Algirdas Endriukaitis

Vaikų iš Čečėnijos laikymo Lietuvoje teisinių pagrindų nebuvimas

 F1AE4629_3x4
  1. Vaikų iš Čečėnijos atsiradimas Lietuvoje

Vaikai iš Čečėnijos į Lietuvą pakviesti kaip Čečėnijos vaikų namų ,,Rodnaja semja“ nepilnamečiai auklėtiniai su globėjais Ch. ir M. Gatajevais atvyko 1999 m. laikinam buvimui humanitariniu pagrindu ir ne jokiu politiniu motyvu. Jų buvimas Lietuvoje kasmet būdavo pratęsiamas vieneriems metamas ir jokio noro nuolat pasilikti Lietuvoje, gauti pabėgėlio statusą nebuvo. Netgi suaugę globėjai tokio prašymo neturėjo, jie važinėdavo į Čečėniją, kur buvo kita jų vaikų namų dalis. Praktikoje buvo taip: vieni vaikai atvykdavo, kiti atgal išvykdavo į Čečėniją, kilmės šalį, ir niekas iš Lietuvos pusės tų reikalų nesprendė. Lietuva neginčijo ir pripažino dabartinės Čečėnijos administracijos sprendimą dėl vaikų namų ,,Rodnaja semja“ legalumo ir legitimumo ir visos institucijos bendravo tokiu pagrindu.

2008-10-14 Ch. ir M. Gatajevai Kaune buvo sulaikyti, vėliau ir nuteisti. Šiuo metu jie yra Suomijoje, kur gavo prieglobstį.

2009-01-15 Kauno rajono savavaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Kauno rajono savivaldybė vaikams iš Čečėnijos laikiną globą vykdyti paskyrė VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimui“, t. y. po 3 mėnesių nuo faktinių ir teisinių jų globėjų sulaikymo. Apie tai Čečėnijos institucijoms, paskyrus šiuos globėjus, Lietuvos institucijos nedelsiant, kaip buvo privalu atlikti pagal dvišalę sutartį su Rusija, nepranešė.

2011-01-28 Čečėnijos Grozno merija Ch. ir M. Gatajevus atleido iš vaikų namų ,,Rodnaja semja“ globėjų pareigų ,,dėl blogo atlikimo“.

2011-01-31 Grozno merija 2 mėnesiams laikinu šių vaikų namų globėju paskyrė Šamsuil Saralijev, Čečėnijos gyventoją. Čečėnijos pusė, visų pirma, nebuvo oficialiai informuota apie Lietuvos paskirtą globą, o taip pat galėjo laukti buvusių globėjų Ch. ir M. Gatajevų teisinio klausimo galutinio sprendimo, nes išteisinimo atveju viskas būtų likę kaip buvo vaikų namų ,,Rodnaja semja“ Lietuvos pripažintu statusu.

  1. Vaikų motinų prašymai Lietuvos pareigūnams – tyla

2011-06-27 motina Marina Jandyjeva laišku kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą dėl dukters Chedos Činchojevos, kuri Čečėnijos vaikų namuose ,,Rodnaja semja“ buvo neteisėtai užregistruota kitu vardu. Laiške jos motina nurodo buvusias savo sunkias gyvenimo aplinkybes, naivų tikėjimą ,,Rodnaja semja“ ir jų klasta, dukters be jos leidimo išvežimą iš Čečėnijos, nors iki tol ji dukrą ten lankydavo. Dėl išvežimo galima paaiškinti, kad ,,Rodnaja semja“ vaikų namams reikėjo turėti daugiau ,,sielų“, nes nuo to priklausė gaunamas materialinės paramos dydis. Motina atsakymo negavo.

2011-06-27 dėl aptariamų vaikų į Lietuvos Vidaus reikalų ministrą R. Palaitį raštu kreipėsi Tarpregioninės visuomeninės organizacijos Šiaurės Kaukazo taikos centro pirmininkė A. Malsagova. Atsakymas nepateiktas.

2011-07-05 motina Zulaj Idigova raštu kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą dėl savo sūnaus Suliman. Dėl sunkių aplinkybių sūnų buvo atidavusi į vaikų namus ,,Rodnaja semja“, ji jį lankydavo, bet vėliau be jos sutikimo buvo išvežtas iš Čečėnijos. Atsakymo negauta.

2013-11-05 motinos Z. Idigovos laiškas migracijos departamento direktoriui A. Gavėnui liko be atsako. Laiške ji nurodo, kad ji Ch. ir M. Gatajevams Čečėnijoje pasirašė kažkokį raštą neskaičiuosi ir jeigu tai yra jos ,,vaiko atsisakymas“, tai esą ji apgauta.

2013-11-08 motina M. Jandyjeva kreipiasi laišku į migracijos departamento direktorių A. Gavėną, bet atsakymo nesulaukia. Ji rašė: ,,Man nesuprantama, kaip galima vaiko atskyrimą nuo motinos, jam užmiršus gimtąją kalbą ir auklėjant jį be įgimtų tradicijų bei kultūros vertinti kaip veiksmus vaiko interesais?“ Ši motina nurodo, kad savo dukrą globojimui Čečėnijoje ji atidavė neapibrėžtam laikui tuo metu, kai neturėjo galimybių ją tinkamai prižiūrėti, o leidimo išvežti į Lietuvą nedavė.

