Linas V. Medelis

SU LGBT* VĖLIAVA PIRMYN, PIRMYN Į ŠVIESIĄ ATEITĮ

Medelis31-asmenine-K100-e1364198839360

2016

Pirmadienį, birželio 13 dieną, Vilniuje prasidėjo jau trečia LGBT* šventė, žadanti šiemet būti itin triukšminga, gausi „normaliems“ žmonėms pavydėtinų renginių. Tas festivalis mums vėl primena, kad bent jau kartą per trejus metus atsiranda tokia lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transvestitų  problema (ženklas „*“,berods, turėtų reikšti „ir visokių kitokių“). Ši problema yra lyg žiaurus ir Lietuvoje vis dar nenykstantis žmogaus teisių pažeidimas. Skaityti toliau

Elvyra Žebertavičiūtė

Žiūrovams pakisčiau gerą pyragą, o ne supuvusias bulves

Jeelvyra_zebertaviciuteigu žiūriu, tai daugiausiai žiūriu LRT ir LRT Kultūros kanalus, o per kitus kanalus nieko gero nematau. Ten vieni pletkai arba visokios Lietuvoje bevykstančių girtavimų scenos. Ačiū Dievui, LRT nerodo šito, bet ir šitai televizijai turiu priekaištų. Man norėtųsi, kad geriausi filmai nebūtų rodomi taip vėlai, kai aš jų jau nebegaliu matyti. Kadangi negaliu matyti, tai LRT žiūriu labai mažai. Bandau užsiimti skaitymu ar einu į kino teatrą. Skaityti toliau

Povilas Gylys

Pedofilai – jėga. Ne tik Lietuvoje

povilas-gylys-laime-gyventi-be-euro2

Lietuvoje galėtų įsiplieksti dar vienas pedofilijos skandalas. Jeigu neatsiras jėgų, kurios suinteresuotos ir turi pakankamai galių jį neutralizuoti, užtildyti.

Mat į viešumą iškilo faktas, kad du, kaip spauda rašo, solidų statusą turintys kauniečiai verslininkai tris metus savo namuose Kaune vertė berniuką tenkinti jų lytinę aistrą. Pabrėžiu – tris metus. Be to, patys kaltinamieji, kuriuos portalas alfa.lt įvardija kaip Adą Chazbijavičių ir Andrių Lukoševičių, mažamečio akivaizdoje lytiškai santykiavo. Išeitų, kad jie – gėjai. Esama ir smulkesnių kaltinimų šiems žmonėms. Už visus galimai padarytus nusikaltimus jiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki 13 metų. Skaityti toliau

(NE)VARŽOMA TEISĖ Į KŪNĄ arba atsakymas M. A. Pavilionienei

Vytautas Budnikas

Lapkričio 11 d. portalas  „Delfi“ paskelbė Seimo narės M. A. Pavilionienės straipsnį „Apie meilę žmonėms“[1]. Skaitytojai autorę žino kaip nenuilstamą moterų ir seksualinių mažumų teisių gynėją bei lyčių gausinimo šalininkę. Pastarasis straipsnis papildo temų foną, kai ko ne kasdien brukama į galvas žinia, kad Lietuvos visuomenė homofobiška, kad lietuviai nepakantūs kitoniškumui, konservatyvūs ir tikri tamsuoliai. Skaityti toliau

Petras Geniušas

Eteryje rodyčiau unikalius Lietuvos kultūros dalykus

Da97bar toks laikas, kai televizija turi labai stiprių konkurentų, kurie perima dalį jos funkcijų. Televizija nebeliko vienvaldė, kaip buvo kitados. Seniau, žinoma, ji konkuravo su laikraščiais ir radiju, o dabar ji turi dar daugiau konkurentų. Tai internetas, konkrečiai – socialinis tinklas „Facebook“, taip pat tinklalapis „Youtube“ ir visi kiti informacijos ir pramogų gavimo būdai. Televizija galbūt yra nešiuolaikiška ir nueina į antrą planą. Skaityti toliau

