Jonas Užurka

KILMĖS PAŽINIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ?

ŽiJonas ir Neries tolumosnoti savo tautos šaknis, savo giminės genealoginę kilmę – garbės reikalas. Nenutrūkstama žmogaus, tautos genetika ir yra mūsų būties pamatas, žmogaus elgsenos kodeksas. Deja, mes, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų, galimybės giliau pažinti save buvo atimtos. O ir šiandien kažin ar visi noriai stengiasi pažinti savo kilmę ir ja pagrįsti savo mentalitetą. Skaityti toliau

Jonas Užurka

Protėviai akmenyje iškalė dvasią, kalaviju iškirto viltį o mes – klystkelių voratinklyje

„Nugrimz į nebūtį ta giminė, kurios tėvus pamirš vaikai“
Senoji Baltų išmintis

Šiandien mes, pasimetę demokratijos ir globalizacijos labirintuose, vis dar nebegalime suvokti, kad esame seniausios pasaulyje Baltų tautos ir jos kalbos paveldėtojai, kad ne kartą išsivadavę iš okupacinių vergijų, kol kas vis dar nesugebame išsivaduoti iš okupacinių ideologinių melo gniaužtų, nesugebame tautiškai oriai atgimti. Skaityti toliau

Jonas Užurka

Pasididžiavimas savastimi

Kodėl aš pradedu nuo gan platokų istorinių įžvalgų, sužinosite perskaitę išsamią įžangą. Dar kartą žvilgtelėjęs į gilios senovės žemėlapį, ant kurio stambiu užrašu prie Baltijos užrašyta „Baltai“, užverčiu paskutinį „Europa. Istorija“ knygos 1365 puslapį. Daug ką sužinojau. Ši knyga apie Europos istoriją sudaryta chronologiškai, remiantis Bodlėjaus bibliotekos, Mokslų apie žmogų Vienos instituto, Oksfordo, Harvardo universitetų bei kitų mokslo institucijų šaltiniais. Tai – akademinė knyga, pagrįsta tikrais įvykiais ir faktais, prie kurių dirbo daugybė garsiausių ir įvairių mokslo sričių mokslininkų. Baigęs studijuoti užverčiu ir „Baltų menas“, „Lietuvių kilmė“ bei „Tautos kilmė“ knygas. Skaityti toliau

Jonas Užurka

Nepatogi tiesa, bet šventa tiesa

Kuo toliau tuo vis garsiau girdisi, kaip ar ne tik pagal vieną signalą, vis garsiau falsifikuojami istoriniai įvykiai ir tiesos. Vis dar nenutylant maskvėnų balsams apie prūsų žemes kaip apie „russkyje iskonnyje zemli“, jau vis garsiau pasigirsta (ar ne tik labai gabių maskvėnų mokinių) Vilnijos krašto gyventojų pritariantys balseliai: „Vilno – istorinės mūsų žemės, Vilno – naše“. Skaityti toliau

Jonas Užurka

Po dvidešimties metų

Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Skaityti toliau