2013-11-30 motinos Z. Idigovos laiškas premjerui A. Butkevičiui liko be atsako.

2013-12-02 motinos M. Jandyjevos laiškas premjerui A. Butkevičiui neatsakytas.

  1. Ministro L. Linkevičiaus neteisėti spendimai vizų neišdavime vaikų motinoms

Savo 2013-08-30 rašte (Nr.(20.6.1)-3-6000) dėl Vaiko teisių konvencijos 10 str. nesilaikymo priimant sprendimą dėl motinų iš Čečėnijos neleidimo atvykti į Lietuvą ministras L. Linkevičius nurodo, kad viza nesuteikta ,,/…/ vadovaujamasi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu, įtvirtintu JT Vaiko teisių apsaugos konvencijoje.“ Kaip sveiku protu galima tai suvokti, kad draudimas motinai pamatyti savo vaiką ir vaikui pamatyti motiną yra ,,geriausi vaiko interesai“. Toks atsirašinėjimas apibūdina blogus siekius ir yra laužtas iš piršto.

Vizų išdavimas ar atsisakymas išduoti yra standartizuotas pagal 11 numatytus Šengeno erdvės punktus (suklastotas dokumentas, kažkada atsakyta Šengeno šalies viza, sudarote grėsmę tai šaliai ir t. t.), todėl tokio teisinio pagrindo kaip ,,geriausi vaiko interesai“ galiojantys punktai procedūriškai nenumato.

Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje ,,Atsisakymo išduoti vizą pagrindai“ 2-me punkte nurodomos priežastys, kuomet užsieniečiui viza neišduodama: ,,2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.“

Kaip tai praktiškai, sveiko proto realia nuovoka, kviečiamieji atsisakė pateikti atvykimo tikslo pagrindimą, kurį kviečiantieji Seimo narys R. Kupčinskas ir signataras A. Endriukaitis, taip aiškiai nurodė savo kvietimo prašyme, kuris iš anksto buvo pateiktas URM Vilniuje. Juk tai sveiko proto principu nepaaiškinama, atsisakymo išduoti vizas pagrindas yra dirbtinis ir išgalvotas.

2013-05-16 pasirašytame kvietime asmenims iš Čečėnijos atvykimo tikslas suformuluotas aiškiai: ,,/…/ spręsti Lietuvoje esančių 6 vaikų iš Čečėnijos grįžimo į tėvynę problemas /…/ aptarti problemas dėl minėtų 6 vaikų iš Čečėnijos grįžimo į tėvynę.“ Kviečiamieji iš Čečėnijos asmenys vežėsi dalykišką, Lietuvai nežinomą, bet svarbią dėl vaikų informaciją, kurią norėjo palikti Lietuvos institucijoms ir neturėjo kokių nors kitų slaptų užmačių (prašyti prieglobsčio, pasilikti dirbti ar pan.), viskas buvo vieša ir atvira. Mes gi neformulavome tikslą – paimti ir išsivežti vaikus, o nurodėme atvirą ir visapusišką dalykinį teisinį apsvarstymą.

Dėl buvimo sąlygų, tai nebuvo nurodyta, bet URM konsulinio skyriaus direktoriui R. Kupčinskas telefonu paaiškino, kad kviečiamieji atvyksta, būna ir išvyksta savo lėšomis. Jeigu jis būtų nurodęs, kad reikia tai patvirtinti raštu, tai būtų atlikta, nes laiko buvo pakankamai. Mes nežinome kviečiamųjų pokalbio su Lietuvos konsulato Maskvoje darbuotojais, bet kad kviečiamieji būtų atsisakę paaiškinti vykimo į Lietuvą tikslą ir kad vyksta savo lėšomis, arba aiškinę kad nežino ko vyksta neįmanoma įsivaizduoti ir nebuvo jokios loginės prasmės ar paslapties. Sakyti ar tikėti, kad minėti 5 asmenys į Lietuvą vyksta kažkokiais avantiūristiškais ar neaiškiais tikslais ir nesugebėjo paaiškinti, neįtikinama. Juk konsulato darbuotojams kvietime buvo tikslas nurodytas, todėl jie tai žinojo, o kad atvykstantieji tokio pat atvykimo tikslo nesugebėjo suformuluoti, tai išeina iš logikos ribų. Seimo nariui R. Kupčinskui Konsulinio departamento direktorius A. Pulokas paaiškino, kad minėtame kvietime nebuvo nurodyta kas apmokės atvykstančiųjų buvimo Lietuvoje išlaidas. Logiškai suprantama, kad išlaidas apsimokės patys atvykstantieji. Jeigu tai būtina, departamentas galėjo informuoti Seimo narį ir nuoroda būtų patikslinta. Atsisakė išduoti vizas birželio 7 dieną t. y po 23 dienų. Per tiek laiko ministras L. Linkevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso padorumo nuostatomis galėjo susisiekti su Seimo nariu ir išspręsti galimus formulavimus.