Vladas Braziūnas

Bandyčiau rasti balansą

Jei kalbėdami apie televizijos laidas, kalbėsime apie tai, kaip jos galėtų pritraukti daugiau žiūrovų, reiškia tik viena – kad bus einama ta kryptimi, kuria dabar sėkmingai eina nacionalinis transliuotojas, tai yra lygiuojamasi su visomis komercinėmis televizijomis. Pažiūrėkite, dabar Lietuvos televizija apskritai iš savo pavadinimo išmetė net ir Lietuvos vardą. Jei mūsų nacionalinis transliuotojas vykdytų, kaip kad deklaruoja, kultūros misiją, tai kultūros kanalas ir būtų pirmas, o tas kanalas, kuris dabar yra pirmasis, su visais savo masinės kultūros blizgučiais būtų gražiai padėtas į antrą lentynėlę. Tai būtų visiškai logiška. Skaityti toliau

Agnė Gregorauskaitė

Rodyčiau humaniškus dalykus

turiu daug pretenzijų televizijai. Man atrodo, kad televizija skatina nereikalingą agresiją. Visą laiką rodomos žudynės, smurtas, siaubas. Ir tai vyksta per visus kanalus. Man nepatinka ir agresyvūs, neįmanomai nemandagūs ir chamiški vaikiški filmukai. Labai daug dubliavau vaikiškų filmukų, vaidinau žvirbliukus, voveraites. Tie filmukai kartais rodomi per programą „Labanakt, vaikučiai“, tačiau dabartinė animacija yra visiškai kitokia. Nenoriu, kad mano mažiukai anūkai matytų tą agresiją ir chamizmą. Nemanau, kad mažytes vaikų galveles, matančias viso pasaulio grožį, reikėtų bjauroti suaugusiųjų kančiomis. Manau, kad televizija turėtų skatinti geresnes emocijas, o ne rodyti kažkokius siaubus, veiksmo trilerius, kur visą laiką kažkas kažką užmušinėja, šaudo ir gaudo. Skaityti toliau

Vilius Puronas

Stengčiausi, kad po mūsų viskas ir liktų mūsų

Vilius PURONAS, dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas

Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad šioje srityje dirbti nenorėčiau. Kodėl? Direktorius – tik tarnautojo atmaina, šeimininko samdinys. Kas tas šeimininkas? Sovietmečiu žinojome komunizmą, o dabar tik velniai žino, ką maskuoja išskydusi demokratijos sąvoka. Bet kuris direktoriukas, būdamas tų velnių sistemos sraigteliu, bus priverstas ir groti, ir šokti, ir kitus šokdinti pagal dūdeles iš aukščiau. Vadovaudamas televizijai negalėčiau vairuoti laivo, kaip norėčiau. Nuskęstų. Juk ir šiandien mūsų šalyje tebeegzistuoja aukščiausio lygio politinė cenzūra. Jei pradėčiau kovoti su ja, anksčiau  ar vėliau  pralaimėčiau – įveikti sistemą televizijos direktoriaus kakta yra per minkšta. Galva sienos nepramuši, jei ta siena yra sumūryta iš kitų kaktų. Kietesnių. Skaityti toliau

Nijolė Mirončikaitė

Žiūrovai matytų daugiau pozityvių spalvų…

Nijolė MIRONČIKAITĖ, Šiaulių dramos teatro aktorė

 

Šiandien televizijos tiesiog bruka žiūrovams filmus, kurių veikėjai nieko daugiau ir nedaro, o tik mušasi, šaudo ir gaudo. Beprasmiška tokiuose filmuose ieškoti gilesnės minties, psichologinio užtaiso ar edukacinės gyslelės, kuri praturtintų žiūrovo dvasinį pasaulį. Prasidėjus tokio filmo demonstracijai visuomet perjungiu kanalą. Ar ne geriau būtų vietoj tokių brukalų parodyti daugiau dokumentikos, istorinių filmų? Lietuvių literatūra turtinga tokių gražių romanų, tai kodėl pagal juos nepastačius filmų? Žinoma, romanų ekranizavimas yra ne vien televizijos, bet ir Kultūros ministerijos rūpestis, o pradėjęs apie tai kalbėti dažniausiai išgirsti, kad nėra pinigų. Kultūra turėtų būti valstybės prioritetas, o Lietuvoje, deja, šiai gyvenimo sričiai rodomas nepakankamas dėmesys. Pasitaiko, kad pinigai būna ištaškomi vėjais, pridaromi milijoniniai nuostoliai, tačiau kaltieji nenubaudžiami, ištaškyti pinigai lieka neišieškoti. Iš kur tada atsiras pinigų kultūrai, jei toks požiūris? Skaityti toliau