IŠMINTIES KRISLAI 20

,,Tautinė valstybė neatsirado tik kaip politinis pažadas, ji atsirado iš kovos už kultūrą.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 36

,,Tautinio atgimimo laikais individualizmas buvo kritikos objektas. Net ir toldami nuo religinio mąstymo tradicijų, tautiniai sąjūdžiai mėgdžiojo bažnytinę pastoraciją. Tai itin gerai rodo susirūpinimas piliečių moraliniu ugdymu. Buvo kalbama apie žmonių moralės formavimą. Tačiau greitai paaiškėjo, jog tai prieštarauja liberalizmo politinės filosofijos principams. Liberalai mano, kad kultūrinių poreikių tenkinimas yra asmeninis reikalas, be kokio nors valstybės įsikišimo.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 43

 

,,Suverenitetas yra aukštesnis politinio mąstymo principas negu tauta, bet kol kas išgirdus žodį ,,suverenitetas“ pirmiausia galvojama apie tautą.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 58

 

,,Suverenitetas yra paskutinis gynybinis tautinės valstybės bastionas.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 58

 

,,Tam, kad atsirastų politinė tauta, reikėjo, kad būtų apginta etninė tauta.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 63

 

,,Tačiau šiandien mums iš po kojų pradeda slysti tautinis tapatumas it tautinė kultūra.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 64

 

,,Jeigu mums vis sunkiau kalbėti apie tautinę kultūrą, tai kokia tuomet yra politinės nepriklausomybės prasmė?“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 66

 

,,Susidūrę su dabartinėmis Vakarų kultūros negaliomis (hedonizmu, cinizmu ir nihilizmu), Vidurio Europos šalių piliečiai nenori visko palikti politiniams principams.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 67

 

,,Kultūrinio savitumo nesugebanti išlaikyti tauta negali pretenduoti į politinį savarankiškumą.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 70

 

,,Tautinė valstybė reikalauja derinti kultūrinius ir politinius uždavinius. Sunaikinus kultūrinį valstybės tapatumą, neišengiamai keičiasi ir piliečių politinės atsakomybės suvokimas…Kitaip tariant, tautos politinė santvarka priklauso nuo jos kultūros. Tautinės valstybės idėja reikalauja politikos filosofijos, kuri būtų artimai susijusi su kultūros filosofija.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 70

 

,,Tautinė valstybė neįsivaizduojama be pagarbos istorijai ir kultūrai. Šios valstybės piliečiai turi pripažinti, kad jų moralinis ir politinis tapatumas yra bendros istorijos kūrinys. Net didžiausio moralinio individualizmo suklestėjimo laikais patriotai turi jaustis skolingi juos išauginusiai visuomenei. Į savo gyvenimą jie turi žiūrėti kaip į sudedamąją tautos istorijos dalį. Šiuo požiūriu tauta nesiskiria nuo daugybės kitų žmoniškosios ištikimybės formų – santuokos, religijos, meilės ar draugystės. Tauta išlieka tik tapdama svarbiu individų asmeninio tapatumo dėmeniu.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 72

 

,,Tautinė valstybė yra dviejų dėmenų – tautos ir kultūros – junginys. Vadinamoji ,,tautinė kultūra“ sujungia ryšiais, kurie iš esmės skiriasi nuo politinių ryšių. Kultūrinio bendrumo suvokimas nėra tapatus politinio bendrumo suvokimui.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 104

 

,,Tautinė valstybė jautriai reaguoja į vairias kultūrinio tapatumo permainas. Išnykus tautai, kaip savo kultūrinį tapatumą turinčiam veikėjui, iškiltų politinio suvereniteto problema. Yra glaudus tapatumo ir politinio suvereniteto ryšys. Suverenas atstovauja tautai, kuri suvokiama kaip daugybės amžių kūrinys. Yra dviguba priklausomybė: istorija lemia tautą, o tauta – politinio suvereniteto pagrindas. Kultūrinį tapatumą turintis politinis suverenas yra didesnis stabilumo ir tęstinumo garantas, negu vien politinė, karinė ar ekonominė galia, nepažymėta bendro istorinio likimo ženklų.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 104

 

,,Praeitis sustiprina kultūrinio tęstinumo suvokimą, tačiau ji savo galia nusileidžia politinės ateitiems vizijoms.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 105

 

,,Ekonominis visuomenės išskaidymas į savo asmenine nauda besirūpinančius individus-atomus palietė kultūros, istorijos ir politikos sritis. Piliečiai vis mažiau bepajėgia imtis bendrų politinių veiksmų. Tai rodo ne tik politinio dalyvavimo nuosmukis, net ir didėjantis nesutarimas dėl bendrų istorijos prasmių.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 108

 

,,Užuot diskutavę istoriniais klausimais, Europos Sąjungos politikai diskutuoja apie visuotinius teisės principus, ekonominę naudą, bendrą finansų rinką ir socialinę gerovę. Sugrįžtant prie garsiosios Francio Fukuyamos metaforos, galima sakyti, kad Europos sąjunga yra ,,istorijos pabaigos“ epochos kūrinys.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 111

 

,,Silpnėjančios diskusijos apie moralinę istorinių įvykių prasmę skaudžiai paliečia politiką. Kai istorija tampa faktais, politika tampa viršuoju administravimu ir ,,žmogiškųjų išteklių“ vadyba. Praradę istorijos pojūtį, politikai nebetiki idėjų ir ideologijų galia.“
Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata, profesoriai
,,Lietuva kaip problema“, Vilnius, 2014, p. 113

2017-03-18

Parašykite komentarą