Pati minėtų vizų neišdavimo eiga verta paaiškinimo. 2013-05-16 Lietuvos URM buvo pateiktas prašymas išduoti vizas. Kviestieji asmenys Lietuvos konsulate Maskvoje 2013-05-23 gavo informaciją, kad minėtas kvietimas negautas. 2013-05-24 Čečėnijos bendrijos Lietuvoje pirmininkė E. Saijeva el. paštu atvykstantiems nusiuntė minėto kvietimo kopiją. Ten kviečiamiems asmenims buvo paaiškinta, kad atsakymas bus pateiktas po 5 darbo dienų. 2013-05-24 A. Endriukaičiui užsienio reikalų ministro patarėjas D. Skusevičius žodžiu paaiškino, kad minėtas 2013-05-16 mūsų atvykimo kvietimas į Maskvą buvo nusiųstas prieš kviečiamųjų kreipimąsi.

Kaip mes patyrėme, konsulas ar kitas konsulato atstovas su vizos prašytoja šiai pranešus, kad ji atvyko nustatytą dieną pagal konsulato nurodymą, išlaukus keletą valandų nuo prisistatymo buvo pakviesta į siaurą, 80 cm. pločio kabiną su šarvuotomis durimis ir trigubą stiklą su ja kalbėjosi. Po valandos gavo vizos neišdavimo raštą. Suprantamas Lietuvos įvaizdžio mažinimas.

  1. Migracijos klausimai – ne URM kompetencija

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, 1 punktu valstybės migracijos srityje, prie kurios priskirtini ir su sprendimų prieglobsčio klausimai, įgyvendinimas priskirtinas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencijai, todėl vaikų iš Čečėnijos buvimo ar nebuvimo Lietuvoje yra migracijos sritis, o ,,geriausi vaiko interesai“ klausimai nėra URM kompetencijoje.

Nepaisant to 2013-05-30 URM‘o patalpose, kai Maskvoje Lietuvos vizų gavimo laukė iš Čečėnijos dvi Lietuvoje esančių vaikų motinos ir trys jas lydintys asmenys, imamasi iniciatyvos ir sukviečiamas tarpžinybinis pasitarimas. Ir šis pasitarimas priima rekomendaciją VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimui ,,/…/ kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti nepilnamečiams prieglobstį (pabėgėlio statusą)…“. Tai ne URM prerogatyva, ne jo interesai, bet kadangi URM gali neleisti vaikų motinoms atvykti į Lietuvą, tai jis tam antiįstatymiškai ir panaudojamas. Reiškia, URM, viršydamas savo kompetencijas, daro pažeidimą – aktyviai nepagrįstai talkina kitų tarnybų neaiškioms užmačioms – vaikų laikymu Lietuvoje ir tampa vieninteliu išimtiniu gelbėjimo ratu.

  1. Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutarties nevykdymas

Pagal Lietuvos ir Rusijos 1992 m. liepos 21 d. teisinės pagalbos sutarties Globos ir rūpybos skyriaus 36 str. Lietuva savo tokių aptariamų vaikų atžvilgiu dėl, kaip nurodoma sutartyje, ,,neatidėliotinų atvejų“, atliktus globos ir rūpybos veiksmus privalėjo nedelsiant pranešti kilmės šaliai, kaip vaikų globą paskyrusiajai, tačiau tai iki šiol nebuvo padaryta.

Minėtos sutarties 36 straipsnis numato: ,,1. Jeigu būtini globos arba rūpybos veiksmai globotinio arba rūpintinio interesais, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta, buveinė arba turtas yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, šios Susitariančiosios Šalies globos ir rūpybos įstaiga nedelsdama privalo apie tai pranešti kompetentingai pagal 35 straipsnio 1 punktą Susitariančiosios Šalies globos ir rūpybos įstaigai. 2. Neatidėliotinais atvejais Susitariančiosios Šalies globos ir rūpybos įstaiga gali pati atlikti reikalingus veiksmus, tačiau apie tai ji turi nedelsdama pranešti kompetentingai pagal 35 straipsnio 1 punktą globos ir rūpybos įstaigai. Atlikti veiksmai galioja, kol ši įstaiga nepriims kitokio sprendimo.“, tai yra kol Čečėnijos institucija nepateiks savo sprendimo.

Minėtos sutarties 35 straipsnis numato: ,,1. Susitariančiosios Šalies piliečių globos ir rūpybos bylose yra kompetentinga globos ir rūpybos įstaiga Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu yra globotinas ar rūpintinas asmuo, jeigu ši Sutartis nenumato kitaip. Šiuo atveju taikytini šios Susitariančiosios Šalies įstatymai. 2. Teisinius santykius tarp globėjo ir globotinio arba rūpintojo ir rūpintinio reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios globos ir rūpybos įstaiga paskyrė globėją ar rūpintoją.“ Šiuo atveju Čečėnijos administracija.

