Povilas Gylys

Valdanti koalicija savos užsienio politikos neturi

Diplomatijoje būna įvairūs periodai. Kartais mėnesių mėnesiais gali mirti iš nuobodulio stebėdamas rutininius procesus tarptautiniuose santykiuose. Bet anksčiau ar vėliau diplomatams ateina rimtų iššūkių laikotarpis. Tada procesai tampa ne tik įdomūs, bet ir skausmingi. Kaip tik tada ir paaiškėja, kaip šalies užsienio politikos formuotojai ir jos vykdytojai yra pasiruošę tiems iššūkiams. Skaityti toliau

Gediminas Stanišauskas

Referendumas, juvenalinė justicija ir marginalai

Norite įsivaikinti Lietuvos vaiką iš „prekių“ katalogo? Prašom! Švedai jau siūlo pasirinkti lietuvių vaikus, tarsi gražuoles, siūlančias intymias paslaugas kokioje nors pornografijos svetainėje. Bet apie tai vėliau. O kol gerbiamas skaitytojas išsirinks tai, kokio vaiko jam reikia apsilankęs minėtame kataloge, pradėsiu iš kito galo.

Taigi, išties gyvename labai įdomiu laiku. Po 23 nepriklausomybės metų politinėje arenoje atsirado tam tikras stabilumas. Čia jau kurį laiką kas ketverius metus varžosi socialdemokratai su konservatoriais. Pirmiesiems sekasi geriau, nes antrieji dar nė karto nėra laimėję Seimo rinkimų dvi kadencijas iš eilės. Tikėtina, kad ir po poros metų socialdemokratai pakartos savo sėkmę ir antrą kartą šalį valdys dar 4 metus, kaip tai nutiko 2000-2008 m. Diplomatijos vardan pasakysiu, kad sėkmė negarantuota, bet iš tos dviejų partijų konkurencijos, švelniai tariant, vienaip ar kitaip nėra nieko gero. Šalis išsivažinėjo. Jau apie 500 tūkstančių Tautos atstovų lenkia nugaras airijose ir norvegijose. Kai kurie gal jau net ir nelenkia, o gyvena lyg ponai. Skaityti toliau

Povilas Gylys

Autoritarinė Lietuva – ,,demokratijos eksportuotoja“

Nors lietuviška sociologija nelabai pasitikiu, pateiksiu poros paskutinių apklausų duomenis. Gegužės mėnesį vykdyta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 58 proc. šalies gyventojų mano, kad reikalai krašte krypsta į blogąją pusę. Kitos tos pačios viešosios nuomonės tyrimų bendrovės apklausos duomenimis 54 proc. mūsų šalies gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija. Atkreipiu dėmesį į artimus skaičius – 58 proc. ir 54 proc. Bendras situacijos vertinimas yra artimas mūsų šalies valdysenos vertinimui. Taigi, kaip sakytų žinomas „Dviračio šou“ herojus, vaizdelis ne koks. Kodėl ir kuo nepatenkinti mūsų piliečiai? Nemanau, kad mūsų akademiniai sluoksniai – politologai, sociologai, ekonomistai – yra davę išsamų atsakymą į šį klausimą, nes tam, pirma, trukdo daugelio jų tarnystė „dvarui“ ir, antra, nepakankamas diskusijų konceptualumas, kylantis iš individualistinio pasaulio suvokimo. Pabandysime pažvelgti į situaciją holisto akimis. Skaityti toliau

Romualdas Ozolas

RESPUBLIKOS žmonėms

Į Lietuvos viešąją erdvę kasdien išmetama tonos žodžių. Užuot informavę, jie it smogas pakimba ant Lietuvos ir skverbiasi į sąmonę.

Kodėl tie mūsų kasdienio viešojo kalbėjimo žodžiai vieniems vis labiau primena iš prigimties nevaisingus mulus, kitiems – bemat išsivadėjančio popso triukšmą ir įniršį? Negi tuose lingvistikos kalnuose nesama nieko vertingo – nors aukso dulkių, jeigu ne gyslų ar grynuolių? Esama.

Tai kodėl tas mūsų viešasis kalbėjimas dusina?

Todėl, kad kalbama apie viską pirmaeilės svarbos režimu. O kai apie viską kalbama kaip apie svarbiausia nesiskaitant nei su principais, nei su vertybėmis, nei su faktais, ir dar su galutinės instancijos (personalinio Konstitucinio teismo) neklystamumu – kuo gali tapti viešasis kalbėjimas? Tik informaciniu triukšmu. Skaityti toliau

Romas Gudaitis

Esė apie Šventovę

Romas Gudaitis:

 

