Saulius Jurkevičius

Televizija yra tarsi pakibusi ore

2013 spalio mėn. 05 d.

Šiandien – Tarptautinę mokytojų dieną – „TV publika“ aiškinosi, kokį vaidmenį televizija vaidina mokytojų ir mokinių gyvenime, kodėl vis daugiau žmonių nuo jos nusigręžia. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad naujosios technologijos keičia televiziją. Direktoriaus nuomone, televizija yra pasmerkta nesėkmei ir ilgainiui reklama ją suvalgys. Skaityti toliau

Kaimo mokyklos

O-čia-čia o-pa-pa.. O mokyklėlės nebėra!

Kaimo mokyklos Lietuvoje:
2012 m. – 580 mokyklų – 83 tūkst. moksleivių
2013 m. – 517 mokyklų – 72 tūkst. moksleivių

 

*Algimanto Snarskio piešinys

„Ūkininko patarėjas“, 2014-08-30

DĖL MEMORANDUMO SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO

SAMBŪRIS PATIRTIS

 

DĖL MEMORANDUMO SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO              

 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI IRENAI DEGUTIENEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI ANDRIUI KUBILIUI

 

Birželio 8 d. skaitydama metinį pranešimą, Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo: „Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. PAMIRŠOME ŽMOGŲ“. Skaityti toliau

Vytautas Sinica

Aukštojo mokslo finansavimo klystkeliai

Po Seimo rinkimų naująją vyriausybę, kaip ir norėjo rinkėjai, formuoja ideologiškai visiškai priešinga ankstesniajai koalicija. Tarp nekuklaus sąrašo reformų, kurias žada naujoji valdžia, šmėžuoja ir dar vieno aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo pažadai. Svarstant, ką vietoje „krepšelių“ žada vadinamoji centro-kairės koalicija, galima sau leisti grįžti ir prie principinės diskusijos apie esamomis sąlygomis idealų aukštojo mokslo finansavimo modelį. Skaityti toliau

Jūratė Voloskevičienė

Nueita ne tuo keliu

Gerbiamieji !

 

Iš karto atsiprašau tų, kam mano kalba pasirodys vulgaroka ar kitaip nepriimtina. Tačiau pažadu, jog nesieksiu komercinių televizijų lygio ir necenzūriniais žodžiais nesisvaidysiu.

Galbūt ir nieko naujo nepasakysiu, tik priminsiu tai, kas visiems gerai žinoma ir suvokiama, tik, į tas tiesas kartais paprasčiausiai nekreipiame dėmesio ir praleidžiame „pro ausis“ arba dedamės pamiršę, į jas net neįsigilinę, ir, nešami globalizacijos bei reformų srovės, nuplaukėme pasroviui. Todėl paanalizuokime tą kelią. Skaityti toliau

Virgilija Černiauskienė

„Lietuvos mokyklose auginami mankurtai“

Turėdami tokią gilią, prasmingą mūsų valstybės ir tautos praeitį, turime didžiuotis ja“, – sako mokytoja Virgilija Černiauskienė. Nuotr. iš asmeninio albumo.

 

Istorijos mokytoja Virgilija Černiauskienė daugiau nei trisdešimt metų dėsto istoriją, pilietinį ugdymą. Anksčiau dėstė ir etikos pamokas. Matydama, kaip Švietimo sistema žlugdo Lietuvos valstybę ir tautą, mokytoja sutiko pasidalinti mintimis su „Karštu komentaru“ apie tai, kas vyksta Lietuvos mokyklose. Skaityti toliau

Pareiškimas dėl ministro G. Steponavičiaus

Klubas SAVASTIS
 
DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI
 
IRENAI DEGUTIENEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI
 
ANDRIUI KUBILIUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI
 

 

PAREIŠKIMAS

 DĖL MINISTRO G. STEPONAVIČIAUS VALSTYBĖS PAGRINDŲ GRIAUNAMOJO DARBO

Keičiama atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės koncepcija

Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius savo veiklą ir koncepcijas konstruoja absoliučiai nepriklausomai nuo istoriškai suverenios Lietuvos valstybės idėjos ir liberaliai, t. y. neatsižvelgiant ir atmetant Lietuvos Sąjūdžio proklamuotą tautinės mokyklos idėją, Lietuvos pirmosios nepriklausomybės ir okupacijos metų patirtį išlaikant istorinius nepriklausomos Lietuvos valstybės savimonės siekių pamatus. Skaityti toliau

Zigmas Zinkevičius

Ar mūsų švietimo sistema pajėgi išugdyti A.Einšteiną?

Šalies aukštųjų mokyklų dėstytojai atkreipia dėmesį, kad kasmet į universitetus ateina vis prasčiau parengti pirmakursiai. Nė kiek nepanašūs į universalųjį tikslių mokslų atstovą Albertą Einšteiną (Albert Einstein), sugebėjusį spręsti ne tik sudėtingiausias lygtis, sukurti reliatyvumo teroriją, bet ir laisvalaikiu griežusį smuiku, neabejingą politikai, literatūrai, istorijai. Skaityti toliau

Algirdas Kazlauskas

Kodėl mokyklose reikia patriotinio ugdymo

Liberalėjantis požiūris į švietimo sistemą reiškė, kad ilgainiui mokytojai turėjo ne ugdyti jauno žmogaus asmenybę, o rengti specialistą darbo rinkai. Žmogus buvo imtas traktuoti ne kaip moralinis subjektas, aktyvus valstybės politinio gyvenimo dalyvis, o labiau kaip maža detalė valstybės ūkio mechanizme.  Skaityti toliau