Lietuva Čečėnijos institucijoms, patvirtinusiom tų vaikų globėjus (,,Rodnaja semja“), apie skirtą 2009 m. laikiną tų vaikų globą Lietuvoje nepranešė ir negavo jų sprendimo ir sutikimo perduoti globai Lietuvos institucijose. Atvirkščiai, Rusijos ir Čečėnijos institucijos domisi tais vaikais, rūpinasi dėl jų sugrįžimo į kilmės šalį, o Lietuvos institucijos atsisako bendrauti, pažeidžia dvišalę sutartį bei tarptautines normas vaikų atžvilgiu.

Šis Lietuvos neatliktas veiksmas nereiškia, kad ji įsigijo ar privatizavo savo nuosavybėn tuos ne savo šalies piliečius su kuriais gali elgtis kaip tinkama tik su savais piliečiais.

  1. Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje notos Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai

2011-2013 metais Lietuvos užsienio reikalų ministerijai Rusijos pasiuntinybė Lietuvoje įteikė 7 notas.

2011-01-14. Išvardijami visi 6 vaikai ir kad neleista Rusijos konsulinei tarnybai susitikti su vaikais, įtekti jiems naujametines dovanėlės, pakviesti juos į naujametinį teatro spektaklį.

2011-02-04. Nurodo, kad Š. Saralijev 2011-01-31 Čečėnijoje paskirtas laikinu aptariamų vaikų globėju ir šiuo metu esantis Vilniuje, turėtų galimybę susitikti su vaikais. Leidimo neduota.

2011-08-02. Nurodoma, kad M. Gatajevas 2011-01-28 atleistas iš aptariamų vaikų globėjo pareigų. Nurodoma, kad Lietuva pažeidė 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutarties 35 ir 36 straipsnius.

2011-11-15. Prašoma Z. Džamaldinovo, Čečėnijos Respublikos užsienio ryšių, nacionalinės politikos, spaudos ir informacijos ministro pavaduotojo susitikimo su kompetentingomis Lietuvos institucijomis aptariamų vaikų klausimu. Šioje susitikimo grupėje būtų Rusijos ir Čečėnijos žmogaus teisių gynėjai, o taip pat kai kurios tų vaikų motinos.

2012-03-01. Prašoma susitikimo vaikų reikalu su Lietuvos institucijomis bet kokioje vietoje, netgi ,,neutralioje teritorijoje“.

2013-03-14. Nurodyta: Suleimano Idigovo motinos telefonas (+7-938-905-58-65), Chedos Činchojevos motinos telefonas (+7-906-431-18-88), Gilani Daurbekovo, paskirtino vaikų globėjo telefonas (+7-928-897-60-92), Čečėnijos žmogaus teisių gynėjų, besirūpinančių vaikų grįžimo į kilmės šalį Aminat Malsagovos ir Diko Altemirovo telefonas (+7-925-088-92-82). Pridėta Čečėnijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti dviejų vaikų gimimo liudijimai.

2013-06-11. Nurodyta mergaitės Chedos Činchojevos motinos telefonas (+7-906-431-18-88), kad jos gimimo liudijimas yra pas motiną.

  1. ,,Geriausių vaiko interesų“ korta

                      Mūsų atveju tai yra absoliučiai dirbtinis, išimtinai subjektyvus, neapibrėžtas, šventvagiškas ir suabsoliutinamas, elementarų žmoniškumą bei sveiką protą atmetantis interpretavimas pasiektas slapta piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi tokiomis priemonėmis:

Galima numanyti, kad vaikai izoliavimo aplinkybėmis yra psichologiškai nuteikiami prieš tėvų, artimųjų, Tėvynės reikalingumą (neleidimas motinoms atvykti ir susitikti su vaikais), pasinaudojant vaikų amžiaus fizine, protine, dorovine, dvasine, psichologine, socialine ir žmogiškaja nepilna branda, o ryšiai su Tėvyne, tautiečiais visiškai nereikalingi.

Tai subjektyviai dirbtinai nustatė uždara, įslaptinta, be Čečėnijos ir Lietuvos visuomenės žinios ir prašymo nežinia kieno ir kokiu pagrindu sudaryta ,,geriausių vaiko interesų“ komisija, neturėdama elementarios ir sudėtingos dabarties bei istorijos foninės problemos informacijos, sąmoningai ignoruodama asmenis ir institucijas tuos vaikus pakvietusias laikinai ne kartą atvykti į Lietuvą ir labai gerai žinančius aplinkybes, Čečėnijoje pirmeivius organizatorius – Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupę (Seimo narys Rytas Kupčinskas), Tarptautinę parlamentarų grupę Čečėnijos problemoms (signataras Algirdas Endriukaitis), labdaros fondą ,,Pagalba Čečėnijos vaikams“, Vilniaus Čečėnijos paramos komitetą, čečėnų diasporą Lietuvoje, o taip pat atsisakant išklausyti pirminių vaikų globos atstovų iš Čečėnijos paaiškinimų ir dokumentinio patvirtinimo apie vaikų gyvenimo globos namuose, įvaikinimą, artimuosius ir kitas šeimyninių santykių tradicines ir specifines aplinkybes Čečėnijoje.

