IŠMINTIES KRISLAI 6

,,Lietuvoje nacionalinės valstybės kūrėjams ir jos suverenui – tautai gyventi nebesaugu.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, Nr. 8-9, p. 137

 

,,Intelektualas mažų mažiausiai nepatikimas, nes jis angažuojasi tik sau ir savo vizijai. Dažnai jis neturi nė elementarios politinės nuovokos. Žinoma, intelektualai gali kurį laiką pabūti su tauta ir ją įkvėpti, kodėl gi ne.“
Daiva Tamošaitytė, filosofė
,,Metai“, 2012, Nr. 8-9, p. 139

Skaityti toliau

Povilas Gylys

Apie ,,bobutes“, ,,raudonkepuraites“ ir greituosius kreditus

 povilas-gylys-laime-gyventi-be-euro2

 

                      Įsivaizduokit, mielas Skaitytojau, kad Jūs turite paaugusį sūnų ar dukrą ir kad jam/jai staiga prireikia pinigų, kurių, jie žino, iš Jūsų neišprašys. Gal gimimo dienai, gal šiaip vakarėliui. Spėkit, į ką be Jūsų jie dar gali kreiptis? Labai tikėtina, jog jie, prisiklausę ir prisižiūrėję reklamų apie geros „bobutės“ paskolas, kreipsis į kurią nors „bobutę“, t.y. į greituosius kreditus ar folkloriškai vadinamus „greitukus“ dalinančias bendroves. O „bobutės“ to ir telaukia. Skaityti toliau

Linas V. Medelis

Kas tas Romualdas Ozolas ?

  Medelis31-asmenine-K100-e1364198839360

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje? Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Ieškantys informacijos apie padėtį Rusijoje, kas specialiai domėjosi politiniais įvykiais buvusioje tarybų imperijoje, galėjo žinoti. Mūsų „skaitomiausia ir žiūrimiausia“, „populiarioji“, „didžioji“, „nepriklausoma“ žiniasklaida visuomenę jau kuris laikas laiko tarsi informaciniame maiše. Jame nėra nieko, kas mums iš tiesų yra gyvybiškai svarbu, o sistemai pavojinga. Skaityti toliau

Vytautas Rubavičius

Nejau svarbiausias tikslas – išnykti?

Knygynų lentynose neseniai pasirodė nauja žinomo šalies kultūrologo, eseisto bei poeto Vytauto Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“, kurioje nuosekliai apmąstoma vis akivaizdžiau nuo Dievo ir nuo pačios Europos šaknų atsiribojančio ES darinio raida. Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai šiame darinyje ryškėjanti lemtis, anot autoriaus, – paprasta: kuo sparčiau išnykti. Šiurpiausia, kad tokios Lietuvos perspektyvos vienodai tinka tiek Briuselio, tiek vietinei mūsų valdžiai, skubančiai kuo greičiau atsikratyti valstybinių ir konstitucinių galių, o sykiu taip ir neišmokusiai valstybės ir visuomenės raidą plėtoti pagal nacionalinių, valstybės, tautos ir visuomenės interesų gaires. Skaityti toliau

Stasys Jakeliūnas

,,Dirbau valstybei, o ne Butkevičiui…“

get

 ,,Seime įsitikinau, kad šitie politikai nepajėgūs ne tik spręsti valstybės esminių sisteminių ir giluminių problemų – dauguma jų net nepajėgūs jų suvokti. Politinės partijos daugiausia yra tapusios įdarbinimo ir verslo klubais, kuriuose svarbiausi yra interesai ir viešieji ryšiai, o valstybės valdymui ir reikalams skiriama mažoji dalis dėmesio bei laiko. Nėra kompetencijos, atsakomybės, tęstinumo.“ Skaityti toliau

Linas V. Medelis

Apie kelnes ir kryželius

Šiomis dienomis vienas įspūdingiausių padėtį Lietuvoje apibūdinančių dalykų, matyt, buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo 60-metis jo paties teatro rūmuose. Jubiliatui buvo įteiktas ir Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „už kultūrų dialogo stiprinimą, tautinės ir religinės santarvės puoselėjimą, visuomenės brandos ir humanistinių vertybių ugdymą“. Komentatoriai atsiliepė: „Vagis!“ Skaityti toliau

Povilas Gylys

Ar reikia uždrausti liberalų partiją?

Tu­riu pa­si­džiaug­ti – pir­mą­kart per dau­ge­lį me­tų at­si­liep­ta į ma­no kri­ti­nę pub­li­ka­ci­ją apie li­be­ra­liz­mą, rin­kos fun­da­men­ta­liz­mą.

Ge­rai, kad „Lie­tu­vos ži­nio­se“ iš­spaus­din­ta­me ko­men­ta­re „Ar kla­si­ki­nė ideo­lo­gi­ja ga­li su­griau­ti vals­ty­bę?“ Al­vy­das Me­da­lins­kas su­rea­ga­vo į ma­no kvie­ti­mą Lie­tu­vos par­ti­niams ir ne­par­ti­niams li­be­ra­lams at­sa­ky­ti į ma­no tei­gi­nius, min­ti­ji­mo lo­gi­ką, pa­gal ku­rią lie­tu­viš­ką li­be­ra­liz­mą bū­tų ga­li­ma trak­tuo­ti kaip an­ti­vals­ty­bi­nę ideo­lo­gi­ją. Tik gai­la, kad kol kas į ma­no ra­ši­nį ne­rea­guo­ja li­be­ra­lų šu­lai Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, Pe­tras Auš­tre­vi­čius, Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Pa­lauk­si­me, gal rea­guos ir jie. Juk te­ma pla­ti ir dis­ku­tuo­ti ti­krai yra apie ką. Skaityti toliau

Povilas Gylys

Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis. Skaityti toliau