Jūratė Voloskevičienė

TAUTINĖS MOKYKLOS KONCEPCIJA IŠVIRKŠČIAI (2)

Paradoksalu, tačiau 50 tarybinės (jei norite, „sovietinės“) okupacijos metų išgarsino Lietuvą kaip vieną labiausiai išsilavinusių tarybinių respublikų. Vidurinis išsilavinimas buvo ne tik pasiekiamas kiekvienam, bet netgi privalomas. Vidurinė mokykla, nors ir labai ideologizuota, davė visų mokomųjų, tiek humanitarinių, tiek realinių, dalykų pagrindus, vadinasi, ruošė jaunus žmones kiekvienam gyvenimo atvejui. Ne, tai ne nostalgija tarybinei mokyklai, bet realus mokykloje gautų žinių lygio įvertinimas.  Skaityti toliau

Jūratė Voloskevičienė

Tautinės mokyklos koncepcija išvirkščiai (I)

2013-ji Lietuvai neeiliniai metai. Nuo liepos 1-sios visos Europos dėmesys kryps į Lietuvą. Kokį Lietuvos švietimą parodysim Europai – deklaratyvų, ar realų?

Neatsitiktinai šie metai paskelbti Meilės Lukšienės metais, Lietuvos švietimo reformos pradininkės metais. Todėl vėl imu į rankas „Tautinės mokyklos koncepciją“ ir dar kartą skaitau viską nuo pradžios.

Nuo koncepcijos paskelbimo prabėgo 24 metai, o ji, regis, parašyta šiai dienai. Vadinasi, koncepcijoje iškeltos problemos per tą laiką ne tik nebuvo išspręstos, bet netgi pagilėjo. Skaityti toliau

Jūratė Voloskevičienė

Nueita ne tuo keliu

Gerbiamieji !

 

Iš karto atsiprašau tų, kam mano kalba pasirodys vulgaroka ar kitaip nepriimtina. Tačiau pažadu, jog nesieksiu komercinių televizijų lygio ir necenzūriniais žodžiais nesisvaidysiu.

Galbūt ir nieko naujo nepasakysiu, tik priminsiu tai, kas visiems gerai žinoma ir suvokiama, tik, į tas tiesas kartais paprasčiausiai nekreipiame dėmesio ir praleidžiame „pro ausis“ arba dedamės pamiršę, į jas net neįsigilinę, ir, nešami globalizacijos bei reformų srovės, nuplaukėme pasroviui. Todėl paanalizuokime tą kelią. Skaityti toliau

Jūratė Voloskevičienė

Kam mielas svetimas rūbas

1898 metais lietuvių tautos dainius Maironis rašė:

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį 
Iš kapų milžinų 
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį 
Iš senųjų laikų! 

Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį, 
Tik ne tą šiandieninį, 
Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, 
Oi, ne savo, ne savo!

Jeigu šiandien  iš kapų milžinų pakiltų Kudirka ir Maironis, Basanavičius ir Vaižgantas, visą savo gyvenimą pašventę lietuvių kalbos ir šalies valstybingumo išsaugojimui, jeigu šiandien pakiltų tremtiniai, už meilę Tėvynei atgulę šaltojo Sibiro platybėse, jeigu šiandien iš kapo pakiltų mano tėtis, mokytojas Albinas Andrulionis, gerų žmonių dėka išvengęs Sibiro, bet tarybinį gulagą iki pat mirties kentęs čia, Lietuvoje ir dėl to paaukojęs rašytojo talentą, deja deja, jie antrą kartą numirtų iš sielvarto. Iš sielvarto dėl to, kad po šitiekos metų mes, pasak Maironio, tebegyvenam paskolinta dvasia ir tebevilkim ne savo, o svetimą rūbą. Ar dėl to svetimo rūbo knygnešiai nešė į Lietuvą lietuvišką žodį ir raštą? Ar dėl to svetimo rūbo galvas paguldė Sausio 13-osios  ir Medininkų aukos? Skaityti toliau