Slaptas šio tyrimo atlikimas ir sprendimo nepagrįstumas tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautine dvišale sutartimi patvirtina jo nepatikimumą bei dirbtinį ir mistinį poreikį tuos vaikus laikyti Lietuvoje. O. Tarvydienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė, 2012 m. spalio mėnesį inicijuoja VšĮ vaikų laikinųjų globos namų darbuotojų ,,Atsigręžk į vaikus“ išvadą dėl čia esančių vaikų iš Čečėnijos geriausių interesų (kokiu pagrindu, kvalifikacija, savo pavaldžiai įstaigai?). Kadangi ši išvada ,,silpna“, 2013 m. parengta kita išvada.

Kokį auklėjimą vaikai čia yra patyrę apibūdina šio kaimo administratoriaus D. Miežio pasakymas: ,,Jie nėra pareiškę noro grįžti į tėvynę ir nori likti Lietuvoje“ (,,Lietuvos rytas“, 2013-06-10). Čia ir yra nuteikimo pasekmės. Iš kur tokio amžiaus vaikai formuluoja tokio pobūdžio sprendimus, kad nėra svajonės apie tėvų žemę?

  1. Esama vaikų būsena

Atvykdami į dabartinę įstaigą jie mokėjo čečėnų kalbą ir laikėsi savų tradicijų. Šiuo metu nuo 2009 m. Vilniaus SOS vaikų kaime esantys vaikai užmiršo čečėnų kalbą. Jie nežino savo šalies istorijos, geografijos, tikėjimo, papročių, kultūros, dainų, šokių, praradę savo individualybę, identitetą. Jie likę be ryšio su kilmės šalimi, nežino tėvų, giminių, artimųjų, kaimynų. Patiriamas mankurtinis, bedvasinis pasaulio suvokimas, be identiteto, savasties ir šaknų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė 2014-03-25 pažymoje nurodo, kad ,,vaikai ne kartą yra išreiškę norą likti gyventi Lietuvoje“. Jos pažymoje biurokratiniu stiliumi iš esmės pateisinami tų vaikų markuntinimo Lietuvoje veiksmai. Pavyzdžiui, teigiama, kad šie vaikai Vilniaus SOS kaime ,,kuria savo tradicijas“, jeigu nemoka savo kalbos, o kalbos mokytoja savanorė išvaryta. Tvirtinama, kad administracija ,,rodo aktyvią iniciatyvą teikiant išsaugoti globotinių tautinį kultūrinį identitetą, suteikti vaikams žinių apie gimtąsias šalis“. Nurodoma, kad administracija ,,supranta vaikų etninės kultūros ir tradicijų, tautinio identiteto palaikymo svarbą.“ Informacija apie vaikų gimtos šalies istoriją, kultūrą, papročius, ją dalintis su globotiniais, kaupti aplanke, kad ji vaikams būtų prieinama.“ Tai yra pasaka, tipiškas formalus atsirašinėjimas, neatitinkantis Lietuvos ir tarptautinių nuostatų.

Keistas ir sunkiai paaiškinamas VšĮ ,,SOS Vilniaus vaikų kaimo“ direktoriaus G. Batulevičiaus aiškinimas, kad vaikams kalbos apie Tėvynę Čečėniją sukelia stresą, o taip pat kad čečėnų diasporos narių susitikimui su vaikais ,,prieš tai neparuošus vaikų“ negalimi. Kas tai yra per paruošimas susitikimui su čečėnų diasporos asmenimis, galimai ir su bendraamžiais.

Į mane kreipėsi motina Marina Jandyjeva iš Ingušijos su prašymu perduoti dukrai pinigų. Aš, kaip labdaros fondo ,,Pagalba Čečėnijos vaikams“ pirmininkas, tai ir atlikau. G. Batulevičius dėl to kreipėsi su skundu į policiją. Vietoj to, kad, esant reikalui, kreiptųsi į mane. Šiemet, sausio mėnesį vienai auklėtinei buvęs ,,Rodnaja semja“ vaikų namų bendraauklėtinis nupirko kažkokių ar panašiai rūbų. Ir vėl G. Batulevičius kreipėsi į policiją. Direktorius nenori, kad su auklėtine bendrautų.

  1. Svečiavimosi čečėnų diasporoje instituto uždraudimas

Čia esantys vaikai izoliuoti. Pavyzdžiui, 2014-08-25 vaikų namų direktorius G. Batulevičius, atmesdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-11 teigiamą išvadą ir leidimą dėl čečėnų diasporos Lietuvoje pirmininkės E. Saijevos ir buvusios čečėnų kalbos mokytojos R. Yusupovos prašymą, kaip Lietuvoje yra paplitę, vaikams leistų laikinai svečiuotis jų namuose Vilniuje. Minėtų moterų buvo patikrinti butai, patikrinta sveikata, bet izoliavimo tvarka buvo tęsiama.

