Vincas Mykolaitis- Putinas

Vinco Mykolaičio-Putino 120-ųjų gimimo metinių proga

 

Vivos plango. Mortuos voco

1

Per bedugnes ir kalnus
Jūs žengiat kaip gigantai!
Išnardote marias
Ir kylat į padanges,
Ir spjaudotės ugnim,
Ir vemiate siera,-
Ir Dievo žemėj jums nėra,
Gyvieji!
Vieni kaip viešpačiai,
Kiti vergai.
Visi rūstaus likimo sūnūs:
Kerštu patvinusi dvasia
Ir Kaino ženklas kaktose,
Ir ta pati klaiki dalia –
Kentėt apgaulėj ir mele
Ir žūti keikiant žydrą dangų.
Vivos plango! Skaityti toliau

Jonas Juškaitis

Iš ciklo „Nusigandusi širdis“

Taip yra, taip buvo, bet, svarbiausia,
Taip ir bus. Gal nežiūrėt verčiau,
Kad šėtono seilėm nusiprausia
Matant, nors… gerai, kad nors mačiau!

Gaudantys tinklai tikrai skylėti                                                   Išlendančiam nors vienam, nejau                                            Nenuėjus kur nors patylėti?
Nors… gerai, kad nors nenuėjau!

                                    Žingsniais nepiktais nors… mus nuo pikto
                                    Gelbėk, liūdna visa, kas naktis.
                                    Nelinkiu, kad tau taip atsitiktų,
                                    Nors… matysi pats, jei atsitiks!

                                     Lik vyzdžiuos, tikra išlik, o žeme.
                                     Armija kompiuterio angis
                                     Raitos, bus lyg apkasus užėmę.
                                     Kol akiduobėj susirangys…

                                     Apvynioja uodegas gyvatės
                                     Giriose po tiltu lyg naru
                                     Plūduriuoti – priešais žuvį patys
                                     Vandenys atbėga nuo nasrų.

                                     Aišku, nors neaišku nieks: išlaiko
                                     Taiką kulkos, griežia taikiniai
                                     Kas dantis, kas maršus, nors… už taiką
                                     Kulkos kovą nušvilpė seniai!

                                     Jaučiant paskutinę neprarytą,
                                      Ką darai, daryk gerai, geriau
                                      Nors užmiršt bus, kad nors kas daryta,
                                      Ir atmint, kad ko nors nedariau.

                                       2012

 „Šiaurės Atėnai“, 2012-11-30

 

Jonas Jakštas

Už tuos

tuos kurie surado kelią į namus
už tuos kurie nesugebėjo dar sugrįžti
už tuos kurie nesusigundė pranašystėm
už tuos kurių negąsdina dangus grėsmus
už tuos kurių erdvėj – šilti vardų verpetai
už tuos kurių prisiminimai ištremti
už tuos kurie net savo laimei neįspėtai
dėkingi nors tos laimės jie tikrai verti

                                               už tuos kurie ir negandomis apsipynę
                                               lyg upė lyg srovi vis netelpa savy
                                               už tuos kurie nuo klegesių gaižlių laisvi
                                               už tuos kurie savęs verti net ir negimę