T
ai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija. Skaityti toliau
88 m. birželio 2 d. Mokslininkų Rūmuose įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą?“. Ieškant atsakymo pažvelgta giliau. Kitą dieną – birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė Grupė. Po Sąjūdžio Vėliava pakilo Tauta ir po dvejų metų išsivadavome iš okupantų jungo.Dažnai yra ieškoma šiandieninės Lietuvos vargo priežasčių. Visuose lygiuose pastebėta, kad didžiuma Lietuvos isteblišmento, kaip ir Maskvos laikais, turi nuostatą giliai paklusti stipresniam ir galingesniam. Tai ryškiai buvo parodyta Seime ratifikuojant ES Konstituciją. Sprendimus darė priblokšdami baudžiauninko lankstymosi prieš galingą poną stiliumi, teisiškai raštingi, politiškai paklusnūs, be istorinio stuburo, vertybiškai pilki, nuoširdžiai nesuvokiantys pasaulio kultūros raidos krikimo tendencijų. Įdomiai yra pastebėjęs rašytojas Fazilis Iskanderas: ,,Milijonai buvusiųjų neraštingų žmonių tapo pusiau raštingi ir įtraukti į politiką. Pusiau raštingas žmogus paliko vieną krantą, bet neišplaukė į bendržmogiškos kultūros krantą.“ (,,Soveršeno sekretno“, 2016, Nr. 8, p. 23). Skaityti toliau
Ne
seniai tarp signatarų kilo ginčas dėl Lietuvos dabarties ir ateities prasmės. Nieko naujo po šia Saule. Tik atviras ir reikalingas ženklas, kad ne vienas jau užsimiršo už ką tąsyk pasirašė. Anuomet kažkas buvo Pilėnuose, kažkas Durbės ar Žalgirio mūšyje dalyvavo, kažkas pirmąją Lietuvos istoriją parašė, kažkas ,,Varpu“ skambino, kažkas 1918 m. vasario 16 parašus padėjo, kažkas į mišką galvą padėti išėjo, kažkas į tremtį dundėjo ir kažkas su tais bendrystės darbais bei garbe liko ir šiandien. Skaityti toliau
Viena iš geros vadybos ar lyderystės taisyklių yra – suvok, kas esi, ką gali ir ko IŠ TIESŲ nori. Šią taisyklę nuolat prisimenu stebėdamas įvykius Europos Sąjungoje. Ypač paskutiniu metu. Skaityti toliau
Nesu iš besalygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Visgi stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane karts nuo karto apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas. Skaityti toliau
A. MERKEL SIEKIA RADIKALIŲ REFORMŲ EUROZONOJE
Vokietijos laikraštis die ZEIT gavo slaptąjį Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių susitarimo projektą, kuriuo siekiama glaudesnio ekonominės politikos derinimo. Taip pat bus keičiamas ir Europos parlamento darbas.
Kanclerė Merkel siekia radikalios eurozonos reformos. Iš slaptojo Prancūzijos ir Vokietijos dokumento matyti, kad eurozonos valstybėms atėjo laikas stipriau derinti savo šalių ekonominę politiką. Autorių kanclerės Merkel ir prezidento Olando (Hollande) projekte išvardyta pakeitimų serija: Skaityti toliau
2014 m. profesorius Alvydas Jokubaitis ir profesorius Raimundas Lopata kartu išleido 360 puslapių knygą ,,Lietuva kaip problema”. Galima pareikšti kai kurių pastabų tekstui, bet labai svarbus, pamokantis yra pabaigos žodis, kurį pateikiame. (347-353 psl., pabraukimai – mano). Skaityti toliau
KĄ DARYTI, JEI MATAI, KAD STOVI PRIE VALSTYBĖS PRARAJOS KRAŠTO IR NIEKO NENORI VEIKTI?
Prieš Naujuosius metus priimta sveikinti ir linkėti, kaip įprasta, ko trūksta ir ko norima. Nelaužant tradicijos, žvelgiu į Jus, broliai, matau Jūsų linksmas ir patenkintas akis. Negalima manyti, kad esate blogi, nematote, nesuprantate ar esate neraštingi. Bet istorinės vertės požiūriu to maža. Visuomet reikia apibrėžto viešumo: atjautos mumis tikėjusiais ir pasitikėjusiais, prisiminimo ir pagarbos savo praeičiai, drąsos, savo atminties istorijos darbų sąžinės suvedimo, savigarbos ir išdidumo savo valstybei ir harmoningos klausos išgirsti kur ir kaip sukasi Lietuvos istorijos ratas kasdieninėje pasaulio maišatyje. Ir kontrolinis klausimas: ,,Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“ Skaityti toliau