R. Yusupova nemokamai 2013 m. balandžio – birželio mėnesiais šiuose vaikų namuose dirbo čečėnų kalbos ir kultūros mokytoja. Po vaikų motinų iš Čečėnijos pageidavimo atvykti pas vaikus buvo išprašyta. Vaikai lieka izoliuoti.

Ar svečiavimasis čečėnų šeimose nebūtų reikšmingas vaikų identiteto, kultūros įgijimui ir prasmingumui? Kitaip galvoja direktorius G. Batulevičius ir Lietuvos SOS vaikų kaimų direktorius A. Natkevičius.

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tinklalapyje yra toks gražus moto: ,,Vaikams privalome duoti du dalykus – šaknis ir sparnus“. Galima paklausti šios institucijos vadovės Odetos Tarvydienės: ką tai reiškia čečėnų vaikams, jeigu jie auga mankurtais – be čečėniškų šaknų ir sparnų? Ir kas turi tokią teisę primesti ir įtvirtinti šiems vaikams ir čečėnų tautai? Uždraudimas vaikams svečiuotis čečėnų diasporos Lietuvoje namuose, čečėnų kalbos savanorės mokytojos atleidimas suprantamas kaip vaikų identiteto naikinimas.

Kaip žinoma, 2014 m. lapkričio 19 d. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Rusijos Dūmoje dėl Lietuvoje esančių vaikų iš Čečėnijos pareiškė jog ,,dėl vaikų išlaisvinimo ir sugrąžinimo į tėvynę ir toliau vyksta darbas“ ir tam pajungta Europos Tarybos institucija. (http://izvestia.ru/news/580216#ixzz3OW8K7cda).

  1. Nepamatuotas Migracijos departamento sprendimas

Migracijos departamentas paaiškino, kad vaikų buvimą Lietuvoje apiformino pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio pagrindu. Pateikiame šio straipsnio tekstą: ,,Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti /…/.“

Privalu žinoti:

  1. Kokį statusą tie vaikai gavo iškart atvykę į Lietuvą?
  2. Kada, koks ir pagal kokį straipsnį jiems chronologiškai buvo suteiktas ar keistas statusas po to?
  3. Kada jiems buvo suteiktas statusas pagal 86 straipsnį?
  4. Ar tie vaikai patys galėjo prašyti pabėgėlio statuso?
  5. Kada ir kokia institucija kiekvienu atveju kreipėsi dėl statuso ?
  6. Kokia tų besikreipiančių institucijų motyvacija dėl konkretaus statuso suteikimo?
  7. Kokios persekiojimo grėsmės tų vaikų lauktų sugrįžus į Čečėniją vertinant 86 str. statuso suteikimo pagrindu?

                      Išreiškiame nuomonę, kad toks sprendimas neturi teisinio pagrindo.

  1. 1959 m. Vaiko teisių deklaracijos teiginių nesilaikymas

3 principas: ,,Vaikas nuo savo gimimo turi turėti teisę į vardą ir pilietybę.“

6 principas: ,,Kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jam reikia meilės ir supratimo. Jei tai įmanoma, augti jausdamas tėvų globą ir atsakomybę ir niekuomet nestokodamas meilės ir dorovinės bei materialinės paramos; mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su jo motina.“

Vaikai nėra Lietuvos piliečiai ir hipotetiškas noras juos paversti Lietuvos piliečiais prieštarauja prigimčiai ir reiškia kilmės šalies, tėvų, artimųjų žmonių atėmimą. Neleidimas motinoms netgi susitikti su savo vaikais netelpa ne tik teisinėse, bet ir elementaraus humanizmo nuostatose.

  1. 1989 m. Vaiko teisių konvencijos normų pažeidimai

Preambulėje nurodoma: ,,Valstybės, šios Konvencijos dalyvės, /…/ pripažindamos, jog vaikas, kad jis galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, turi augti šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą /…/ deramai atsižvelgdamos į kiekvienos tautos tradicijų ir kultūros vertybių svarbą vaiko apsaugai ir harmoningam vystimuisi /…/.“

5 straipsnis. ,,Valstybės dalyvės gerbia tėvų, o tam tikrais atvejais išplėstinės šeimos arba bendruomenės narių, kaip tai yra pagal vietinius papročius /…/“

7 straipsnis. ,,1. Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir teisę jais rūpintis.“

8 straipsnis. ,,1. Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo individualybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius /…/.“

9 straipsnis. ,,Valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nesiskirtų su savo tėvais prieš jų norą /…/“.

