CITATOS APIE LIBERALIZMĄ

,,Tiesos ir naudos sutapatinimas
tėra tik kilnus noras.“
Miguel de Unamuno, ispanų filosofas
,,Apie tragišką žmonių ir tautų
gyvenimo jausmą“,
Vilnius, 2003, p. 91.

 

 LIBERALIZMAS KAIP VISUOMENĖS GRIŪTIS

Lietuvai tai reiškia tautos ir valstybės likvidavimą

                    ,,Žmonės maitinami kapitalizmo ideologijos melu, kad rinka sutvarkys visus visuomenės tarpusavio santykius.“
Giunteris Grasas, vokiečių rašytojas
,,Respublika”, 2000-10-03.
                       ,,Liberalas – tai žmogus, kuris nori išleisti kiekvieno pinigus.”
K. Glas
«Мудрость тысячилетий», Аст, Москва, 2007, с. 283.
                      ,,Liberalas: ,,Tas, kuris pasako kitiems, ką daryti su savo pinigais.”
Leroi Jones, amerikiečių poetas
,,Cinikų žodynas”, Verba vera, Kaunas, 2007, p. 118.
                      ,,Liberalas gali tapti ministru, bet tai dar nereiškia, kad jis bus liberalus ministras.”
V. Humboltas, vokiečių filosofas
«Энициклопедия афоризмов», Act, Mосква, 1998, с. 244.
                      ,,Liberalai: ,,Žmonės, kurie gali suprasti viską, išskyrus žmones, kurie nesupranta jų.”
Lenny Bruce, amerikiečių aktorius
,,Cinikų žodynas”, Verba vera, Kaunas, 2007, p. 118.
                      ,,Liberalas – tai tas, kurio abi kojos tvirtai fiksuotos ore.”
Amerikiečių posakis
«Мудрость тысячилетий», Аст, Москва, 2007, с. 283.
                      ,,Liberalas: ,,Areštuotas konservatorius.”
Tomas Wolfe, amerikiečių rašytojas
,,Cinikų žodynas”, Verba vera, Kaunas, 2007, p. 118.
                      ,,Per daug plačių pažiūrų žmogus, kad ginčo metu palaikytų savo nuomonę.”
Robert Frost, amerikiečių poetas.
,,Cinikų žodynas”, Verba vera, Kaunas, 2007, p. 119 .
                      ,,Nekenčiu liberalizmo: devyniais atvejais iš dešimties tai bailumas, o dešimtu – principingumo neturėjimas.”
Henris Adingtonas, britų politikas.
«4048 законов жизни», Рипол классик, Москва, 2004, с. 145.
                      ,,Liberalu lengviau būti toli nuo namų.”
Praisas
«4048 законов жизни», Рипол классик, Москва, 2004, c. 167.
                      ,,Aš dar pamenu tuos laikus, kai liberalu laikė žmogų dosnų savo pinigais.”
Uilas Rodžersas, amerikiečių aktorius, rašytojas satyrikas.
«4048 законов жизни», Рипол классик, Москва, 2004, c. 171.
                      ,,Čia, mūsų Ispanijoje, mums jau yra tekę girdėti, kad liberalas – tai eretikas, blogesnis už žmogžudį, plėšiką ar paleistuvį.“
Miguel de Unamuno, ispanų filosofas.
,,Apie tragišką žmonių ir tautų gyvenimo jausmą“, Vilnius, 2003, p. 71.
                      ,,Liberalizmas – ideologija tiek pat žalinga kaip ir komunizmas, ir taip kaip komunizmas, jos laukia pralaimėjimas”.
Žakas Širakas, Prancūzijos prezidentas.
,,El Pais”, 2005-06-01.
                      ,,Dėl Lietuvos studentų bėgimo į užsienį: ,,Aš linkiu visiems, kurie krokodilo ašaromis verkia: ,,Vajėzau, išvažiuos”, džiaugtis, nes tai – atsiveriančios galimybės.”
Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras.
,,Panevėžio rytas”, 2009-02-28, p. 1.
                      ,,Lietuvos žemės išpardavimas nėra Lietuvos išpardavimas.”
Eligijus Masiulis, Seimo narys.
,,Respublika”, 2008-01-31, p. 28.
                      ,,Kai alga yra 5 tūkstančiai litų, į valstybinį sektorių papuola bepročiai arba vagys.“
Eligijus Masiulis, Seimo narys.
,,Lietuvos rytas“, 2010-11-04, p. 1.
                      ,,Kol Seime neturėsime 40 liberalų, nieko gero šalyje nebus.”
Algis Čaplikas, Seimo narys, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
,,Verslo žinios”, 2011-05-31, p. 2
                      ,,Manau, kad vyraus liberalusis sparnas. Kai kurie politikai per anksti išsilygino kelnes, laukdami premjero kėdės.”
Algis Čaplikas, Seimo narys, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
,,Verslo žinios”, 2011-08-01, p. 2
                      ,,V. Adamkaus idėja – vieninga, stipri liberali politinė jėga, kuri turi reikšmingos įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui.“
Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
,,Kauno diena“, 2012-06-02, 8
                      ,,Prezidentas pakartojo savo nuomonę, kad pavieniai, nestiprūs liberalai yra pats tas ,,grobis“ tiek konservatoriams, tiek socialdemokratams, tiek kitiems politiniams oponentams.“
Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
,,Kauno diena“, 2012-06-02, 8
                      ,,Verta pabrėžti, kad nacionalinis interesas yra visiška abstrakcija, ne pirminis, o veikiau antrinis politikos produktas – vieno ar kito veiksmo pateisinimas ir paaiškinimas”.
E. Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 103-104.
                      ,,Tautinės valstybės krizė, net saulėlydis. Nesusivokimas tarp tradicinio nacionalizmo, integracinio supranacionalizmo ir teorinio federalizmo įrodo, kad nenorinti keistis valstybė nesugeba daryti to, kam buvo pašaukta. Tad ar tokia valstybė reikalinga?”
E. Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 110.
                      ,,Europos integracija prasidėjo ir tęsėsi tautinio patriotizmo dimensijoje. Galima sakyti, kad Europos integracija, kurią noriai pradėjo neva tautinės valstybės, šiandien ar netolimoje ateityje tą tautinės valstybės koncepciją turi ir sugriauti.”
E. Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 150.
                      ,,O geopolitiškai gal svarbiausia tai, kad regioninė politika ėmė trinti nenatūralias sienas, kurias sukūrė tautinės valstybės. Europos Sąjungos laimėjimo čia tikrai nevertėtų ginčyti. Amsterdamo sutartis savo esme tapo tiesiog dar labiau skatinanti regionų ir atskirų sričių vystymąsi.
                      Europos Sąjunga, siekdama vadinamojo integracijos gilinimo, ambicingai užsimojo sudaryti ypač geras sąlygas atskirų valstybės regionų ekonominei ir socialinei raidai. Paskui ideologiškai patrauklius ,,mažųjų tėvynių” klestėjimo lozungus ėjo ir natūralus noras įdiegti europietiškumą nedidelėse žmonių bendruomenėse, mažesnėse nei tautinės valstybės”.
E. Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 154.
                      ,,Toks mąstymas skatina norą kuo budriau saugoti ,,nacionalinius interesus” integruojantis ir nejučiomis supriešina nacionalinius interesus su europietiškumu. Taip pamirštama, kad ne priešinimasis integracijai, o integracija yra svarbiausias ir pirminis interesas”.
E. Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 161.
                      ,,Ateitis matoma aiškiame problemų suvokime ir noruose jas spręsti, tačiau tik remiantis racionaliomis, dar ir naudą duodančiomis idėjomis, t.y. ir vėl tikintis, kad pilvas nugalės širdį, kad regiono specifikos, jei ji trukdo integracijai, niekam nebus gaila, o savivaldybininkai skaičiuos, kad jiems geriau apsimoka būti europiečiais negu olandais ar austrais”.
E.Vareikis, Seimo narys.
,,Dinozaurėjanti Europa”, ,,Strofa”, Vilnius, 2002, p. 156.
                      ,,Gal kas pasakys, giriuosi, bet manau, kad ,,Santara-Šviesa” sulaužė daugybę užkietėjusio konservatizmo stereotipų. Dogmatinio konservatizmo, išsikristalizavusio pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu”.
V. Adamkus, Lietuvos prezidentas
,,Lietuvos žinios”, 2006-11-02, p. 5.
                      ,,Keletą pastarųjų metų matome nuolatinę lietuviškojo ir pasaulinio liberalizmo metamorfozių, mutacijų ir deformacijų dramą, o gal net farsą. Tikrovės nepaaiškinsime vien tik kalbomis apie liberalizmo vardo ,,infliaciją” ar bandymais ,,demaskuoti” ,,netikruosius” liberalus ir išaukštinti ,,tikruosius.”
