Vladas Terleckas

Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiškai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje. Stribų istorija ištirpusi, paskendusi „klasių kovoje“. Minėtuose ir kituose rašiniuose nerasi duomenų bent apie tai, kaip 1944–1953 m. keitėsi stribų skaičius, kokios buvo šio reiškinio priežastys, kokia buvo jų tautinė ir socialinė sudėtis, kiek ir kokių darbų nuveikė. Teįstengiama deklaruoti, jog „Liaudies gynėjai, įrodydami ištikimybę savo liaudžiai, įvykdė daug drąsių žygdarbių.“[1] „Sukrapštomas“ vienas kitas pavyzdys, tikras ar tariamas. Ir kodėl jie turėjo įrodinėti tą ištikimybę, kai stribai vadinti darbo žmonių ginkluotais būriais. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus

Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose skelbta informacija leidžia teigti, jog bent pirmaisiais kovų metais partizanai turėjo represinėse struktūrose savo „akis ir ausis“. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Okupanto karas prieš žuvusius

 Patyčių iš žuvusiųjų kvaitulys: „repertuaras“ ir tikslai

Ši tema išsamiau, sistemiškiau mažai tyrinėta, vis labiau pamirštama. Gal taip nutiko dėl jos traumuojančio kraupumo. Tuo naudojasi kai kurie Lietuvos prosovietiniai istorikai, siekiantys iš tautos atminties visiškai ištrinti represinių struktūrų, ypač stribų siautėjimą prie žuvusių ir nukankintų partizanų bei niekuo nekaltų gyventojų. Tokiomis užuolankomis bandoma nuslėpti okupacinio režimo vieną sunkų nusikaltimą ir jį (režimą) humanizuoti.

Žudikai tyčiojosi iš savo aukų dvejopai: jas išdarkydami miestelių aikštėse ir po to jas slapčia užkasdami. Tokiam elgesiui būdingas pamišėliškas žiaurumas. Apgailėtina, kad literatūroje šiam barbarizmui apibūdinti parinktas neadekvatus žodis „niekinimas“. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Manipuliavimo žuvusiaisiais juodosios technologijos 1

Paminklas ir Tėvynę išdavusiems

2011 m. pabaigoje pasirodė daug pasakančiu pavadinimu vardynas „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“. Pagal jos pratarmės autorių Povilą Masilionį (vieno kolchozo partorgą, Leningrado aukštosios partinės mokyklos auklėtinį, ilgametį LKP CK propagandistą, žurnalo „Komunistas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją, žurnalo „Gairės“ vyr. redaktorių), siekiama objektyviai ir nepolitizuotai įvertinti dešimtmetį siautusį terorizmą (taip vadina partizaninį karą) ir teisingumo, norima pastatyti kuklų paminklą „visoms pokario metų beginklių civilių žmonių aukoms“ (p .15). Kiek čia prieštarų ir netiesos! Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos 2

Partizanų kompromitavimas ir demonizavimas

Karo po karo laikais Kremliaus statytiniai Lietuvoje visaip bandė nuteikti tautą prieš partizanus. Žurnalistai ir propagandistai – čekistai pylė paplavas ant kovotojų, vietinė nomenklatūra organizavo susirinkimus, mitingus, kuriuose buvo kurstoma neapykanta ginkluotam pogrindžiui. Net 1953-12-10 LKP(b) CK biuras niršo, kad „Blogai ugdomas gyventojų neapykantos nacionalistams ˂…˃ jausmas“ (cit. pagal: Lietuvos partizanai Žemaičių apygarda (1945–1953 m.). V., 2010, p. 374). To siekiant lipdyta partizanams žudikų etiketė. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos 3

„Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ („Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio jų biogramų vienintelis faktas – narystė KP ar jos kandidato statusas, priklausymas komjaunimui. Didelę grupę sudaro tie, prie kurių pavardžių teįrašytas priklausymas, prirašymas prie vieno ar kito miesto, apskrities partinės organizacijos. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Ekonominis Lietuvos kaimo terorizavimas 1944–1953 m.

Nuo reokupacijos pradžios kaimas pradėtas plėšti mokesčiais, žemės ūkio produktų ir miško kirtimo prievolėmis (natūriniais mokesčiais), „dovanomis“ Raudonajai armijai, „savarankiškomis“ paskolomis ir kt. Tuo okupantas siekė daugelio tikslų: surinktomis lėšomis papildyti biudžeto pajamas, maisto atsargas, likviduoti „buožes“, nuskurdinti ir suvaryti į kolchozus valstiečius, sumažinti partizanų galimybes apsirūpinti maistu. Istoriografijoje šiems svarbiems klausimams skiriama menkai dėmesio. Išimtis galėtų būti L. Truskos straipsnis.1 Nerimą kelia tai, kad kai kuriuose leidiniuose (pvz., M. Pociaus2) visiškai ignoruojamas lemtingas mokesčių politikos poveikis kaimo sukolchozinimui. Tuomet noromis ar nenoromis ištrinamas ilgametis kaimo žmonių apiplėšinėjimas, kankinimas mokesčiais ir kitomis prievolėmis. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Savi pinigai – valstybingumo išsaugojimo svarbus pagrindas

Jurgita Lapienytė www.15min.lt 2012-10-02

„Savų pinigų neturėjimas yra kaip gyvenimas prie vieno dujų vamzdžio“, – sako ekonomistas Vladas Terleckas. Šiemet minime du svarbius jubiliejus – lito įvedimo (1922-10-01) 90-metį ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo, arba laikinųjų pinigų – talonų įvedimo, išėjimo iš rublio zonos 20-metį. Kovo 11-osios Akto signataras, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, produktyvus mokslininkas (paskelbė 500 darbų, tarp jų – 6 monografijas apie Lietuvos bankininkystės ir pinigų istoriją), ekonomikos mokslų daktaras, daug prisidėjęs prie Lietuvos savų pinigų ir bankų sukūrimo Vladas Terleckas teigia, kad nacionaliniai pinigai ne tik leidžia valstybei reguliuoti ekonomiką ir įgyvendinti savarankišką ekonomikos politiką, bet ir kloja šalies valstybingumo ekonominius pamatus. Su V.Terlecku „15min” kalbėjosi apie lito istoriją ir jo reikšmę Lietuvai, Lietuvos banko vaidmenį dabar ir tarpukariu, šių dienų ekonomikos aktualijas. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas

Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro atminimo knyga“ (Knyga, V., 2011) sudarytojai „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų. Skaityti toliau

Vladas Terleckas

Sovietinės partizanų istorijos gaivinimas. Kova su stribais buvo partizanų klaida?

Kiek žuvo stribų?

Nepriklausomos Lietuvos istorikas M. Pocius nesivaržo savo knygoje pateikti tokį apibendrinimą: „Taigi tikrų ir tariamų kolaborantų (stribų, partinių ir sovietinių aktyvistų, civilių) bei jų artimųjų žuvo 8,3 karto daugiau negu okupantų. ˂…˃ prioritetas teiktas kovai su vietiniais priešo talkininkais, o ne su svetimšaliais agresoriais“ (p. 348). Skaityti toliau