Bronislovas Genzelis

VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMAS- KONSTITUCINĖS NUOSTATOS ĮGYVENDINIMAS

Kagenzelislba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus, viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Skaityti toliau

VIEŠAS LAIŠKAS LIETUVOS PILIEČIAMS DĖL VALSTYBINĖS KALBOS IŠSAUGOJIMO

 Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Skaityti toliau

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Skaityti toliau

Daiva Vaišnienė – kalbos tvarkytoja

Lietuvos politika

D.Waisznienė iš kalbos tvarkytojos tapo darkytoja

Daivos Vaišnienės vadovaujama Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė, kad ginti kalbą yra senamadiška. Daug lengviau ją pulti. Kadangi politikai nekantrauja įteisinti raides w, q ir x, tai ir komisijos pirmininkė visai neprieštarauja.

Be reikalo kalbininkai kadaise stengėsi aiškinti, kaip lietuviškai kalbėti ir rašyti. Jų pastangos visiškai nenaudingos nūdienos politikams, o kartu – ir politikus aptarnaujančioms įstaigoms. Dabar naudinga įsiteikti kaimynams, o be w raidės to padaryti niekaip nepavyksta. Vadinasi, reikia ir w, ir q, ir x įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašyboje. Ponia Vaišnienė siūlo Seimui taip ir padaryti. Žinoma, kiekvieną naujovę pravartu iliustruoti gražiais pavyzdžiais, taigi komisijos pirmininkei derėtų pradėti nuo savęs. Įrašas Daiwa Waišnienė atrodytų visai moderniai, o Daiwa Waiszniene – dar geriau.

2015-03-10
,,Vakaro žinios“,  info@respublika.net

 

Bronislovas Genzelis

Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Skaityti toliau

Vidmantė Jasukaitytė

Ką girdi Kirkilo ir Sabatausko ausys

KaJasukaitytė Vidmantė 2ip visi gerai prisimename, praėjusių metų Seime prasidėjui pagrindinės Konstitucinės vertybės – lietuvių kalbos – išdavystė baigėsi, kad vis tik buvo nuspręsta šį klausimą teikti Seimo svarstymui. Ši išdavystė, sukėlusi didelę sumaištį Lietuvos piliečių visuomenėje ir smarkiai sumažinusi tautos pasitikėjimą, kad Seimas iš tiesų atstovauja Lietuvos ir jos piliečių interesus, naujoje kadencijoje, tarsi buvo jau paslopusi, sumažinusi pagreitį ir suteikė vilčių – o galgi atsirado Seime šviesių protų, kurie suprato savo klaidą. Tačiau paskutiniai įvykiai parodė, kad tai buvo tik valdančiųjų susikaupimas prieš pagrindinį puolimą – įveikti esminio mūsų kultūros dėmens – kalbos – neliečiamumą. Galutinai paaiškėjo, kad mūsų kalba, kultūra, o tuo pačiu žemių vientisumas ir valstybingumas apsaugos nebeturi. Šis neįmanomas precedentas stumiamas „buldozeriu“ pirmiausiai valdančiųjų ideologų ir ištikimų jiems ideologinių torpedų. Skaityti toliau

Aldona Paulauskienė

Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama. Lietuvoje atsirado tituluotų kalbininkų, nesuprantančių, kad originali svetimų vardų rašyba ir forma nedera prie lietuvių kalbos normų, ir labai skubančių į Vakarus. Skaityti toliau

Vydas Astas

Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?

Yra Šventasis Raštas ir yra Rašto aiškintojai. Šitie beaiškindami kartais nuklysta į tokias lankas, kad susikuria naujos sektos ir Bažnyčios. Yra dar ir Rašto aiškintojų aiškintojai, kuriems darbo irgi į valias.

Panašiai atsitikę su mūsų Konstitucija. Ir ją vis tenka aiškinti ir aiškinti, tam net sukurta brangiai apmokama institucija – Konstitucinis Teismas. Krapšto išminčiai galvas, posėdžiauja, rašo popieriaus paklodes,– aiškina. Skaityti toliau

Daiva Vaišnienė

Išsaugota sava kalba – jau per sunki našta?

Eglė JUOZĖNAITĖ

Sauliaus Venckaus nuotr.

Daiva Vaišnienė sako, kad nihilistinis požiūris į kalbą daro jai didžiausią žalą.

Gegužės 7 dieną minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Apie tai, kokią kalbą turime šiandien ir su kokiais sunkumais ji susiduria, „TV publikai“ papasakojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

– Ilgus metus rusų carinė valdžia varžė vartoti lietuvių kalbą. O kas šiandien kelia daugiausia grėsmės, kad mūsų kalba išliktų ir būtų taisyklinga, graži ir vaizdinga?

– Ir garbinga ateitis, ir grėsmė pirmiausia glūdi mūsų pačių, ypač išsilavinusių žmonių nuostatose – atvirai pasakomose ar atsiskleidžiančiose per darbus ir sprendimus. Deja, kol viešai kaunamasi emocinėse ir politinėse kovose dėl kokio kalbos vartosenos ar tvarkybos dalyko, geriausiai kalbą iš kai kurių sričių trina būtent tie dažniausiai atvirai nereiškiami mūsų globalaus požiūrio „trintukai“: neverta mokytis ir studijuoti lietuvių kalbą, nes tai neperspektyvu, nereikia lietuviškos terminijos, nes mokslo kalba vis tiek anglų, nebūtina lietuvių kalba skaitmeninėje erdvėje ir panašiai. Štai jau dešimtį metų lietuvių kalba yra oficiali ir lygiateisė Europos Sąjungos kalba, vartojama visose Europos institucijose, skambanti daugiakalbėje erdvėje, bet ar mes gebame suvokti ir išnaudoti šias galimybes savo kalbos labui? Juk vis dar tenka išgirsti, kad esame per maži, o lietuvių kalba per menka ir nepajėgi kalbėti apie šiandienos pasaulį. Daugiau kaip prieš šimtmetį kalba, nepaisydama nei valstybių sienų, nei laisvo žodžio ribojimo, tapo tapatybės ir pilietinės savimonės pagrindu. Regis, šiandien daugiausia žalos daro nihilistinio požiūrio, kad ji nebėra svarbi mūsų asmeninio, socialinio ir pilietinio gyvenimo dalis, skatinimas. Skaityti toliau

Vidmantė Jasukaitytė

Kreipimasis į Seimo narius

Gerbiamas Seimo nary,

atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šiandien yra ta diena, kai Jūs rinksitės – sąžinę ir ištikimybę savo Valstybei bei jos Konstitucijai ar  išdavystę. Taipogi jūs rinksitės  – taiką ar kiršinimą bei nerimą. Šiandien Jūs pademonstruosite kokią matote mūsų Valstybės ir visuomenės ateitį – nuosekliai besivystančią, su augančiu gerove ar draskomą dirbtinių vidinių konfliktų, kurie trukdo susikaupti sąžiningam darbui, gyvenimui, pozityviam jaunosios kartos ugdymui.  Jūsų pareiga – kurti savo atstovaujantiems piliečiams sąžiningo, doro, taikaus gyvenimo sąlygas, kurioje  saugiai jaustųsi ir turėtų tęstinumą kultūra bei tradicijos. Deja, šiandien paaiškės, kas sąmoningai  programuoja suirutę, kėsinasi į nusistovėjusią kultūrinę sanklodą, o dar tiksliau – pakankamai  politiškai nesaugiu metu dalyvauja priešiškų mūsų Valstybei jėgų primetamose provokacijose. Skaityti toliau