Gintautas Mažeikis, filosofas
,,Literatūra ir menas”, 2009-05-29, p. 2.
                      ,,Europa iš mūsų vis tiek nieko neatims, nes atimti jau nebėra ką”.
Petras Auštrevičius, Europos komiteto generalinis direktorius
,,Lietuvos rytas”, 2003-02-01.
                      ,,Liberalizmas iš esmės remiasi valstybės ir visuomenės atskyrimu…“
Leo Straussas, amerikiečių filosofas
,,Demokratija be tautų”, Versus aureus, Vilnius, 2008, p. 68.
                      ,,Ergo: esminių vertybių žlugimo pavojus egzistuoja, ir jis turi būti sustabdytas bet kokia kaina. Nuo to momento liberalizmas pradeda atlikinėti reikšmingas metamorfozes, vis labiau demonstruodamas dorovinį kurtumą. Pateikdami savo konservatyvias ir radikalias potencijas, jie žingsnis po žingsnio praranda ir, atrodo, jų turimą toleranciją.”
Aleksandr Neklessa, Rusijos mokslų Akademijos direktoriaus pavaduotojas.
«Мировая экономика и международные отношения», 1999, Nr.3, с. 34.
                      ,,Dabar ne mažiau dramatiškai vyksta neoliberalinio projekto, esančio tam tikra prasme kartu su komunizmu ir nacizmu šio amžiaus trečiaja ,,pasaulietine religija”, forsuota realizacija. Ir mes tik esame prie naujos pasaulio konstrukcijos ištakų…”
Aleksandr Neklessa, Rusijos mokslų Akademijos direktoriaus pavaduotojas.
«Мировая экономика и международные отношения», 1999, Nr.3, с. 32.
                      ,,Žmogaus veikimo varikliu tampa ne įstatymas ir ne aukštesnė būtis, o egoizmas. Jis įkūnija visuomeninių aukojimo santykių suvaldytą prigimtį, kurios gaivališkas išsiveržimas sugriauna pačią visuomenę. Liberalizmas siekė visų individų laisvės, tiesa, pavaldžios visagaliam Dievui, o visuomenę bandė kurti kaip laisvų individų sambūrį, o neoliberalizmas, skelbdamas pelno siekimo principo absoliutumą, panaikina pačią visuomenės esmę”.
Horst Kurnitzky, vokiečių filosofas.
,,Necivilizuota civilizacija”, Dialogo kultūros institutas, Vilnius, 2004, p. 37.
                      ,,Europa” susitelkė ties idėja, kuriai garantuotas už bet kurį kitą didesnis teisėtumas ir kuri aprūpinta instituciniais mechanizmais, galinčiais perkurti visus europiečių gyvenimo aspektus. Taigi europiečiai atsidūrė tokioje padėtyje, kai siekiama ,,begalinio tikslo”, kuris nebeturi politinės prasmės ir kurio vienintelė ateitis – begalinė plėtra, kuri neaišku nei kur, nei kaip turėtų baigtis. Štai kokie mūsų reikalai.”
Pierre Manant
,,Demokratija be tautų”, Versus aureus, Vilnius, 2008, p. 41.
                      ,,Liberalizmas – tai ir yra krizė, tapusi doktrina ir teorija”.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 129.
                      ,,Neoliberalizmas – tai visos žmonijos nelaimė”.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 163.
                      ,,Neverta neoliberalizmo perkelti į moralinių ir etinių vertybių sferą, beje, ne tik todėl, kad šioje sferoje jis visiškai bejėgis, o būtent dėl to, kad neoliberalizmas numato visišką moralinių ir etinių vertybių atsisakymą”.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 192.
                      ,,Sūnus (neoliberalizmas) suryja tėvą (nacionalinį kapitalizmą) ir veikoje griauna visas kapitalistinės ideologijos pasakas: naujojoje pasaulio tvarkoje nėra nei demokratijos, nei laisvės, nei lygybės, nei brolybės.”
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 255.
                      ,,Neoliberalizmas veikia tokiu būdu: SUGRIOVIMAS /ŽMONIŲ IŠGUJIMAS, iš vienos pusės, ir ATSTATYMAS/. Ištisų regionų ir šalių REORGANIZACIJA tam, kad atverti naujas rinkas ir modernizuoti jau esančias, iš kitos pusės.“
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 257.
                      ,,Kalba eina ne tik apie nacionalinių valstybių sugriovimą, nes be to (tai tiek svarbu, kiek tai mažai išnagrinėta) vyksta istorijos ir kultūros sugriovimas. Garbinga amerikiečių kontinento indėnų praeitis, nuostabi europinė civilizacija, išmintinga azijietiškų tautų išmintis, galinga ir turtinga Afrikos ir Okeanijos senovė, sukūrusi šiandienines valstybes, atakuojamos ,,amerikietiškojo gyvenimo būdo“. Tokiu būdu neoliberalizmas pasauliui skelbia globalų karą: sugriauti šalis ir nacionalines grupes tam, kad sutapatinti su Šiaurės Amerikos kapitalistiniu modeliu.”
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 259.
                      ,,Koncepcija, kuria grindžiamas globalizacijos pamatas, mes vadiname ,,neoliberalizmu”. Tai nauja religija, kuri leidžia, kad šis procesas būtų baigtas iki galo. Ketvirtajame pasauliniame kare vėl užkariaujamos teritorijos, sunaikinamas priešininkas ir valdomos užgrobtos teritorijos”.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 318.
                      ,,Globalizacija ir neoliberalizmas pasaulį paverčia į salyną. Ir jam būtina primesti rinkos ekonomiką, prie bendro rodiklio. Tai mes vadiname ,,finansine bomba”.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 322.
                      ,,Neoliberalizmas pretenduoja pakartoti tą patį, bet ne tam, kad paliestų nepasiekiamą dangų, o tam, kad galutinai atsisakytų nuo įvairovės, kurią laiko prakeikimu ir kad garantuoti išlaikyti susidariusią valdžią pasaulyje”.
Markos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 458.
                      ,,Neoliberalizmas pasaulyje negalėtų tapti realybe be mirties kaip argumento, siūlomo institucinių ir privačių armijų, be KLIAPA, siūlomų kalėjimų ir be mušimų bei žudymų, siūlomų kariškių ir policijos. Vidinės represijos – viena iš būtinų sąlygų globalizacijai, vadinamai neoliberalizmu.”
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 233.
                      ,,Neoliberalizmas kaip galvosūkis: beprasmis pasaulio suvienijimas, skaidantis ir griaunantis šalis.
Detalė 1. Turto koncentracija ir skurdo paskirstymas.
Detalė 2. Išnaudojimo globalizacija.
Detalė 3. Migracija: slankiojantis košmaras.
Detalė 4. Pasaulinis finansų susivienijimas ir korupcijos bei nusikalstamumo globalizacija.
Detalė 5. Teisėta neteisėtos valdžios prievarta?
Detalė 6. Megapolitika ir nykštukai.
Detalė 7. Pasipriešinimo maišai.
                      Dabartinė globalizacija, neoliberalizmas kaip pasaulinė sistema – visa tai reikia suprasti kaip naują karą užgrobti teritorijas.”
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 251.
                      ,,Įsivaizduokime sau, kad ,,junjorų – politikų“ karta užsienyje nustatytų tos šalies ,,išgelbėjimo“ būdą, ir šis vienintelis išgelbėjimo būdas būtų visiškas istorijos paneigimas ir jos prikabinimas prie žmogiškojo kvailumo ir žiaurumo greitaeigio traukinio – kapitalizmo. Įsivaizduokime, ką mes matysime įrašyta į tų mokinių be tėvynės sąsiuviniuose. Ką mes ten pamatysime? Nieko! Absoliučiai nieko! Ar kalbame apie blogus mokinius? Jokiu būdu ne! Tai geri ir gabūs studentai. Bet pasirodo, kad kiekviename išmoktame dalyke jie įsisavino vieną vienintelį dalyką. Jis visada vienas ir tas pats: ,,Vaizduok, kad žinai, ką tu darai“. ,,Tame glūdi neoliberalizmo valdžios politikos aksioma“, – sako jiems jų mokytojas. Tuomet jie klausia: ,,O kas tai yra neoliberalizmas, dear teacher? Mokytojas neatsako, bet pagal sumišusį jo veidą, paraudusias akis, seilių burbulus lūpų kraštuose ir aiškiai nudilusiam dešiniajam padui galima numanyti, kad mokytojas nedrįsta savo mokiniams pasakyti tiesą. O tiesa glūdi tame, kaip man pavyko nustatyti, neoliberalizmas – tai chaotiška ekonominio chaoso teorija, kvaila visuomeninio kvailumo egzaltacija ir katastrofinis katastrofinės politikos elgesys“.
