Bronislovas Genzelis

MĮSLĖS KELYJE Į NEPRIKLAUSOMYBĘ

                    Istorijos verpetuose nemažai mįslių. Jų atskleidimas padeda suprasti vyksmą. Šį kart norėčiau aptarti pasitaikiusias mūsų kelyje į Nepriklausomybę mįslės. Kas organizuoja mūsų Sąjūdžio pirmeivių dergimą? Kodėl klastojama mūsų istorija labiau negu keikiamo okupacinio rėžimo istorikų? Kodėl dabartinė Lietuva atrodo, lyg laimėtojai būtų ne sąjūdininkai, o „platformininkai“? Atsakymo nerandu. Savo hipotezių dokumentais pagrįsti negaliu, bet susimąstyti dėl sutapimų verta. Išspręsdami šias mįsles, manau, suvoksime, kodėl atsisakyta Sąjūdžio idealų.

Skaityti toliau

Linas V. Medelis

TURĖSITE DAR SUNKESNĘ KOVĄ, KOL SAVO JUODŲJŲ NENUGALĖSITE

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje 
       1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo.

Skaityti toliau

M. MISIUKONIO BYLA 1

LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGA

Išeisiu vieną vakarą
Ir jau daugiau negrįšiu.
Žydės vosilkos mėlynai,
Bet jų nebematysiu.
Partizanų daina

EVALDUI PAŠILIUI                                                                          

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM PROKURORUI

 PAREIŠKIMAS                                                                                             2017-02-23

LIETUVOS PASIPRIEŠINIMO OKUPACIJAI TEISINIS VERTINIMAS IR SPRENDIMAS KAIP LAISVĖS KOVOS ISTORIJOS PERRAŠYMAS

Dėl 2016-02-25 Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2 K-5-895-2016 nutarties Skaityti toliau

Jonas Užurka

KILMĖS PAŽINIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ?

ŽiJonas ir Neries tolumosnoti savo tautos šaknis, savo giminės genealoginę kilmę – garbės reikalas. Nenutrūkstama žmogaus, tautos genetika ir yra mūsų būties pamatas, žmogaus elgsenos kodeksas. Deja, mes, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų, galimybės giliau pažinti save buvo atimtos. O ir šiandien kažin ar visi noriai stengiasi pažinti savo kilmę ir ja pagrįsti savo mentalitetą. Skaityti toliau

LIETUVOS PARTIZANO JUOZAPO STREIKAUS – STUMBRO PASKUTINIS ŽODIS ,,TROIKOS“ TEISME

K2ai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų Juozas Streikus kalbėjo dvi valandas. Jis kaltino. Nesigynė, nieko nepaneigė, net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų. Į teisėjo klausimą ,,Už ką žudėte tarybinius piliečius?” – Juozas atsakė: ,,Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Skaityti toliau

Jonas Burokas

ANTIREZISTENTAI ĮSISIAUTĖJO DREBINTI ORĄ

  Jonas BurokasPo sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Sovietų okupacinio režimo represinių struktūrų nuteistas mirties bausme ir 1947 m. vasario 16 d. sušaudytas. Skaityti toliau

Povilas Gylys

KĘSTUČIUI GIRNIUI – APIE ,,AMERIKONIŠKĄ“ SINDROMĄ IR J. MARCINKEVIČIŲ BEI V. LANDSBERGĮ

Jpovilas-gylys-laime-gyventi-be-euro2au ne pirmą kartą Kęstutis Girnius mane išprovokuoja diskusijai. Paskutinė „provokacija“ – jo straipsnis apie Justiną Marcinkevičių, publikuotas DELFI.

Buvusį universiteto kolegą Kęstutį Girnių gerbiu už jo savarankišką poziciją, už tai, kad jis lengvai nepasiduoda įvairioms isterijoms, fobijoms, kolektyviniam idiotizmui. Džiaugiuosi jo publikacijomis viešojo gyvenimo, demokratijos, tarptautinės politikos, progresinių mokesčių ir kitais klausimais. Susidariau nuomonę, kad jis neatstovauja kokios nors grupuotės ar užsienio jėgos interesams ir išgyvena dėl Lietuvos. Tai, ką jis rašo, priimu kaip jo tikrą, autentišką, asmeninę nuomonę. Skaityti toliau

Linas V. Medelis

APIE GIEDROYCO FORUMĄ GIEDRAIČIUOSE, GIEDRAIČIŲ BAŽNYČIOJE. REPLIKA

Medelis31-asmenine-K100-e1364198839360

 Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas ir reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią. Skaityti toliau

Algirdas Endriukaitis

ISTORINIS LIETUVOS LAISVĖS KOVOS RITERIS

F1AE4629_3x4

 

                      Monsinjoras Alfonsas Svarinskas šiandien dar pateikiamas kaip deramai nesuvoktas ir neįvertintas toje kasdieninių trumpalaikių nevertybinių blizgučių erdvėje. Jis yra unikalus istorinės tęstinės Lietuvos laisvės kovos žmogus, sakyčiau, sunkiai istoriškai pakartojamas šių dienų doroviškai pakrikusiame pasaulyje. Kiekviena diena jis kvėpavo Lietuvos laisve, niekuomet nesvyravo ar abejojo savo pasirinkimu, nepriklausomos Lietuvos valstybės būtinumu, o, svarbiausia, jo netenkino atkurtos Lietuvos neteisingumo, paviršutinio apsimetimo, valstybės neigimo grimasos. Jo nuostata buvo – viskas atvira ir tiesa, šiandien, o ne rytoj. Skaityti toliau

Algirdas Endriukaitis

Dėl Panevėžio apygardos teismo sovietinio legitimumo nuostatų

F1AE4629_3x4

PAŽYMA                                                                                                        

2015-03-23

Priimtina sovietinė okupacija ir nusikalstama KGB organizacija

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija (Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas, Sigitas Bagdonavičius) 2014 m. lapkričio 26 d. priėmė išteisinantį nuosprendį M. Misiukonio byloje. Paprasta akimi regimas atvirai nepamatuotas sovietinės  okupacinės teisinės praktikos legitimavimas, teisinimas, nusikalstamo kolaboravimo Lietuvoje vertinimas teisiniu, istoriniu, politiniu ir moraliniu pagrindu. Skaityti toliau