,,VIRŠVALSTYBĖS SAVIŽUDYBĖ“ 5

                      ,,Kultūrinė degradacija ir socialinis pakrikimas lydi vienas kitą. Taip numatė T. S. Eliotas dar prieš aštuoniasdešimt metų: ,,Pasaulis siekia eksperimentuoti, sukurdamas civilizuotą mentalitetą be krikščionybės. Eksperimentas pasmerktas, bet mes turime parodyti maksimumą kantrybės laukdami žlugimo.“ (p. 98).

                      ,,Tėvų-kūrėjų laikais prezidentas J. Tomoti Duaitas rašė: ,, Be religijos mes, galimai, išsaugosime laukinių, meškų ir vilkų laisvę, bet ne Naujosioss Anglijos laisvę.“ (p. 99).

                      ,,Atsakydamas į poeto Stiveno Spendero klausimą, kas laukia mūsų civilizacijos, Eliotas pasakė: ,,Tarpusavio karai…žmonės pradės vienas kitą užmušinėti gatvėse.“ (p. 100).

                      Anglų filosofas Edmundas Berkas: ,,Žmonės verti pilietinės laisvės priklausomai nuo jų pasirengimo užsidėti moralinius ribojimus savo spontaniniams norams…Visuomenė negali egzistuoti be valdžios, kontroliuojančios valią ir natūralius instinktus, ir juo mažiau tokios valdžios mūsų viduje, tuo daugiau jos turi būti išorėje. Visuotinai žinoma, kad nesaikingi negali būti laisvais. Jų aistros kala jiems grandines.“ (p. 101).

                      ,,…Vakarai per amžius, palyginus su tuo, kas pasireiškia Vakaruose šiandien, ar tai tapyba, skulptūra, muzika, literatūra, kinas arba valdymas, visiškai pakanka suprasti – mes šiandien arčiau žemiausio taško, negu klestėjimo.“ (p. 102).

                      ,,Gramši pasirodė šiokiu tokiu socialiniu diagnostiku, o kultūrinis marksizmas, kurį jis skelbė, laimėjo Vakaruose, kuomet Lenino, Stalino ir Mao revoliucija galutinėje eigoje sužlugo Rytuose.“ (p. 103).

                      ,,Populiarus mitas teigia, kad dauguma musulmonų yra arabai. Šešiasdešimt procentų musulmonų gyvena Azijoje. Indijoje 150 milijonų musulmonų – septintoji šalies gyventojų dalis, dvigubai daugiau negu Irane. Vokietijoje musulmonų skaičius didesnis negu Libane. Kinijoje, kur 26 milijonai ištikimi islamui, viršija šią religinę bendriją Sirijoje. Rusijoje musulmonų daugiau negu Jordanijoje ir Libijoje kartu paėmus. Planetos islamizacija akivaizdi.“ (p. 121).

                      ,,…kažkada karinga buvo krikščioniškoji bažnyčia, o šiandien tokia tapo mečetė.“ (p. 121).

                      ,,Islamas suteikia prasmę gyventi ir mirti užtikėjimą. Tai karingas tikėjimas. O už ką pasirengęs atiduoti gyvybę pasaulietis, hedoniškas vakarietiškas žmogus, kuris mano, kad kito gyvenimo jam nebus? Kur jūs, materializmo kankiniai?“ (p. 121).

                      ,,Musulmoniškas pasaulis, kaip ir paskutiniai krikščionybės likučiai, baugina lepūniškus Vakarus. Kaip rašo Džefri Kuner, ,,globalinės neapykantos Amerikai šaltiniu yra mūsų dekadentinė popkultūra.“ (p. 122).

                      ,,2009 metų lapkričio mėnesį šveicarai nubalsavo prieš leidimą statyti minaretus ir maldos bokštus vietos mečetėse.“ (p. 123).

                      ,,Nacija, kuri žudo savo vaikus, neturi vilties“,- pasakė popiežius Jonas Paulius II.“ Visoje Europoje, išskyrus Airiją, Lenkiją ir Portugaliją, veikia įstatymai, pagal pageidavimą leidžiantys abortą; Afrika ir islamo pasaulis saugo negimusiojo teises. Europiečiai tarytum nesupranta, kas su jais vyksta, bet apžvalgininkas Ričardas Miniteris mato priežastinę – pasekmės priežastį tarp mirusio tikėjimo ir išmirštančio kontinento: ,,…kodėl europiečių moterys gimdo ne daugiau negu vieną vaiką ir kodėl daugumoje europiečių miestuose sutinkame daugiau šunų, negu vaikų. Tokia tikro krikščioniškojo tikėjimo žūties įtaka.“ (p. 124-125).

                      ,,Jeigu Vakarai taps hedonistine mirštančia civilizacija, kuri eksportuos savo vartotojiškas ,,vertybes“ visam pasauliu, jie susitrauks ir žlugs, kaip daugelis praeities civilizacijų, o po to seks tamsuma. Tikėjimas negali pralaimėti, o žmonės – gali.“ (p. 127).

                      ,,Jeigu trimitas skleis neapibrėžtą garsą, kas ruošis mūšiui?“ Apaštalas Povilas. (p. 128).

                      ,,Ten, ant prancūzų kranto, užgeso paskutinis žybsnis.“ Metju Arnoldas, Duvro krantas“, (p. 128).

2017-03-18

Parašykite komentarą