Маrkos, sukilėlių vadas
«Субкоменданте Маркос», Ультра. Культура, Екатеринбург, 2005, с. 160.
                      ,,Tautinė tapatybė visais laikais buvo socialiai konstruojama, ji paremta simboliais, istorija ir bendruomenes vienijančiais pasakojimais apie save”.
F. Fukujama, JAV filosofas,
,,Atgimimas”, 2007-02-02, p. 13.
            ,,Čia kolegė išsireiškė taip dailiai, naiviai – sako, gal pasiūlykite kokių idėjų. Ir aš iš karto prisiminiau devyniasdešimtuosius metus. Buvau vienas iš tų kvailių, kurie steigė Liberalų partiją. Dabar aš taip ir sakau: buvau kvailys!“
Arvydas Šliogeris, filosofas
,,Respublika“, 2012-05-17, 3
                      ,,Daugėja verslininkų, kuriuos nuolat lydi kaltės ir metafizinės skolos prieš visuomenę jausmas. Netrūksta intelektualų, šį jausmą paskatinančių ir nepraleidžiančių progos apkaltinti verslą rūpinimusi tik pelnu. Šūkis „verslas turi būti socialiai atsakingas“ įgavo didžiulį pagreitį ir atsirado Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, valstybių ir net bažnyčios darbotvarkėje.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Manymas, jog sąžiningas pelno siekimas nėra pakankamas tarnavimas visuomenei, atskleidžia ekonominį mažaraštiškumą.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Ekonomine prasme vadinamoji socialinė atsakomybė – tai neproduktyvios sąnaudos arba verslininkams primesto vartojimo išlaidos.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Kaip teigia Nobelio premijos laureatas Miltonas Fridmanas, „turbūt jokia kita nuostata taip nesugriautų laisvosios visuomenės pamatų, kaip korporacijų pareigūnų įsipareigojimas vykdyti kitokias socialines priedermes nei uždirbti kuo daugiau pinigų savo akcininkams. Tai yra iš esmės ardomoji nuostata. Jei verslininkai turi kitokių socialinių pareigų nei pareigą didinti savo akcininkų pelną, tai kaip jie gali žinoti, kokios tos pareigos?“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Deja, verslo socialinė atsakomybė įgauna pagreitį. /…/ Visuomenės aktyvistai, natūralu, kelia vis naujus reikalavimus. Kadangi socialiai atsakingu poelgiu laikomas atsižvelgimas į visuomenės lūkesčius, visuomenės balso reiškėjų netrūksta.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Pelno siekiantys verslininkai laikomi antivisuomeniškais gobšuoliais, o įvairūs aktyvistai be skrupulų sau klijuoja visos visuomenės balso etiketę.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Verslo socialinė atsakomybė – išradimas, gerovę ne kuriantis, o vartojantis, visuomenę ne stiprinantis, o ardantis. Adamas Smitas gal ir perlenkė lazdą sakydamas, kad negirdėjo, ,,kad ką nors gera būtų padarę tie, kurie vaizduojasi dirbą bendram labui”, bet jis neabejotinai teisus dėl to, jog laisvos rinkos sąlygomis savanaudiškumas duoda daugiausiai naudos visuomenei.“
Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
,,Veidas“, ,,Neatsakinga socialinė atsakomybė“, 2006-08-03
                      ,,Humanitarinių ir socialinio mokslo atstovų pabrėžiama nekontroliuojamo pelno siekimo agresijos grėsmė Lietuvai yra labai reali.“
Aleksandras Vasiliauskas, profesorius
,,Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 153
                      ,,Antai vienas iš Lietuvoje tik pradėjusio veiklą Europos federalistų sąjūdžio iniciatorių, pristatydamas judėjimą, pritarė tautiškumui, neįžvelgdamas jokios tautiškumo ir federalizmo priešpriešos, tautiškumą priešpriešindamas nacionalizmui, tačiau nepaaiškindamas, kokių tautiškumo ribų, kokios laisvės jį ugdyti ir puoselėti gali būti tikimasi griežtai centralizuotame valstybių sambūryje.“
Valentinas Mikelėnas, profesorius
,,Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 124
                      ,,Nepaisant didelių komunizmo ir liberalizmo ideologijų skirtumų, jas sieja priešiškumas religiniam ir tautiniam Europos paveldui, dažnai peraugantis į aklą neapykantą. Apskritai teoriniu ir istoriniu požiūriu mėginant apibūdinti komunizmo ir liberalizmo ideologijų santykį, jį gana tiksliai galima nusakyti tokia vaizdinga formule: liberalas yra savo tikrosios prigimties dar nesuvokęs komunistas, komunistas – savo ištakas jau pamiršęs liberalas.“
Vytautas Radžvilas, filosofas
,,Respublika“, 2010-08-04, 3
                      ,,Šiandien nemąslus tapo pats liberalizmo politinis fonas, nebesuimantis idėjų, į jas nebeatsiliepiantis. Nebejungiantis idėjų ir veiksmų. /…/ Iš lietuvių politikų klausimyno išnyko klausimas apie moralią politiką, kuris atrodė pirmaeilis nepriklausomybės pradžioje. /…/ Pasaulėžiūros virsta interesais – valdžios, turto. Pasaulėžiūros trupiniai yra ir moralės trupiniai.“
Viktorija Daujotytė, profesorė
,,Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 32
                      ,,Šių dienų problema – naujai besiformuojantis ir jau susiformavęs sąstingis, didžioji Sąjūdžio priešybė. Sąstingis prasidėjo ne tik nuo finansų, ekonomikos krizės; jo šaknys suabsoliutintame pasitikėjime laisvąja rinka, pelno visagalybe, kapitalizmo teisybe. Vienintelė laisvoji rinka yra, vienintelė savireguliacinė sistema tėra gamta, bet ir joje yra kataklizmų.“
Viktorija Daujotytė, profesorė
,,Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 20
                      ,,Kuo silpnesnė, kuo menkiau susitelkusi bendruomenė, kuo menkesnis jos organizuotumas, o taip kol kas yra Lietuvoje, tuo didesnė nekontroliuojamų galių, o taip pat pelno siekimo agresija.“
Viktorija Daujotytė, profesorė
,,Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 35
,,Liberalėjantis požiūris į švietimo sistemą reiškė, kad ilgainiui mokytojai turėjo ne ugdyti jauno žmogaus asmenybę, o rengti specialistą darbo rinkai. Žmogus buvo imtas traktuoti ne kaip moralinis subjektas, aktyvus valstybės politinio gyvenimo dalyvis, o labiau kaip maža detalė valstybės ūkio mechanizme“.
Algirdas Kazlauskas
,,Atgimimas“, 2012-08-10, 9
                      ,,Ekonomiką sureikšminantys, savo asmeniniam gėriui ir kūniškiems malonumams gyvenantys asmenys niekaip negali palaikyti politinės struktūros. Jie – tarsi skystis ąsotyje, kurį reikalui esant galima perpilti į kitą talpą. Jie nesuvokia, kaip galima turėti savo politinę, kultūrinę tėvynę, aukotis dėl bendruomeninio gėrio, o ne gyventi vien savo pilvo reikalais.“
Algirdas Kazlauskas
,,Atgimimas“, 2012-08-10, 9
                      ,,Liberalizuotas – išlaisvintas – nusikalstamumas aukštesniajai žmogaus prigimčiai. Štai tokia liberalizmo kaina, ir toks mūsų visų saugumas. Vapsvų puota ant aukos kūno.“
Daiva Tamošaitytė, rašytoja, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 144
                      ,,Iš tiesų sisteminis liberalizmas yra bejėgis, nes kasa duobę viskam, ką deklaruoja ginąs. Kažkurioje fazėje jis virsta parazituojamos kirmies sindromu, o ši fazė, kurios vardas biopolitika, gimdo baimę, abejingumą ir nihilizmą. Žmogus negali jaustis saugus visatoje, iš kurios pašalintas dvasinis transcendentinis matmuo. Vis smarkiau veržiami pančiai ant rankų tų žmonių, kurie stengiasi šį matmenį išsaugoti.“
Daiva Tamošaitytė, rašytoja, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 144
                      ,,Bet kodėl mes bijome, kad užsienio ūkininkas, nusipirkęs žemės ir įsteigęs ūkį, įdarbins žmones, galbūt irgi mokės jiems geresnius atlyginimus ir nereikės jiems išvykti dirbti į užsienį.“
Rūta Skyrienė, Investuotųjų forumo vykdomoji direktorė
,,Verslo žinios“, 2011-04-14, 2
 
