Šiandien – Tarptautinę mokytojų dieną – „TV publika“ aiškinosi, kokį vaidmenį televizija vaidina mokytojų ir mokinių gyvenime, kodėl vis daugiau žmonių nuo jos nusigręžia. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad naujosios technologijos keičia televiziją. Direktoriaus nuomone, televizija yra pasmerkta nesėkmei ir ilgainiui reklama ją suvalgys. Skaityti toliau
Kategorijos archyvas: Švietimas ir auklėjimas
Kaimo mokyklos
DĖL MEMORANDUMO SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO
SAMBŪRIS PATIRTIS
DĖL MEMORANDUMO SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI IRENAI DEGUTIENEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI ANDRIUI KUBILIUI
Birželio 8 d. skaitydama metinį pranešimą, Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo: „Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. PAMIRŠOME ŽMOGŲ“. Skaityti toliau
Tėvynė ar pinigai?
Vytautas Sinica
Aukštojo mokslo finansavimo klystkeliai
Po Seimo rinkimų naująją vyriausybę, kaip ir norėjo rinkėjai, formuoja ideologiškai visiškai priešinga ankstesniajai koalicija. Tarp nekuklaus sąrašo reformų, kurias žada naujoji valdžia, šmėžuoja ir dar vieno aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo pažadai. Svarstant, ką vietoje „krepšelių“ žada vadinamoji centro-kairės koalicija, galima sau leisti grįžti ir prie principinės diskusijos apie esamomis sąlygomis idealų aukštojo mokslo finansavimo modelį. Skaityti toliau
Jūratė Voloskevičienė
Nueita ne tuo keliu
Iš karto atsiprašau tų, kam mano kalba pasirodys vulgaroka ar kitaip nepriimtina. Tačiau pažadu, jog nesieksiu komercinių televizijų lygio ir necenzūriniais žodžiais nesisvaidysiu.
Galbūt ir nieko naujo nepasakysiu, tik priminsiu tai, kas visiems gerai žinoma ir suvokiama, tik, į tas tiesas kartais paprasčiausiai nekreipiame dėmesio ir praleidžiame „pro ausis“ arba dedamės pamiršę, į jas net neįsigilinę, ir, nešami globalizacijos bei reformų srovės, nuplaukėme pasroviui. Todėl paanalizuokime tą kelią. Skaityti toliau
Virgilija Černiauskienė
„Lietuvos mokyklose auginami mankurtai“
Turėdami tokią gilią, prasmingą mūsų valstybės ir tautos praeitį, turime didžiuotis ja“, – sako mokytoja Virgilija Černiauskienė. Nuotr. iš asmeninio albumo.
Istorijos mokytoja Virgilija Černiauskienė daugiau nei trisdešimt metų dėsto istoriją, pilietinį ugdymą. Anksčiau dėstė ir etikos pamokas. Matydama, kaip Švietimo sistema žlugdo Lietuvos valstybę ir tautą, mokytoja sutiko pasidalinti mintimis su „Karštu komentaru“ apie tai, kas vyksta Lietuvos mokyklose. Skaityti toliau
Pareiškimas dėl ministro G. Steponavičiaus
Klubas SAVASTIS
DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI
IRENAI DEGUTIENEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI
ANDRIUI KUBILIUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI
PAREIŠKIMAS
DĖL MINISTRO G. STEPONAVIČIAUS VALSTYBĖS PAGRINDŲ GRIAUNAMOJO DARBO
Keičiama atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės koncepcija
Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius savo veiklą ir koncepcijas konstruoja absoliučiai nepriklausomai nuo istoriškai suverenios Lietuvos valstybės idėjos ir liberaliai, t. y. neatsižvelgiant ir atmetant Lietuvos Sąjūdžio proklamuotą tautinės mokyklos idėją, Lietuvos pirmosios nepriklausomybės ir okupacijos metų patirtį išlaikant istorinius nepriklausomos Lietuvos valstybės savimonės siekių pamatus. Skaityti toliau
Zigmas Zinkevičius
Ar mūsų švietimo sistema pajėgi išugdyti A.Einšteiną?
Šalies aukštųjų mokyklų dėstytojai atkreipia dėmesį, kad kasmet į universitetus ateina vis prasčiau parengti pirmakursiai. Nė kiek nepanašūs į universalųjį tikslių mokslų atstovą Albertą Einšteiną (Albert Einstein), sugebėjusį spręsti ne tik sudėtingiausias lygtis, sukurti reliatyvumo teroriją, bet ir laisvalaikiu griežusį smuiku, neabejingą politikai, literatūrai, istorijai. Skaityti toliau
Algirdas Kazlauskas
Kodėl mokyklose reikia patriotinio ugdymo
Liberalėjantis požiūris į švietimo sistemą reiškė, kad ilgainiui mokytojai turėjo ne ugdyti jauno žmogaus asmenybę, o rengti specialistą darbo rinkai. Žmogus buvo imtas traktuoti ne kaip moralinis subjektas, aktyvus valstybės politinio gyvenimo dalyvis, o labiau kaip maža detalė valstybės ūkio mechanizme. Skaityti toliau