10 straipsnis ,,1. Vadovaudamosi valstybių dalyvių įsipareigojimų pagal 9 straipsnio 1 punktą, vaiko ar jo tėvų pareiškimus dėl įvažiavimo į valstybę dalyvę arba išvykimo iš jos šeimos susijungimo tikslu valstybės dalyvės turi svarstyti humaniškai, operatyviai ir priimti teigiamą sprendimą.“

11 straipsnis. ,,1. Valstybės dalyvės imasi priemonių kovai su neteisėtu vaikų perkėlimu ir negrąžinimu iš užsienio. 2. Šiuo tikslu valstybės dalyvės pasisako už dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba prisijungimą prie galiojančių susitarimų.“

12 straipsnis. ,,/…/ vaikui suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.“

16 straipsnis. ,,1. Nė vienas vaikas negali būti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo teisės į asmeninį, šeiminį gyvenimą /…/“

20 straipsnis. ,,1. Vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali būti tokioje aplinkoje, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. /…/ 3. Tokia priežiūra gali apimti perdavimą perauklėti, ,,kafalą“ pagal islamo teisę, įvaikinimą arba, esant reikalui, atidavimą į atitinkamas vaikų priežiūros įstaigas. Pageidautina, svarstant pakeitimo variantus, atsižvelgti vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.

22 straipsnis. ,,2./…/valstybės dalyvės /…/ remia pastangas ginti tokį vaiką, teikti jam paramą ir ieškoti kiekvieno vaiko bėglio tėvų ar kitų šeimos narių, kad būtų galima grąžinti vaiką į šeimą.“

29 straipsnis. ,,1. Valstybės dalyvės susitaria, kad vaiko lavinimo tikslas turi būti: /…/ c) ugdyti pagarbą vaiko tėvams, jo kultūros savitumui, kalbai ir vertybėms, nacionalinėms vertybėms šalies, kurioje vaikas gyvena, vertybėms šalies, iš kurios jis kilęs /…/.“

30 straipsnis. ,,Tose valstybėse, kuriose yra etninių, religinių ar kalbinių mažumų arba vietinės kilmės gyventojų, iš vaiko, priklausančio tokioms mažumoms ar vietinės kilmės gyventojams, negali būti atimta teisė kartu su kitais savo grupės nariais naudotis savo kultūra, išpažinti savo religiją, atlikinėti jos apeigas ir vartoti gimtąją kalbą.“

42 straipsnis. ,,Valstybės dalyvės įsipareigoja panaudodamos atitinkamas ir veiksmingas priemones plačiai informuoti apie Konvencijos principus ir nuostatas tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.“

Viršuje cituojamuose Konvencijų straipsniuose pabrauktos vietos, kurios visiškai nevykdomos. Ignoruojama konvencijos preambulėje numatytas atsižvelgimas į tautos tradicijų ir kultūros vertybių užtikrinimo garantavimą. Trumpai pakartojame 13 pažeistų Konvencijos straipsnių esminius momentus.

Pagal 5 straipsnį negerbiamas čečėnų bendruomenės teisėtas noras bendrauti (draudžiama).

Pagal 7 straipsnį vaikai neturi teisės žinoti apie savo tėvus ir teisę jai rūpintis, apie tai tylima (tai nutylima).

Pagal 8 straipsnį teisę išsaugoti savo individualybę ir šeimos ryšius (tai ignoruojama ir nevykdoma).

Pagal 9 straipsnį – vaikas nesiskirtų su savo tėvais (tėvų neieškoma).

Pagal 10 straipsnį –viza tėvams vykti pas vaiką kitoje šalyje suteikiama besąlygiškai (motinų ir pirminių globėjų neleido atvykti į Lietuvą).

Pagal 11 straipsnį – negalimas neteisėtas vaikų negrąžinimas iš užsienio (vykdomas tarptautinės normos ignoravimas).

Pagal 12 straipsnį – reikia vaiko išklausyti dėl jo noro viską sprendžia vien pati administracija, pavyzdžiui, neleidžia svečiuotis savo tautiečių šeimoje.

Pagal 16 straipsnį – draudžia vaikui bendrauti su tautiečių diaspora.

Pagal 20 straipsnį – absoliučiai atmetama įvardintas islamo identitetinis faktorius, etninė kilmė, kultūra, kalba.

Pagal 22 straipsnį – neieškomi tėvai ar kiti šeimos nariai ir iš esmės atmetamas principas vaiką grąžinti į šeimą.

Pagal 29 straipsnį – be kilmės šalies kultūros savitumo, vertybių ir kalbos pripažinimo.

Pagal 30 straipsnį – negali išpažinti savo religijos, žinoti kultūrą ir kalbą.

Pagal 42 straipsnį – vaikai neinformuojami jiems suprantama kalba apie jų teises, kurios numatytos Konvencijoje.

  1. Nekorektiškumas

Tai atspindi etinį lygį ir sprendžiamos problemos mentalitetinį vertinimą. Į Seimo nario R. Kupčinsko 2013-06-18 klausimą ,,Paaiškinkite kaip motinos galėtų atvykti į Lietuvą netrukus“ ministras L. Linkevičius atsakė 2013-08-30: ,,/…/ gali atvykti turėdami galiojančias vizas.“ Beje, atsakyta praėjus 73 dienoms nuo paklausimo raštu. Tai, kad neišdavė vizų 2013-06-07, ministras L. Linkevičius privalėjo Seimo nariui R. Kupčinskui, kaip Tautos atstovui, dalykiškai ir korektiškai paaiškinti ką ir kaip reikėtų daryti, turint pakankamai laiko, o ne remtis savo sprendimo neginčijamumo prezumpcija cinišku pavidalu. Manome, kad tai visiškai neatitinka politikų elgesio kodekso įvardintų pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principų nuostatų.