                      ,,Sveiko proto dešinieji“
Taip kukliai ir suktai Lietuvos liberalų sąjūdis save
reklamavo 2011 metų savivaldybių rinkimų plakatuose
 
,,Libertarizmas – socialistiniai putėsiai su tuščiaviduriu įdaru”.
Laurynas Ragelskis
http://ragelskis.lt/2011/05/12/libertarizmas-socialistiniai-putesiai-su-tusciaviduriu-idaru/
 
,,Jei kas ir sužlugdys Rusiją, tai bus ne komunistai ir ne anarchistai, o prakeikti liberalai“.
Fiodor Dostojevskij, rusų rašytojas (1821-1881)
http://www.anarchija.lt/teorija/19772-darius-pocevicius-kodel-valstybininkai-nemato-skirtumo-tarp-anarchistu-ir-liberalu
 
                      ,,Liberalas (lot. liberalis – laisvas): 1. Liberalizmo šalininkas; liberalų partijos narys; 2. Laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmogus; 3. prk. žmogus be principų.
V. Vaitkevičiūtė
,,Tarptautinių žodžių žodynas“, 2000, Vilnius, p.570
 
                      Liberalizmas [lot. liberalis – laisvas].Politinė srovė, reikalaujanti valstybės vaidmens apribojimo iki minimumo…“
V. Vaitkevičiūtė
 ,,Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2001 p. 570
 
                      ,,Liberalizuotas – išlaisvintas – nusikalstamumas aukštesniajai žmogaus prigimčiai. Štai tokia liberalizmo kaina, ir toks mūsų visų saugumas. Vapsvų puota ant aukos kūno.“
Daiva Tamošaitytė, rašytoja, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 144
                      ,,Iš tiesų sisteminis liberalizmas yra bejėgis, nes kasa duobę viskam, ką deklaruoja ginąs. Kažkurioje fazėje jis virsta parazituojamos kirmies sindromu, o ši fazė, kurios vardas biopolitika, gimdo baimę, abejingumą ir nihilizmą. Žmogus negali jaustis saugus visatoje, iš kurios pašalintas dvasinis transcendentinis matmuo. Vis smarkiau veržiami pančiai ant rankų tų žmonių, kurie stengiasi šį matmenį išsaugoti.“
Daiva Tamošaitytė, rašytoja, filosofė
,,Metai“, 2012, nr. 8-9, p. 144
                      ,,Liberalėjantis požiūris į švietimo sistemą reiškė, kad ilgainiui mokytojai turėjo ne ugdyti jauno žmogaus asmenybę, o rengti specialistą darbo rinkai. Žmogus buvo imtas traktuoti ne kaip moralinis subjektas, aktyvus valstybės politinio gyvenimo dalyvis, o labiau kaip maža detalė valstybės ūkio mechanizme“.
Algirdas Kazlauskas
,,Atgimimas“, 2012-08-10, 9
 