Vienoje šalyje – ne Lietuvoje, bet tikrai ES šalyje – žmonės nutarė pastatyti Šventovę. Tegu ji būna visų mūsų Šventovė, sakė žmonės, ir tegu ji būna pašventinta ir stovi per amžius. Kaip kartais pasitaiko, šio darbo ėmėsi teisiausieji ir teisingiausieji, statė statė, bet nepastatė. Kodėl gi jūs nepastatėte, klausia jų pasipiktinę žmonės, jei nemokat – tai leiskit statyti mums patiems. Iš kur jūs ištraukėte, kad mes nepastatėme, gražiai ima stebėtis teisiausieji ir teisingiausieji, statę, bet nepastatę, štai jūsų Šventovė. Žmonės prasitrina akis, žiūri žiūri, bet ten, kur turi būti Šventovė, – vien gražiom mašinikėm užstatyta plynė, o šalia iškerėplintas kažkoks akropolis, į kurį grūdasi minia. Palaukit, bet jūs mus apgavot, mes jus paduosime į teismą! Teisiausieji ir teisingiausieji tik nusijuokia iš šių žodžių, o Temidė nusiplėšia raištį nuo akių ir meiliai burkuodama kviečia bylinėtis. Nebūna, kad bylinėtųsi tauta. Teismai su apeliacijom truks dešimt metų, taigi neilgai, švelniai kalbasi Temidė su žmonėm kaip su vaikais. Jie mus apgavo ir Šventovės nepastatė! – sako žmonės, tada vėl pasirodo teisiausieji ir teisingiausieji. Jie labai lengvai įrodo, kad Šventovė seniai pastatyta. Skaityti toliau

Vytautas Sinica

Po rinkimų. Ko reikia Lietuvai ir konservatoriams?

Po praėjusių Seimo rinkimų matyti senosios Lietuvos partinės dešinės galimybių kontūrai. Tėvynės Sąjunga (TS-LKD) ir Liberalų Sąjūdis (LLS) laimėjo miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tačiau pralaimėjo praktiškai visoje likusioje Lietuvoje. Populistiniai libcentristai (LiCS) apskritai mirė kaip politinė partija, ką tik liudija makabriškas jungimasis su „Tvarka ir teisingumu“. „Drąsos kelias“ per mišrus, kad būtų pozicionuojamas, o tautininkai su koalicija realiai net nepretendavo į vietas parlamente. Skaityti toliau

Linas V. Medelis

Mūsų elito veidai ir „Veido“ elitas

Elitas… Žodis iš prancūzų  élite reiškia geriausias, rinktinis, o kiek plačiau, jeigu jau imtume gilintis į terminą – elitu vadintini žmonės arba grupė žmonių, turinčių ypatingų asmeninių ir profesinių savybių. Jie neprašo, bet šios savybės juos kitų akyse padaro tarsi išrinktaisiais vienoje ar kitoje visuomenės gyvenimo srityje. Visuomenė, tauta, partija renka iš savo tarpo į save panašų – pavyzdį, su kuriuo galima eiti, kuris gali vesti, kuriuo galima pasitikėti, į kurį  norėtųsi panašėti ir juo tikėti. Skaityti toliau

Nijolė Sadūnaitė

Atviras laiškas su disidentiškais pamąstymais LAT pirmininkui G. Kryževičiui

sų valia, pone Aukščiausiojo Teismo pirmininke, Lietuva tampa uždarųjų teismų šalimi.

Jums ne paslaptis – teisėtvarka besidominti visuomenė vis dažniau išprašoma iš teismų posėdžių salių. Arba posėdžiams parenkamos tokios ankštos patalpos, kad stebėtojai į jas nebegali patekti.

Tad besidomintieji aplimpa uždarytas duris. Klausosi. Yra priversti bandyti įžvelgti vidun pro raktų skylutes. Skaityti toliau

Marius Matulevičius

Istorijos prievartavimo pamokos

Sunku pasakyti, ko daugiau šiandieniniame mūsų gyvenime – vilčių ar pavojaus? Viltys mūsų globalinės, apie jas leidžiama viešai kalbėti, ką daugelis su malonumu ir daro, todėl nėra tikslo vėl jų visų vardinti. Viltys realios, todėl ir pavojus jas prarasti realus. Tiesa, tai jau nebe ta užguito tautos žmogaus vergiška baimė, kuri liko po išgyventos klinikinės mirties – stalinizmo. Tai jau kitas – užgimstantis kartu su naująja savimone, aiškiai ir blaiviai suvokiamas pavojaus jausmas. Jo gyvybingumu ir tikrumu nėra ko abejoti: Lietuvos žemdirbiai nedrįsta imti žemės, bijodami, kad ši vėl bus atimta, žmonės nuogąstauja, kad nebūtų sunaikinta pozityvi visuomenės atsinaujinimo jėga – Sąjūdis, biurokratija bijo rimto pertvarkymo, partijos ideologai – naujos visuomeninės minties, A. Brazauskas būgštauja dėl pernelyg didelės konfrontacijos pasekmių – ypatingos padėties įvedimo, M. Gorbačiovas nerimauja, kad racionalaus persitvarkymo eiga, turėjusi išlaviruoti tarp sočių vilkų ir gyvų avių, gali tapti iracionalia, nepavaldžia jėga. Skaityti toliau

Alvydas Butkus

Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“. Skaityti toliau