VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBAI

2016-11-19

DĖL GALIMO S. NĖRIES VALSTYBINIO IR TAUTINIO PAGERBIMO PRASMĖS

                      Mano raštą priimkite ne už blogą ar pamokslavimą, o kaip šiandieninį visų rūpestį dėl Lietuvos valstybės išlikimo ateities globalizmo ir liberalizmo grėsmių akivaizdoje, kuomet egzistencijai yra neabejotina sąlyga mokytis iš savo istorijos, klaidų ir turėti aiškius, tvirtus mūsų protėvių parengtus valstybės nepriklausomybės vertybinius pamatus. Skaityti toliau →

                                                                                                                              2016-11-03

Geranoriškas linkėjimas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir socialdemokratų partijų derybininkams

                      Pirmiausia pasveikinimas ir padėka, kad pastatėte į vietą liberalus ir jų artimus dviveidžius bendrus, kuriems nereikia tautos ir valstybės. Artėjančio 1918 metų vasario 16-osios šimtmečio proga Jums tenka didi atsakomybė istorijai. Skaityti toliau →

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug. Skaityti toliau →

Įpusėjo trečią dešimtmetį besitęsiantis Sąjūdžio valdžios – LR Aukščiausiosios Tarybos (toliau – AT) ir jos deputatų – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų sisteminis diskreditacijos procesas, netiesos sakymo, melo, pusiau tiesos/melo sklaidos, tyčiojimosi, paniekos, persekiojimo ir net kenkimo atmosferos palaikymas ir eskalavimas. Ilgokai dvejojau ar verta rašyti, kalbėti šia tema.

Skaityti toliau →

Žurnalistika pastaraisiais metais vis dažniau tampa, kol kas daugiausiai neformalių, išpuolių taikiniu. Tiesa, tie išpuoliai prieš „žurnaliūgas“ dar toli gražu neprilygsta politikų niekinimui bei žeminimui. Kaip vertinti didėjantį nusivylimą ne tik partijomis, teisėsauga, bet ir tuo, kas vadinama žiniasklaida? Skaityti toliau →

Jei kas nežino, kad artėja rinkimai į Seimą, tai jau krapštosi pakaušį svarstydamas, kodėl staiga mūsų nariai taip suaktyvėjo. Kasdien vienur ar kitur gali skaityti, matyti ir girdėti apie jų susirūpinimą Lietuvos ir kitais smulkiais vidaus bei užsienio reikalais. Ir matai, kad jie turi išskirtinių gebėjimų ir motyvacijos, ir interpretacijos, ir pulverizacijos apie tuos reikalus mąstyti. O suaktyvėjo jie dėl to, kad tyliai, tarytum iš pasalų atslenka rinkimai – juodas debesis virš Lietuvos. Tas debesis kelia egzistencijos problemų. Skaityti toliau →

                      Perskaičiau Gavrilo Popovo, tarptautinio universiteto Maskvoje prezidento, tekstą ,,Apie elitą, kurio nėra“. Autorius nurodo, kad tokia kategorija žmonių yra galinga žiniomis, mąstymo aštrumu, aktyvumu, sumanumu, noru gyventi ne tik šia diena, bet ir gebėjimu matyti ateitį. Jo nuomone Rusijoje ne valstybė formavo elitą, o elitas valstybę (,,deržava“). Elitą šventindavo pravoslavija, kuri atverdavo elitui vartus. Kaip nurodo G. Popovas, pravoslavija buvo elito leidimas Lenino protėviams. Skaityti toliau →

Ir vėl, jau antrą kartą, Seimas nepatvirtino Prezidentės teiktos kandidatūros generalinio prokuroro vietai užimti. Kaip tūlas žmogėnas pasakytų: „Visiškas „bezpredelas“, Seimas Prezidentės neklauso.“ Kai kas tame įvykyje įžiūri konstitucinės krizės požymius. Gal todėl paskubomis siūlo keistus dalykus. Pavyzdžiui, konservatorius Jurgis Razma siūlo panaikinti slaptus balsavimus Seime tuo klausimu. Skaityti toliau →

                      ,,Seime įsitikinau, kad šitie politikai nepajėgūs ne tik spręsti valstybės esminių sisteminių ir giluminių problemų – dauguma jų net nepajėgūs jų suvokti. Politinės partijos daugiausia yra tapusios įdarbinimo ir verslo klubais, kuriuose svarbiausi yra interesai ir viešieji ryšiai, o valstybės valdymui ir reikalams skiriama mažoji dalis dėmesio bei laiko. Nėra kompetencijos, atsakomybės, tęstinumo.“

Stasys Jakeliūnas, buvęs premjero patarėjas

,,Veidas“, 2015-01-16

Skaityti toliau →

Jeigu kur nors viešame susibūrime neatsargiai prasitartum, kad politika yra tauri veikla, gali tapti grupinio smurto auka. Gal fizinės, o gal tik psichologinės atakos  objektu. Nes tūlas lietuvis per visą savo gyvenimą buvo pratinamas prie minties, kad politika yra purvinas, negarbingas užsiėmimas. Tokią nuostatą galima paremti daugybe pavyzdžių. Tai atviras, akiplėšiškas politikų melas, politinės išdavystės, postų vaikymasis, „atkatai“, juodosios partijų buhalterijos ir t.t. Gaila, bet sunkokai sektųsi rasti priešingų – geros elgsenos valdžioje pavyzdžių… Skaityti toliau →