                      ,,Liberalizmas – ideologija, vedanti Vakarus savižudybėn.“
Džeimsas Bernemas, geopolitikas
P. Bjukinenas, ,,Ant žūties krašto“, Act, Maskva, 2006, p. 113.
                      ,,Savo knygoje ,,Vakarų savižudybė“ Bernemas teigė, kad liberalai, tuo metu dominavę politikoje, nenorėjo Vakarų mirties , tačiau idėjos, kurias jie gynė, pasiekusios logišką pabaigą, galėjo sunaikinti Vakarų ,,natūralią apsaugą“ ir sunaikinti Vakarų civilizaciją.“
Patrikas Bjukinenas, amerikiečių žinomiausias konservatorius
,,Ant žūties krašto“, Act, Maskva, 2006, p. 113
                      ,,Viena svarbiausių priežasčių yra ideologinės manipuliacijos mūsų žmonių politine sąmone, dūmų uždangų skleidimas, valdymas užtemdant (rule by obfuscation), kurį vykdo viešąją erdvę dideliu mastu valdantys individualistiniai galios centrai su Laisvos rinkos institutu priešakyje.“
Povilas Gylys, profesorius, Lietuvos politikas
www.delfi.lt, 2011-05-11
                      ,,Nežinia, ar dėl to, kad jie yra ideologiniame transe, ar vykdydami kažkieno tarptautinį ar vidaus jėgų užsakymą, LLRI žmonės du dešimtmečius darė viską, kad mūsų žmonės nesusivoktų, kas yra valstybė ir netaptų visaverčiais savo šalies piliečiais. Jie „įmontavo“ į mūsų galvas „čipsą“, mūsų mąstysenos reguliatorių, kuris mums leidžia matyti tik privačius interesus, tik konkurenciją, tik privačias gėrybes, tik rinką, bet išstumia iš mūsų sąmonės dalykus susijusius su bendrais, viešaisiais, nacionaliniais poreikiais ir interesais.“
Povilas Gylys, profesorius, Lietuvos politikas
www.delfi.lt, 2011-05-11
                      ,,Teisingumo ministras R. Šimašius į politiko postą atėjo iš LLRI , kuri reiktų vadinti valstybės likvidavimo institutu, prezidento pozicijos. Man iki šiol lieka mįslė, kaip antivalstybinio darinio vadovas gali tapti šalies ministru. Juk jis mus nuolat tikino, kad valstybė yra blogis ir kad rinka yra universalus, taip pat ir viešojoje sferoje (švietime, sveikatos apsaugoje, viešajame administravime ir t.t.) taikytinas režimas, kad mokesčiai yra našta visuomenei, o ne investicija į civilizuotą žmonių gyvenimą (su teismais, keliais, mokyklomis).“
Povilas Gylys, profesorius, Lietuvos politikas
www.delfi.lt, 2011-05-11
                      ,,R. Šimašiaus buvimas Vyriausybėje dvelkia absurdu. Vyriausybė mums reikalinga, kartoju, tik tiek, kiek egzistuoja viešieji reikalai. Bet viešieji reikalai yra bendruomeniniai reikalai, kolektyviniai, nacionaliniai reikalai. Kadangi R. Šimašius viešųjų, nacionalinio lygio poreikių deramai nesuvokia ir neįvertina, jis negali vadovauti šių poreikių įgyvendinimo procesams. Šalį turi valdyti žmonės, kurie gerai supranta nacionalinės politikos tikslus ir turinį bei sugeba tą politiką įgyvendinti. Šalį turi valdyti tikri respublikonai, o ne žmonės nesuvokiantys viešojo intereso reikšmės.“
Povilas Gylys, profesorius, Lietuvos politikas
www.delfi.lt, 2011-05-11
                      ,,Bet aš drįstu abejoti dėl to, kad žemė negali būti preke.“
Remigijus Šimašius, Seimo narys
,,Respublika“, 2013-04-19, 4
                      ,,Europos ateitis yra gilesnė integracija. Ateis laikas – šiandien dar sunku pasakyti, kada, – kai turėsime kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas.“
Algirdas Šemeta, eurokomisaras
,,15 min.“, 2012-12-14, p. 4.
                      ,,Krizė akivaizdžiai parodė, kad eurui gyvuoti per amžius faktiškai yra vienas kelias – gilesnė integracija. Paaiškėjo, kad pinigų sąjunga be glaudesnių ryšių, didesnės integracijos finansuose ir ekonomikoje, net stipresnių politinių ryšių gali būti pažeidžiama.“
Algirdas Šemeta, eurokomisaras
,,15 min.“, 2012-12-14, p. 4.v
                      ,,Aš nesibaiminu, kad užsieniečiai išpirks Lietuvos žemę, pas mus priststys fabrikų ir prikurs bankų. Nesibaiminu tik su ta sąlyga, kad mes patys išlaikysime savo kalbą ir kultūrą.“
Ignas Staškevičius, verslininkas
,,Verslo žinios“, 2013-04-30, 2
                      ,,Daugelis antropologų mano, kad šiuolaikinis žmogus išstūmė neandertaliečius dėl mokėjimo organizuotis į didelius kolektyvus. Tai reikalavo atskiriems žmonėms sulaikyti savo norus ir paklusti kolektyvui. Nerviniai centrai, atsakantys už šią funkciją yra galvos smegenų priekinėje dalyje, kuri gerai išvystyta pas žmogų ir buvo mažiau išvystyta neandertaliečiams. Radikalūs liberalizmo teoretikai, keldami asmens interesus virš visuomenės interesų, kviečia žmones atsisakyti nuo savo prigimties ir panašėja į neandertaliečius. Galima būtų pasakyti, kad radikalus liberalizmas – neandertaliečių sąmokslas prieš žmoniją. Ši doktrina gresia ne paprastam vakarų valstybių ir bendruomenių egzistavimui, ji gresia žmogaus kaip rūšies egzistavimui.“
Maksim Momot
«Логос», 2006, Nr. 2
                      ,,Daugeliui stebėtojų neapleidžia jausmas, kad platus žmogaus teisių supratimas, įskaitant visuotinį aiškiai antisocialinį gyvenimo būdą, yra ne eilinė pažangos stadija, o ta pusiaukvailumo stadija į kurios pasaulį patenka ne kurie sunkiai sergantys žmonės. Konservatorių versija žmogiškoji prigimtis nekintama ir tai, kas jai prieštaravo prieš penkis tūkstančius metų, prieštarauja ir dabar.“
Maksim Momot
«Логос», 2006, Nr. 2
                      ,,Liberalizmo spąstai: kiek ilgai gali egzistuoti pakanti visuomenė.“
Maksim Momot
«Логос», 2006, Nr. 2
                      ,,Įsivaizduoju, kad kalbos pakulų raizgytojams turėtų būti nelinksma matyti, kad visos titaniškos pastangos nuėjo veltui. Visos pamokėlės ir vieši vajai, raginantys lietuviškas trumpąsias žinutes rašyti mūsų gražiais rašmenimis, pliumptelėjo kaip karvės blynas į kūdrą. Auga nauja karta, kuri yra dvikalbė ir tokia bus.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-06-10, 2
                      ,,Keli tūkstančiai paauglių, kurie nepasakytų atmintinai nė vienos lietuvių liaudies dainos žodžių, be klaidų žino dešimt dainų iš eilės angliškai, nes tai yra jų liaudies dainos, nes jie yra ta liaudis ir tai yra jų gyvenimas.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-06-10, 2
                      ,,Nepriklausomybės reformos išvėdino labai daug iš seno pristovėto raugo. Tačiau neištariamas ir neužrašytas, bet ore plazdenantis supratimas apie misiją, vertybes ir kokybę, deja, netoli nuėjo nuo Sąjūdžio laikų.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-03-25, 2
                      ,,Visi mokesčių mokėtojai iš savo pinigų išlaiko ilgesio persisunkusią praeities laikų pramogą, tinkančią vis mažesniam žiūrovų ratui, kuris nėra nei elitinis, nei nusipelnęs išskirtinio aptarnavimo už visų mokesčių mokėtojų pinigus.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-03-25, 2
                      ,,Tačiau dirbdamas mažumai /transliuotojas/ turi drąsiai rinktis pažangiausios, vakarietiškiausios, labiausiai į ateitį žiūrinčios mažumos skonį.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-03-25, 2
                      ,,Kategoriškas reikalavimas verslui naudoti tik lietuviškus pavadinimus nebuvo pats protingiausias politikų žingsnis.“
Remigijus Šimašius, Seimo narys
,,Verslo žinios“, 2013-08-26, 15
                      ,,Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra laisvas siekti savo asmeninės laimės ir nėra įpareigotas atlikti lažą savo tėvynainių naudai.“
Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
,,Kauno diena“, 2002-05-09, 14
                      ,,Deja baimė dėl užsieniečių, ,,atimančių“ darbo vietas iš vietinių gyventojų, yra liga, kuria serga nemažai Europos gyventojų ir politikų.“
Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
,,Kauno diena“, 2002-05-09, 14
