Linas V. Medelis

Į VIENUS VARTUS – ŽAIDIMAS SU LENKIJA

 


          2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Netrukus kitur kitu pavadinimu L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Skaityti toliau

Linas V. Medelis

KAIP TAPTI KLASIKU: PATARIMAI KITO MARIAUS IVAŠKEVIČIAUS PAVYZDŽIU

Įžanga

„Begalinėje daugybėje atvejų įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad, kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą, kaip naudingus pamokymus jauniems, pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Bronislovas Genzelis

MĮSLĖS KELYJE Į NEPRIKLAUSOMYBĘ

                    Istorijos verpetuose nemažai mįslių. Jų atskleidimas padeda suprasti vyksmą. Šį kart norėčiau aptarti pasitaikiusias mūsų kelyje į Nepriklausomybę mįslės. Kas organizuoja mūsų Sąjūdžio pirmeivių dergimą? Kodėl klastojama mūsų istorija labiau negu keikiamo okupacinio rėžimo istorikų? Kodėl dabartinė Lietuva atrodo, lyg laimėtojai būtų ne sąjūdininkai, o „platformininkai“? Atsakymo nerandu. Savo hipotezių dokumentais pagrįsti negaliu, bet susimąstyti dėl sutapimų verta. Išspręsdami šias mįsles, manau, suvoksime, kodėl atsisakyta Sąjūdžio idealų.

Skaityti toliau

Linas V. Medelis

TURĖSITE DAR SUNKESNĘ KOVĄ, KOL SAVO JUODŲJŲ NENUGALĖSITE

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje 
       1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo.

Skaityti toliau

M. MISIUKONIO BYLA 1

LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGA

Išeisiu vieną vakarą
Ir jau daugiau negrįšiu.
Žydės vosilkos mėlynai,
Bet jų nebematysiu.
Partizanų daina

EVALDUI PAŠILIUI                                                                          

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM PROKURORUI

 PAREIŠKIMAS                                                                                             2017-02-23

LIETUVOS PASIPRIEŠINIMO OKUPACIJAI TEISINIS VERTINIMAS IR SPRENDIMAS KAIP LAISVĖS KOVOS ISTORIJOS PERRAŠYMAS

Dėl 2016-02-25 Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2 K-5-895-2016 nutarties Skaityti toliau

Jonas Užurka

KILMĖS PAŽINIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ?

ŽiJonas ir Neries tolumosnoti savo tautos šaknis, savo giminės genealoginę kilmę – garbės reikalas. Nenutrūkstama žmogaus, tautos genetika ir yra mūsų būties pamatas, žmogaus elgsenos kodeksas. Deja, mes, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų, galimybės giliau pažinti save buvo atimtos. O ir šiandien kažin ar visi noriai stengiasi pažinti savo kilmę ir ja pagrįsti savo mentalitetą. Skaityti toliau

LIETUVOS PARTIZANO JUOZAPO STREIKAUS – STUMBRO PASKUTINIS ŽODIS ,,TROIKOS“ TEISME

K2ai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų Juozas Streikus kalbėjo dvi valandas. Jis kaltino. Nesigynė, nieko nepaneigė, net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų. Į teisėjo klausimą ,,Už ką žudėte tarybinius piliečius?” – Juozas atsakė: ,,Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Skaityti toliau

Jonas Burokas

ANTIREZISTENTAI ĮSISIAUTĖJO DREBINTI ORĄ

  Jonas BurokasPo sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Sovietų okupacinio režimo represinių struktūrų nuteistas mirties bausme ir 1947 m. vasario 16 d. sušaudytas. Skaityti toliau

Povilas Gylys

KĘSTUČIUI GIRNIUI – APIE ,,AMERIKONIŠKĄ“ SINDROMĄ IR J. MARCINKEVIČIŲ BEI V. LANDSBERGĮ

Jpovilas-gylys-laime-gyventi-be-euro2au ne pirmą kartą Kęstutis Girnius mane išprovokuoja diskusijai. Paskutinė „provokacija“ – jo straipsnis apie Justiną Marcinkevičių, publikuotas DELFI.

Buvusį universiteto kolegą Kęstutį Girnių gerbiu už jo savarankišką poziciją, už tai, kad jis lengvai nepasiduoda įvairioms isterijoms, fobijoms, kolektyviniam idiotizmui. Džiaugiuosi jo publikacijomis viešojo gyvenimo, demokratijos, tarptautinės politikos, progresinių mokesčių ir kitais klausimais. Susidariau nuomonę, kad jis neatstovauja kokios nors grupuotės ar užsienio jėgos interesams ir išgyvena dėl Lietuvos. Tai, ką jis rašo, priimu kaip jo tikrą, autentišką, asmeninę nuomonę. Skaityti toliau

Linas V. Medelis

APIE GIEDROYCO FORUMĄ GIEDRAIČIUOSE, GIEDRAIČIŲ BAŽNYČIOJE. REPLIKA

Medelis31-asmenine-K100-e1364198839360

 Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas ir reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią. Skaityti toliau