Aloyzas Tendzegolskis

Naujas apsakymas

Kartą man draugai pasakė:
 – Reikia žinoti, ko į apsakymą nedėti. Kūrinio kokybę nulemia tai, ko jame nėra. Jeigu nėra šlamšto, tai apsakymas geras.
– Bet vis dėlto kažką, įdėti tenka, – pastebėjau aš.
 – O! – mįslingai kilstelėjo galvą bičiulis.
Pranašiškus draugo žodžius patvirtino naujas apsakymas. Suskambėjęs pagrindine literatūros gaida, jis tapo masinančiu reiškiniu.
Naujame apsakyme nėra pakvaišusios senės, slampinėjančios ūksmingom pamiškėm ir keliančios baimę visam kaimui. Skaityti toliau

Aloyzas Tendzegolskis

Galvojam

Kažkas pasakė, kad mes negalvojam. Esą, striksim kaip žvirbliai, ir tiek. Mūsų galvose, girdi, švilpauja vėjai…
                                     Negalvojam! Švilpauja vėjas! Ar jūs girdėjote didesne nesąmonę? Kaip tik mums, ne kam kitam, lemta krimsti pačius kiečiausius riešutus.
                                           Nubudę mes galvojam:
kaip kalbėti atvirai – ir neprasitarti;
kaip būti aktyviam – ir niekur neįsikišti;
kaip gyventi plačiai – ir neišleisti pinigų;
kaip kombinuoti – ir išlikti šventam.
                                           Darbe galvojam:
kaip pagirti viršininką – ir neišsiduoti;
kaip branginti darbo laiką – ir sužinoti miesto naujienų;
kaip gyventi linksmai – ir neatsilikti nuo darbščiųjų;
kaip dirbti dėl akių – ir kalbėti apie darbo prasmę.
                                           Susirinkime galvojam:
kaip ištęsti kalbą iki pusantros valandos – ir nieko nepasakyti;
kaip aštriai kritikuoti – ir nė vieno neužgauti;
kaip kalbėti savikritiškai – ir iškelti savo dorybes;
kaip pasmerkti nusikaltėlį – ir nuslėpti šypseną.
                                           Namuose galvojam:
kaip būti ištikimam savo jausmams ir žmonai;
kaip pameluoti, kad tave suprastų teisingai, kaip kalbėti vaikams apie sąžinę – ir jų nesuklaidinti;
kaip ištrūkti iš namų – ir išsaugoti šeimos laimę.
                                      Vidurnaktį galvojam:
kaip būti kukliam – ir nelikti  paskutiniuoju;
kaip ieškoti teisybės – ir nepaliesti savęs;
kaip džiaugtis gyvenimu – ir nuslėpti apmaudą.
                                           Štai kiek mes galvojam!
                                      Kas dieną sprendžiam šimtus problemų, kiaurą parą sukame galvas, o jeigu nieko nepasakom, tai tik todėl, kad daug galvojam.
 
,,Literatūra ir menas“, 1978, nr. 48

Stasys Varneckas

Anupro Dirvelės nuotykiai

Eurokaimas, euromiestas,
Europienas, eurosviestas.
Iš lietuviškų bokalų
Geria vyrai euroalų…
 
Eurolaukas, eurodaržas,
Eurokarvė, europaršas.
Eurovizija – ir ta
Iš Europos atvežta…
 
Euromeilė, euroseksas,
Eurodžinsai, eurokeksas.
Mergužėlės mūsų jaunos
Jau Paryžiuj kraitį kraunas…
 
-Lietuva – euri šalelė,-
Tyliai pastebi Dirvelė.
-Tik šalelėj Lietuvos
Dar nėra eurogalvos…

 

,,Valstiečių laikraštis“

 

2001-06-25

Vytautė Žilinskaitė

Tikrasis hobi

Visiems, kurie turi hobi, būtina nukakti pas Čiurlius. Ne tik nukakti, bet ir išgerti arbatos iš įskilusios stiklinės už šešias kapeikas, kad įgytų proto už visą rublį ir išmoktų skirti tikrąjį hobi nuo netikrojo. Juk ir aš, kol nepapuoliau pas Čiurlius, tariausi esanti pati tikroji hobi mylėtoja: rinkau kriaukles ir turėjau jų pilną skrynią. Pasidedu, būdavo, ant delno sunkią geldelę iš Cheopso piramidės ir žiūriu žiūriu, neatplėšdama akių… Skaityti toliau

Vytautė Žilinskaitė

Kodėl neberašau humoreskų?

– Kodėl neberašote humoreskų? – paklausė mane kažkoks prašalaitis ir, nė nelaukęs atsako, numojo ranka ir nuėjo.

Kodėl neberašau humoreskų?.. Norite – visai atvirai! Norite – padėjusi ant širdies ranką!

…Tą apniukusią popietę galvoje man pynėsi siužetas – ir koks siužetas! Spartinau žingsnį, idant greičiau parsigaučiau namo, pripulčiau prie rašomosios mašinėlės, – ir iš kalno girdėjau dėkingą ir smagų skaitytojų juoką… Skaityti toliau