                      ,,Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos valdžia, smarkiai besirūpindama, kad užsieniečiai negalėtų nusipirkti žemės Lietuvoje, nelabai nelabai stengiasi išsikovoti pilnas savo piliečių teises į darbą.“
Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
,,Kauno diena“, 2002-05-09, 14
                      ,,Referendumas nėra būtinas…Bijau, kad per referendumą klausimas dėl Lietuvos narystės ES gali apsivelti keistomis interpretacijomis ir galų gale referendumo rezultatai gali neatspindėti tikrosios padėties.“
Egidijus Vareikis, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas
,,Veidas“, 2001-12-13
                      ,,Lietuva turi pasirinkimą – būti labai didele žuvimi mažame puode arba būti maža žuvimi dideliame okeane, bet okeano žuvis bus daug didesnė negu ta, kuri bus puode.“
M. Grahamas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
,,Lietuvos rytas, 2005-05-14, 4
                      ,,Suprantu, turto šlovinimas ir atviro pinigų siekimo propaganda gali atrodyti iškrintantys iš konteksto, nes politikoje, atrodo, vienintelė tema yra pataikavimas skurdo žavesiui ir užuojauta nevykėliams.“
Andrius Užkalnis, žurnalistas
,,Lietuvos rytas“, 2013-09-02, 2
                      ,,Liberalai šalis gali vesti tik vogimui ir katastrofai. Juk, skirtingai nuo XVIII amžiaus, šiandien jie gina ne asmens suverenitetą ir laisvę, o globalaus biznio interesus. Juk Vašingtono konsensuso – tos dabartinio liberalizmo biblijos – esmė glūdi ne valstybės pareigoje tarnauti kokios tai ,,tautos“ interesams, o būtent globaliam bizniui. Jeigu tie interesai prieštarauja tautos interesams – tuo blogiau jai: ,,vargas nugalėtiesiems“.
Michailas Deliaginas, Rusijos globalizacijos instituto direktorius
http://www.human-crisis.com/2013_07_01_archive.html#uds-search-results
2013-08-21.
                      ,,Liberalas šiandieninėje Rusijoje – tai žmogus, kuris viešai didžiuojasi savo paties tautos genocido palaikymu.“
Michailas Deliaginas, Rusijos globalizacijos instituto direktorius
http://delyagin.ru/aphorism/aphorism?p=10&year=
                      ,,Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo įkvėptų strategijų, kuris laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau žmonių ir tautų orumo.“
Popiežius Pranciškus
,,Savais žodžiais“, Alma littera, 2014, 97
                      ,,Vyraujančioje neoliberalioje kultūroje priešakines vietas užima išoriniai, tiesioginiai, matomi, greiti, paviršutiniški dalykai, o tikrovė užleidžia vietą regimybėms.“
Popiežius Pranciškus
,,Savais žodžiais“, Alma littera, 2014, 97
                      ,,Nesižvalgome į Rytus, kaip tai daro kairiosios Lietuvos partijos, ir nelendame po šeimos antklode, kaip kartais daro konservatoriai.“
Gintaras Steponavičius, Seimo narys
,,Veidas“, 2014-05-06, 20
                      ,,/…/ ES plėtra, bendros ES rinkos baigtinis sukūrimas – tai tos sritys, kurios man, liberalui politikui, diegiant įvairias sistemines reformas yra įdomios.“
Gintaras Steponavičius, Seimo narys
,,Veidas“, 2014-05-06, 21
                      ,,Netikiu valstybe, kaip moralės skleidėja ir gynėja.“
Gintaras Steponavičius, Seimo narys
,,Veidas“, 2014-05-06, 21
,,Pirmiausia, tai ir yra liberalizmas, jeigu kalbėti apskritai ne kaip puolimą (protingą ar klaidingą, tai kitas klausimas) prieš egzistuojančią daiktų tvarką? Juk taip?                    Juk mano faktas glūdi tame, kad rusų liberalizmas nėra puolimas prieš egzistuojančią daiktų tvarką, o yra puolimas prieš mūsų daiktų esmę, prieš pačius daiktus, o ne vien tik prieš tvarką, ne prieš rusiškas tvarkas, o prieš pačią Rusiją.“
Fiodorovas Dostojevskis, rusų rašytojas
http://hyves.dryagin.ru/?p=40
                      ,,Mano liberalas priėjo iki to, kad neigia pačią Rusiją, t. y. neapkenčia ir muša savo motiną. Kiekvienas nelaimingas ir nesėkmingas rusų faktas kelia jam juoką ir vos ne pasididžiavimą. Jis neapkenčia liaudies papročių, Rusijos istorijos, visko. Jeigu jis turi pasiteisinimą, tai tik gal tame, kad jis nesupranta, ką daro, ir savo neapykantą Rusijai suvokia kaip patį vaisingiausią liberalizmą (o ar jūs dažnai pas mus sutiksite liberalą, kuriam ploja likusieji, ir kuris, gali būti, iš esmės pats nevykęs, pats bukas ir pavojingas konservatorius, ir pats nežino to!). Tą neapykantą Rusijai visai neseniai kai kurie mūsų liberalai priimdavo vos ne kaip tikrą ,,meilę tėvynei” ir girdavosi tuo, kad mato geriau už kitus, kokia ji turi būti, bet dabar tapo atviresni  ir netgi žodžių ,,meilė tėvynei” pradėjo gėdytis, netgi sąvokos atsisakė ir pašalino kaip kenksmingą ir niekingą.”
Fiodoras Dostojevskis, rusų rašytojas
http://hyves.dryagin.ru/?p=40
                      ,,Vakarai patiria liberalios visuomenės modelio funkcionalumo krizę. Dėl to Europa nenori rimtai atsiliepti nei į Ukrainos siekį integruotis, nei į Rusijos pastangas šią integraciją sustabdyti karinėmis provokacijomis.“
Lilija Ševcova, Maskvos Carnegie centro vyriausioji analitikė
,,Verslo žinios“, 2014-07-25,3
                      ,,/…/ kai kas gina teorijas pagal kurias ekonominis augimas, laisvosios rinkos skatinamas, neišvengiamai atves prie didesnio teisingumo ir didesnės gausos pasaulyje. Ši nuomonė, niekuomet nepatvirtinta faktais, atspindi nebrandų ir naivų tikėjimą tobulumu tų, kurie turi ekonominę galią, o taip pat sakralines dominuojančios ekonominės sistemos galimybes.“
Pranciškus, popiežius
http://www.human-crisis.com/2013/11/blog-post_7316.html                     2013-11-30
                      ,,Tuo metu, kai mažumos pajamos kyla aukštyn, taip pat auga praraja, skirianti daugumą nuo klestėjimo, kuriuo mėgaujasi laiminga mažuma. Šis disbalansas – ideologijų, kurios gina absoliučią prekybos aikštelių autonomiją ir finansines spekuliacijas, rezultatas. To pasėkoje jie paneigia valstybės teisę, atsakingą už visuomeninės naudos laikymąsi, įgyvendinamą kokios nors formos valdymu. Tokiu būdu gimsta nauja tironija, nematoma ir dažnai virtuali, kuri vienašališkai primeta savo įstatymus ir taisykles.“
Pranciškus, popiežius
http://www.human-crisis.com/2013/11/blog-post_7316.html                     2013-11-30
                      ,,Liberalizmas apriboja tikslingą visuomeninę tarkos kontrolę iki bendrųjų taisyklių gyvendinimo – tokių taisyklių, kurios reikalingos savaiminei tvarkai susiformuoti, juk jos detalių mes negalime numatyti.“
Fridrich Hayek, austrų ekonomistas ir politikos filosofas.“
,,Laisvės algoritmai“, Vilnius, 2005
                      ,,Nepaprastai dažnai ofšorai nepagrįstai kaltinami už mūsų pačių klaidas, už mūsų pačių nesugebėjimą atskirti gera nuo blogo, legalų nuo kriminalinio, dorą nuo sukčiaus. Viskas, ką daro ofšorai – tai leidžia pasaulio piliečiui maksimalizuoti pelną, sumažinti mokesčius ir, kas svarbiausia, tai daryti legaliai.“
Rūta Vainienė, ekonomistė
,,Respublika“, 1998-04-07
                      ,,Ofšorų įmonėms klijuojama verslininkų – blogiečių etiketė. Ši nuomonė dažniausiai grindžiama savotišku moralės suvokimu. Mokėti maksimalius mokesčius irdar daugiau, šioje ideologijoje yra aukščiausia moralės išraiška. /…/ o legaliai mažinti mokesčius naudojantis ofšorais ar mokesčių taisyklių netobulumu – nusikaltimas.“
Rūta Vainienė, ekonomistė
,,Respublika“, 1998-04-07
                      ,,Apie ekonominius lengvatų padarinius dag kalbėta ir rašyta. Norėtųsi paminėti moralinį aspektą, kuris dažnai nutylimas. Lietuvoje veikia išvirkščia moralė, iš visų pusių spaudžiamas gyvenimo kitų sąskaita ideologijos, moralinį diskomfortą jaučia ne tas, kuris skatina valdžią atimti iš kitų ir atiduoti jam. Kaltas jaučiasi tas, kuris stengiasi maksimalizuoti pelną ir minimalizuoti išlaidas, tarp jų ir mokesčius. Tokia ekonomika ir moralė anksčiau ar vėliau turės būti išversta į gerąją pusę. Kuo vėliau – to brangiau susimokėsime.“
