IŠMINTIES KRISLAI 21

          ,,Tautinio atgimimo laikais niekas nesitikėjo, kad istorija gali būti paversta preke. Hegelis spontaniškos ir savaime susitvarkančios tvarkos idėją siejo su istorija, o Adamas Smitas Friedrichas von Hašekas ją pradėjo aiškinti ekonomiškai.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 115

          ,,Hegelio žodžiais, valstybė yra ne mechanizmas, o ,,dorovinės idėjos tikrovė“. Dabartinis ekonominio požiūrio įsigalėjimas politiką ir vėl išstumia iš dvasios mokslų srities. Ji tampa valdymo ir vadybos veikla, artima kitoms ekonominėms veikloms. Kuo labiau piliečiai pasijunta politikos vartotojais, tuo mažiau jiems reikia apeliacijų į istoriją. Susidaro įspūdis, kad daugelis pastarųjų dviejų amžių tautų savo kultūrinį ir politinį savitumą pareiškė tik tam, kad vėliau išnyktų ekonomikos ir technikos kosmopolitizme.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 116
          ,,Tautai ir valstybei ištikimas žmogus veikia kitaip negu ekonominis žmogus. Tautinė valstybė reikalauja ištikimybės, kuri nepaiso ekonominių nepriteklių, skurdo ir krizių. Jos šalininkai mano, kad ištikimybė nėra matuojama ekonomine nauda, efektyvumu, pelnu, išmokomis, sąnaudomis ir mokesčiais. Ji daug kuo panaši į religingų žmonių meilę savo Dievui.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 118
          ,,Nacionalistai daug jėgų skyrė ginčams apie istoriją, tačiau, pažvelgus iš moralinės pusės, matyti, kad jiems iš tikrųjų rūpėjo ne praeitis, o ateitis. Žmonės laužo ištikimybės priesaikas, tačiau tai nėra pagrindas abejoti jų prasmingumu. Istorinė savimonė yra svarbus visuomenės gyvenimo aspektas, tačiau ji savo reikšme nusileidžia moraliniams ištikimybės tautai ir valstybei pareiškimams.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 118
          ,,Nuvertinus tautinę ištikimybę, piliečiai praranda vienijančio politinės bendruomenės suvokimą.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 119
          ,,Politinis suverenas privalo turėti ne tik valią, bet ir atmintį. Kai tauta praranda bendrą atmintį, politinis organizmas praranda bendrą valią, kartu ir valdžią.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 121
          ,,Prezidentui veikiau rūpi ne pamatinė Lietuvos, bet europinė ir euroatlantinė tapatybė, kuri labiausiai lemtų Lietuvos kultūrinį ir politinį identitetą.“ /Apie V. Adamkų/.
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 121
          ,,Valstybininkų dažniausiai atsiranda valstybei ir jos idėjai sunkiausiais laikais. Tikras valstybininkas savo misiją gali atlikti tik ten, kur valstybingumo idėjai gresia dideli, beveik neįveikiami pavojai. Hegelis yra sakęs, kad tikras valstybininkas neturi sekti paskui vyraujančias nuomones, bet privalo būti jo formuotojas. Valstybininkas turi pasipriešinti nepalankioms politinio gyvenimo tendencijoms ir vesti visuomenę į naują politinio gyvenimo formą. Nepalankios sąlygos yra beveik būtina sąlyga valstybininkui atsirasti.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 308
           ,,Galima nurodyti tris pagrindines valstybininko vaidmens sampratas. Pirmoji yra idealistinė, antroji – realistinė, trečioji – administracinė biurokratinė. Idealistinės valstybininko sampratos šalininkas yra Johas Rawlsas. Šis autorius skiria valstybininką ir politiką. Jo žodžiais, ,,politikas žiūri į kitus rinkimus, valstybininkas- į kitą kartą“. Prezidento ar ministro pirmininko pareigas einantis žmogus dar nėra valstybininkas.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 309
          ,,Idealistinio požiūrio šalininkai mano, kad valstybininkas turi matyti toliau ir giliau, negu kiti politinio gyvenimo, būti doras, teisingas ir mokėti apginti valstybę. Rawlso nuomone, valstybininkas turi būti moralinis autoritetas. Jis turėtų veikti žiūrėdamas ne savo asmeninių ar partinių interesų, bet vadovautis visai visuomenei svarbiais moraliniais bei politiniais principais. Jis turi tvirtinti svarbius moralinius ir politinius principus net tada, kai siauras politinis pragmatizmas atrodo geriausias sprendimas.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 309
           ,,2000 metais popiežius Jonas Paulius II Thomą More‘ą paskelbė ,,valstybininkų ir politikų“ globėju. Ta proga paskelbtame apaštališkajame laiške jis nurodo, kad šis žmogus mirė gindamas moralinį principą, o ne politinę naudą, ir būtent ši aplinkybė jį padaro valstybininku.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 309
          ,,Demokratinei valstybei reikia ne tik demokratijos principus gerbiančių piliečių, bet ir valstybę ginti mokančių valstybininkų. Sunaikinus valstybę, demokratija taip pat prarastų savo egzistencijos pagrindą. Pierre‘as Manent‘as šiuo požiūriu teisus, kad graikų miestas-valstybė ir šiuolaikinė valstybė tauta yra ,,vienintelės politinės formos, sugebėjusios (bent jau demokratiniame etape) glaudžiai sieti civilizaciją ir laisvę“. Demokratija sėkmingai gali veikti tik tautinės valstybės ribose. Ten, kur nyksta tautinė valstybė, demokratija patiria didelių iššūkių.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 315
           ,,Didžiausia iš įmanomų mūsų darytų ir tebedaromų klaidų – sėdėti pasyvai ir aimanuoti. Dėl prarandamo identiteto. Deja, sėdint jis nestiprėja. Jis stiprėja veikdamas ir patirdamas iššūkius. Reikia veikti taip, kad tas identitetas tvirtėtų. Identitetui pavojų nėra, kai jis eina, skina kelius, kai jis demonstruojamas. Kai jis tampa veikiančia jėga.“
Gintaras Beresnevičius, lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas.
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 221
          ,,Mūsų lietuvybė nebėra vien europinės tradicijos dalis ir jos apribota, bet ji neturi tapti ir lengvu pasidavimu amerikietiškai tradicijai, – pirkti dvasinę ramybę provincinės amerikiečių kultūros priėmimo kaina.“
Vytautas Kavolis, sociologas
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 267
2017-08-12

Parašykite komentarą