Alvydas Butkus

Dėl Lenkijos Respublikos politikos skirtumų Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentus,
Parlamentų pirmininkes ir Vyriausybių premjerus

 

 Lenkijos politikos dvilypumas Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu jau ima kelti visuomenės nerimą, nes pastaruoju metu jis įgavo net kontrasto bruožų. Š. m. vasario 17 d. Varšuvoje viešėjusiam Latvijos Respublikos Prezidentui A. Bėrziniui Lenkijos Respublikos Prezidentas B. Komorovskis padėkojo „už nuolatinį rūpinimąsi Latvijos lenkų tautine mažuma“.

Faktiškai dėkota už tai, kad Latvijos lenkiškose mokyklose, kurių viso labo yra penkios (1 mokykla tenka 10 000 Latvijos lenkų), net du trečdaliai dalykų dėstomi valstybine latvių kalba. Taip pat už tai, kad Latvijos lenkų pavardės ir toliau bus rašomos latviškai, kad niekur lenkų gyvenamose vietovėse nėra ir nebus lenkiškai užrašytų įstaigų iškabų, gatvėvardžių, autobusų maršrutų ar vietovardžių.

Tie patys Lenkijos vadovai dėl minėtų dalykų Lietuvą kritikuoja ir šmeižia, keldami erzelį net ES ar NATO lygiu, o Lietuvos ir Lenkijos santykiams primesdami išankstines sąlygas, kurios iš tikrųjų yra beprecedentis kišimasis į Lietuvos – vienos iš ES ir Baltijos šalių – vidaus reikalus.

Dvilypis Lenkijos elgesys dviejų Baltijos šalių atžvilgiu, pasirinktas dar 1920 m., kaip tada, taip ir dabar destabilizuoja bei silpnina visą regioną. Be to, šitaip netiesiogiai solidarizuojamasi su Rusijos vykdoma politika Latvijos ir Estijos atžvilgiu, kurioms Rusija priekaištauja dėl „rusakalbių teisių pažeidinėjimų“.

Priminsiu, kad už Lenkijos Respublikos ribų gyvena apie 18 mln. lenkų, iš jų Lietuvoje – 213 tūkst., arba 1,2 proc. viso to skaičiaus. Tad išskirtinis dėmesys būtent šiai užsienio lenkų daliai verčia abejoti Lenkijos politikų nuoširdumu reikalauti visiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams taikyti vienodus standartus.

Siūlau pradėti kreipti tiek pačios Lenkijos, tiek ir kitų ES diplomatų dėmesį į išskirtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, grįstą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria. Lietuvai dėl tautinių mažumų politikos turi būti taikomi tie patys kriterijai, kokie taikomi Latvijai bei Estijai.

 

Autorius – prof. dr. Alvydas Butkus,
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas,
Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas

 

Kaunas, 2012-03-26

 

http://ausra.pl/index.php/numeriai/archyvas-2012/nr-2012-07/kreipimasis-lietuvos-respublikos-ir-latvijos-respublikos-prezide/

Parašykite komentarą