Rūta Vainienė, ekonomistė
,,Respublika“, 1998-04-07
                      ,,Vienas iš pozityvių pavyzdžių, kaip ES padėjo Lietuvoje pašalinti protekcionizmo pinkles yra sprendimas panaikinti draudimą užsienio bankams veikti Lietuvoje.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 1998, Nr.5
                      ,,Kitas pavyzdys taip pat susijęs su draudimo panaikinimu: pagautas integracijos dvasios, Lietuvos Seimas atrakino geležinius vartus, užtvėrusius kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 1998, Nr.5
                      ,,Pagal 1995 metais įsigaliojusią laisvosios prekybos sutartį su ES Lietuva panaikino muito mokestį pramoninių prekių importui iš ES šalių, o vėliau įsipareigojo padidinti importo muitus ne ES šalims iki ES nustatyto lygio.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 1998, Nr.5
                      ,,Abejonių nėra, kad bendrosios valiutos įvedimas pareikalaus harmonizuoti kitas ekonomikos sritis.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 1998, Nr.5
                      ,,Įstojus į ES kelio atgal neliks – tautoms išnykus paskutinė galimybė lenktyniauti kuriant palankiausią aplinką žmonių iniciatyvoms reikštis. Būdama stipriu politiniu magnetu, ES gali susilpninti laisvosios rinkos patrauklumą.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 1998, Nr.5
                      ,,Toliau palieku šiuo metu populiariausius politinės mitologijos pavyzdžius. Lietuvoje mažėja Lietuvos. Rūpinamasi, kad užsienio investuotajai netrukus kontroliuos didžiąją Lietuvos ūkio dalį. Tokio pobūdžio teiginiai grindžiami užsieniečių baime, baime tapti kokios valstybės provincija. Kyla klausimas, ar tik ne pati baimė yra provincialumo požymis?“
Ramūnas Vilpišauskas, profesorius
,,Lietuvos aidas“, 1999-10-12
                      ,,Vadinasi, jei norime geriau ir ilgiau gyventi, turime išlaisvinti verslą, sumažinti rinkos ribojimus, verslo reguliavimą, biurokratiją, privatizuoti valdžios turtą ir funkcijas.“
Rūta Vainienė, ekonomistė
,,Kauno diena“, 2000-01-20
                      ,,Pelno antipodas – ne šventumas, moralumas, vertybių aukštuma, bet nuostolis. Vadinasi, veiklai sunaudota daugiau išteklių, negu už jos rezultatus gauta. Tai yra švaistūniškumas, apsileidimas, o jeigu dengiama kitų sąskaita – tiesiog vagystė.“
Elena Leontjeva, ekonomistė
,,Respublika“, 2000-05-23
                      ,,Šiuo metu Genujoje yra sutelkta apie 15000 policijos pareigūnų, kurie rengiasi sutikti maždaug 120000 protestuotojų. Taigi, verta plačiau aptarti antiglobalizacijos judėjimo reiškinį. Iš pirmo žvilgsnio tokių protesto akcijų dalyvių daugumą paprastai sudaro mėgėjai patriukšmauti ir pažeisti viešąją tvarką.“
Ramūnas Vilpišauskas, profesorius
Komentaras Lietuvos radijui, 2001-07-20
                      ,,Net jei paliekama teisė rinktis, visokeriopai skatinimas tik valdiškų studijų pasirinkimas. Tačiau juk niekas neturi teisės rauti rinkos daigų iš aukštojo mokslo sistemos ar juos dirbtinai nustelbti.“
Remigijus Šimašius, daktaras
,,Respublika“, 2002-05-11
                      ,,Aukštojo mokslo srityje tai reiškia, kad būtina pagaliau pradėti finansuoti ne aukštąsias mokyklas, bet paremti Lietuvos žmones, siekiančius aukštojo mokslo, nesvarbu –valstybinėje ar nevalstybinėje ar nevalstybinėje mokykloje jie studijuoja.“
Remigijus Šimašius, daktaras
,,Respublika“, 2002-05-11
                      ,,Esant rinkos santykiams, neišvengiama turtinė diferenciacija, nes žmonės dėl objektyvių arba subjektyvių priežasčių nevienodai pasinaudoja šios santvarkos sukuriamomis galimybėmis.“
Guoda Steponavičienė, ekonomistė
,,Naujasis Židinys-Aidai“, 2002, Nr. 7-8
                      ,,Skurdo sąvoka ne ekonomine, o žmogiškaja prasme nurodo ne konkretų pajamų kiekį, o pusiausvyros tarp žmogaus galimybių ir norų stygių.“
Guoda Steponavičienė, ekonomistė
,,Naujasis Židinys-Aidai“, 2002, Nr. 7-8
                      ,,Pagrindinis mitas – valstybė gali ir turi užtikrinti žmonėms ramią senatvę.“
Guoda Steponavičienė, ekonomistė
,,Laisvoji rinka“, 2003, Nr.3
                      ,,Visų pirma, seniai išpopuliarėjęs žmogiškojo orumo sąvokos vartojimas ekonominiuose kontekstuose yra iš principo nekorektiškas. Žmogiškasis orumas yra dvasinė kategorija, kuri nuo materialių aplinkybių apskritai nepriklauso.“
Guoda Steponavičienė, ekonomistė
,,Naujasis Židinys-Aidai“, 2002, Nr. 11-12
                      ,,Neoliberalizmas negali sėkmingai atlikti metaideologijos funkciją dėl savo nepridengto klasinio charakterio.“
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Neoliberalizmas tik formaliai paveldėjo ,,liberalizmą iš mažosios raidės“ neva rūpestį dėl bendro gėrio. Bet ,,bendruoju gėriu“ dabar suprantamas ,,gėris ekonomikai“, o tai reiškė visuomenės ir rinkos sutapatinimą, ,,ekonominio žmogaus“ normatyvinių elgesio standartų įsiveržimą į sferą, kuri anksčiau reguliavosi ne rinkos, o moralinėmis normomis.
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Individas, pilietinės visuomenės narys, teorinėje neoliberalizmo regėjime buvo pakeistas pelno maksimizatoriumi, vartotoju ir verslininku, smitiniu ,,pirkliu“. Politikos institutų ir praktikų praktikoje tai sekė atstovaujamos demokratijos nukrypimas į ,,elitinės demokratijos“ praktiką. Pastarojoje valdžia faktiškai priklauso tik turtingiesiems, o visuomenei reikšmingi sprendimai priimami spaudžiant lobistams ir įvertinant ,,kompetentingų ekspertų“, o ne visuomenės nuomonę. Pati visuomenė pradėta vertinti kaip manipuliacijos objektas dėl savo ,,nekompetingumo“.
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Neoliberalizmas reiškiasi kaip kone atvira klasinė turtingųjų ideologija, teikianti tokias žaidimo taisykles, kurios naudingos vienoms socialinėms grupėms kitų sąskaita. Neoliberalizacija D. Harvy žodžiais, pasirodė ,,nepaprastai sėkminga atkūrimui, o kai kuriais atvejais valdžios suteikimas naujai (kaip tai įvyko Rusijoje arba Kinijoje) elitui. Trisdešimt neoliberalios laisvės metų…atstatė siauros žmonių, sudarančių kapitalistinę klasę grupės, valdžią“ (Harvy, 2007, 52-54).
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Visa tai iš visų pusių iššaukia atmetimą, ne paskutinėje eilėje susietą su tuo, kad neoliberalizmas atvirai griauna moralinį konsensusą, manant, kad rinkos dėsniai yra vieninteliai žmonių bendruomenės įstatymai ir todėl jie privalo apspręsti mūsų moralinius supratimus. Vis dažniau kyla klausimas:,,Ar mes norim būti visuomene, kurioje viskas parduodama ir perkama?“ (Sendel, 2013; 219).
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Neoliberalizmas savo ekonominėje praktikoje veda prie darbuotojo priklausomumo nuo darbdavio augimo, pašalinant tarpininkus kaip profsąjungas, vieną pusę tenkinančią sutartis it panašiai, t. y. būtent restauruoja ,,asmens valdžios režimą“, kuris vis blogiau dera įstatymams, grindžiamais pilietiška lygybe.“
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Liberalizme vyrauja nuostata apie autonomiją racionalaus individo, kuris laisvai nustato savo moralinius ir kitus pirmumus.“
Leonid Fišman, politinių mokslų daktaras
,,Polis“, 2014, Nr. 4
                      ,,Visuomeninė ir vieša filosofija, tinkanti 21 amžiui, privalo daugiau remtis bendruomene, negu su asmeninio sprendimo teise. Ji privalo teigti greičiau atsakomybę, o ne teises. Ji privalo rasti geriausią išraišką bendruomenei, o ne visuotinio klestėjimo valstybei. Ji turi riboti rinkos sferą ir korporacijų valdžią, jų vietoje nepastatant centralizuotą valstybinę biurokratiją.“
Kristoferas Leš, amerikiečių sociologas
,,Polis“, 2014, Nr. 4

