išsaugoti šeimos laimę.
                                      Vidurnaktį galvojam:
kaip būti kukliam – ir nelikti  paskutiniuoju;
kaip ieškoti teisybės – ir nepaliesti savęs;
kaip džiaugtis gyvenimu – ir nuslėpti apmaudą.
                                           Štai kiek mes galvojam!
                                      Kas dieną sprendžiam šimtus problemų, kiaurą parą sukame galvas, o jeigu nieko nepasakom, tai tik todėl, kad daug galvojam.
 
,,Literatūra ir menas“, 1978, nr. 48