Dėl Seimo nario R. Kupčinsko argumento apie savo teises pagal Seimo statuto 68 str. domėtis URM darbu ministras L. Linkevičius 2013-06-18 atsako, kad šis straipsnis ,,/…/ reglamentuoja Užsienio reikalų komiteto kaip kolegialaus organo veiklos kryptis“. Atsakymo logika reiškia Seimo nario domėjimosi ribų cenzūrą ir nustatymą.

  1. Žmoniškumo pamąstymai: iš vaikų atimama ne tik dabartis, bet ir ateitis

Iš Lietuvos gyvenimo esame patyrę kaip žmogui svarbu turėti savo tėvus, gimines, kaimynus, šaknis, kaip po dešimtmečių dėl ypatingų aplinkybių pasimetę net po daugybės metų džiaugiasi suradę savo artimus, tarkim per televiziją.

Prisiminkime netgi atvejį, kuomet Lietuvos kolaborantas A. Sniečkus 1945 m. sausio mėnesį, dar nesibaigus karui, organizavo lietuvių vaikų, atsidūrusių per karą Rusijoje iš Palangos ir Druskininkų vasaros pionierių stovyklų, parvežimą traukiniu į karo išvargintą Lietuvą. Debiosuose, Udmurtijoje ir kitur, buvo 6 lietuviškos mokyklos tiems vaikams, vienok visiems buvo Tėvynės šauksmas.

Lietuvoje po karo buvo priglausta daug iš Rytų Prūsijos nuo karo bado pabėgusių vokiečių vaikų (vilko vaikai). Kiek daug ir kaip reikšmingai ieškojo savo šaknų ir artimųjų aplinkybių priversti likti Lietuvoje po Antrojo karo. Grįžo į savo aplinką negi senatvėje. Ir dabar svajoja apie savo Tėvynę, nori atgauti vokiečių pilietybę, o daugelis nieko neatsimena, kaip per miglas įsivaizduoja, tik jaučia, kad čia ne namai. Tokie dabar Lietuvoje susibūrę į ,,Edelveis“ draugiją, tikėdamiesi vienas kitam padėti atrasti savo šaknis.

,,Vaikų namuose netyčia teko pavadovauti ir sovietmečiu, ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tai yra bėda. Iš arti patyriau, kad net geriausia pasaulyje auklytė yra bejėgė prieš begalinį nors ir labai netikusių namų ilgesį, prieš kraujo balsą.“ Taip rašo Valentinas Eismantas, Utenos Aukštakalnio progimnazijos vyresnysis istorijos ir visuomenės mokslų mokytojas, (,,Valstiečių laikraštis“, 2014-10-05).

Ką šiandien šių čečėnų vaikų atžvilgiu atlieka Lietuvos valdžios pareigūnai? Neturi jokio širdingumo ir visam laikui įsirašo į čečėnų vaikų skriaudėjų istorinį sąrašą. Tai primena Norvegijos Barnevarn tarnybą su vaikais besielgiančią kaip pelningo verslo objektais.

  1. Išvados
  2. Šiuo metu vaikai praktiškai yra Lietuvos nusavinti, pagrobti.
  3. Lietuvos institucijos neturi teisės vertinti ir spręsti kitos šalies piliečių ,,geriausius vaikų interesus“.
  4. Subjektyviu, įslaptintu ir nepagrįstu ,,geriausiu vaikų interesu“ sprendimu nepamatuotai pridengia ir panaikina visus Vaiko teisių konvencijos esminius reikalavimus.
  5. Vykdoma vaikų izoliacija nuo kilmės šalies ir čečėnų diasporos Lietuvoje.
  6. Vykdomas vaikų nutautinimas, psichologinis apdorojimas identiteto atmetimas.
  7. Vaikai šiuo metu turi dvejus globėjus (pirminius Čečėnijoje ir laikinus Lietuvoje).
  8. Motinų neįleidimas pasimatyti su vaikais yra šiurkštus teisės pažeidimas.
  9. Pažeista 13 Vaiko teisių konvencijos straipsnių.
  10. Migracijos tarnybai suteikti vaikams pabėgėlio statusą nebuvo jokio teisinio pagrindo nei pagal ,,geriausius vaiko interesus“ ir esant dvejiems globėjams bei Lietuvai pažeidžiant dvišalę teisinės pagalbos sutartį.
  11. Lietuvos pusės DNR tyrimo reikalavimas kitos šalies piliečių atžvilgiu yra kitos šalies prerogatyvų prisiėmimas vilkinimo siekiu.

2015-01-12

misrig@lrs.lt
8-601-95-809

Parašykite komentarą