—-

Liberalizmas akcentuoja ne tautos ar kokios visuomenės grupės teisę, bet išimtinai individo. Tai yra siekis visuomenę suskaldyti, išardyti per amžius visiems priimtinus ir bendrus susiklosčiusius ryšius, papročius, tradicijas, elgesį. Tapusi iki atomų suskaldyta visuomenė virsta bejėge, lengvai valdoma ir manipuliuojama, tampa neoliberalių savanaudiškų ryklių grobiu.
Neoliberalizmas yra plėšrūniškojo laukinio kapitalizmo, kruvinojo komunizmo, šaukusio, skalinusio ir drąskiusio komjaunimo, internacionalizmo, kosmopolitizmo, globalizmo, absoliutaus materializmo tikėjimo išpažinimo bei anarchizmo kratinių mutantas savo sočiu veideliu klastingai besišypsantis, melagingai skelbiantis liberalinį laisvės išganymą, paukščių balsu čiulbantis, bet ką užburiančiai glostantis, naudingu metu prisišliejantis prie bet ko pasinaudoti sau, būdraujantis ir tykantis tinkamu metu glėbiu griebti ilgai išsvajotą naudą ir tai pateisinti kaip savo išminčiai, gudrybei užtarnautai priklausantį davinį suktu procedūriniu ir fiskaliniu aiškinimo būdu. Dvasią ir šventoves pakeičiant supermarketu.
Pradinės liberalizmo ištakos buvo anarchistų P. Prudono, M. Štirnerio, A. Bakunino ir kitų visuomenės darnos griovimo idėjos. Po Antrojo pasaulinio karo teorinį impulsą liberalizmui ir globalizmui davė marksistas Gramši kartu su taip vadinama Frankfurto mokykla (D. Lukačas, T. Adorno, H. Markuzė, M. Chorkchaimeris ir kiti), kad reikia pakeisti kultūrą – tuomet valdžia pati nukris jiems į rankas kaip nunokęs vaisius. Jie sprendė kultūros keitimą vykdyti per psichologinį apdorojimą, kad jų tėvai – rasistai, šovinistai ir homofobai ir kad jiems reikalinga nauja moralė, privalo keistis, tapti visiškai kitokiais, neatmenantys praeities. Tai kolektyvinė psichoterapija. Nesvyruojantis imperatyvas – senosios patikrintos žmonių jungties patirties besąlyginis pamatinis ir visiškas griovimas, o kas bus…matysime paskui.
,,Kas nors turi tai padaryti, tačiau kodėl būtent aš? – štai frazė, kurią kartoja geravaliai menkystos. ,,Kas nors turi tai padaryti, kodėl gi ne aš? – štai tikro žmogaus, tarnaujančio kitiems ir pasitinkančio rimtą pavojų, klausimas. Šie du posakiai apima ištisus moralės evoliucijos šimtmečius.“
Annie Besant, anglų rašytoja
,,Apie tragišką žmonių ir tautų gyvenimo jausmą“, Vilnius, 2003, p. 272.
 
 
Algirdas Endriukaitis
2014-09-10
misrig@lrs.lt     8-601-95-809

Parašykite komentarą