Petras Klimas

,,Dienoraštis“ [1918 metai]

Vasario 15 diena

,,Yra tai diena, kai L. Taryba vėl suėjo j krūvą. Komisijai (iš manęs, Šaulio ir Vailokaičio) per galus ir negalus pasisekė privesti prie vienybės, pamatinai stojant Tarybai ant sausio 8 d. formulės (notifikacijos). Tik dėl „galutinai“ žodžio pareiškime apie Seimą viskas užkliuvo. 4 eksnariai čia matė 11. XII šešėlį ir nesileido. Mes išrodinėjome, kad be „galutinai“ išeitų tarytum Seimas nebūtų paskutinė instancija (beapeliacinė). Taryba net jau ir tą kompromisą buvo ryžusis padaryti, bet atidėjo (vakar) balsavimą ligi šiandien 11 val. ryto, o mes tuo tarpu vakare ir šiandien 10 val. išgavome sutikimą tokiu pavidalu: en bloc 4 eksnariai balsuos už formulę su „galutinai“, o prie pataisos – jie balsuos prieš. Tokiu būdu notifikacijos formulė bus priimta vienu balsu. Pranešus apie tai (11 val.), Taryba (dabar renkasi Komitete) iš pradžių priėmė sutartą formulę (susilaikė nuo balsavimo Smet.[ona], Mironas, Petrulis), o paskui vienu balsu nutarė pakviesti išstojusius į posėdį. Čia Smetona padarė pareiškimą, jog jis nuo gruodžio 11d. nustojęs autoriteto, jog jo, kaip pirmininko, negerbia, jog jis nebesutinka su Tarybos krypsniu ir todėl turi atsistatyti. Šaulys taip pat dėl formalinių priežasčių (pareikštų 26. I) atsistato, nors jis dabar stovi ant tos platformos, kurią nusistatė Taryba. Basanav.[ičius] užima pirmininko vietą, kaip „senior“, ir atsisėdęs pasakė: „užėmus man tokią aukštą vietą, nežinau ką sakyti“ ir tiek. Posėdį paskyrėm prezidiumo kriziui išrišti rytoj 11 val. Partijos turės pasitarti. Statoma kandidatūra J. Šaulio, kunigo Šaulio. Basanavičius niekam neišrodo derąs. Nėra žmogaus. Pažiūrėsime. Rytoj bus ir prezidiumo naujas sutvarkymas, ir pati notifikacija. Smetona mažai kam bepatinka savo „vokiškumu“.

Vasario 16 d.

,,Šiandien 12—3 val. dieną Liet. Komiteto bute Didžioji gat. 30-2, mažam kambary susikimšusi Taryba „paskelbė“ vienu balsu Lietuvos nepriklausomybę. Tai yra susijungusios Tarybos vaisius. Tai yra ir pamatinės reikšmės aktas Lietuvos istorijoje.

Priedas prie 260 psl: priklijuotas Rankraščio teisėmis spaustuvėje spausdintas „NUTARIMAS“ (datuotas apačioje: Vilnius, vasario 16 d. 1918 m.).

Tą pačią dieną po pasirašymo proklamacijos teko išrišti prezidiumo krizis. Išstačius kandidatus, tik vienas Smetona vėl beliko. Šaulys ir Basanav[ičius] atsisakė. K-d. [krikščionys demokratai] Smetoną vis tik parėmė. Prieš jį balsavo vien kairieji ir Stulginskis. Vadinasi, buvo išrinktas 13 balsų. Ypatingas apsireiškimas! Vakar žmogus pats pasisakė, jog esąs priešingas Tarybos daugumos nusistatymui ir kad pirmininkas turi turėti daugumos atspirties – šiandien jis vėl sutinka užimti pirmininko vietą. Vileišis neišrado kitokio pateisinimo, kaip kad tą, jog Smetona paėmė didelį naują butą Jurgio prosp. ir, žinoma, nebūdamas pirmininkas, turėtų vėl grįžti į seną kuklesnę lindynę… Savotiški „politikos“ faktoriai! Smetoną išrinkus pirmininku, „kairieji“, naujai įstojusieji, pasijuto tarytum „apgauti“. Narutavičius tiesiog pabėgo. Kiti griežtai atsisakė dalyvauti prezidiume. Aš taip pat. Katalikai išstatė tik vieną savo kandidatą kun. – Staugaitį. Kiti atsisakė. Į sekretoriatą todėl visai nesusirado žmonių, išėmus [išskyrus] vieną Šerną. Smetona jaučiasi, matyti, kaip už ausų tempiamas. Tą pačią 5-6 val. vak. Šaulys Tarybos nutarimą pranešė užsienio [reikalų] min.[isterijos] atstovui ir prašė paskelbti laikraščiuose. Vakare nuo 6 val. buvo paskutinis posėdis (6 sesijoje). Aptarėme instrukcijas delegacijai į Berlyną. Buvo ir kitų klausimų. ,,[L.] Aido“ red.[akcija] prašė Pressestelle [spaudos įstaigą] leisti nepaprastą išleidimą su paskelbimo formule. Bet tuo tarpu neleido.“

Vasario 17 d.

Keistokai išeina. Liet. Taryba skelbia nepriklausomybę, o vok. cenzūra išbraukia skelbimą ir galas. Tarytum nieko nėra. Sušaukiau vakare redakcijų posėdį, ką daryti spaudai. Bene reikėtų visai sustabdyti leidus, ligi nepraleis. Bet Kairys ir kt. čia nematė laikraščių uždavinį kovoti už Tarybą. Todėl reikia pamėginti, bet čia yra Tarybos reikalas.

Vasario 18 d.

,,Visi dega „cenzūros“ metodais. Šiandien prirašėme visą eilę str.[aipsnių] apie neprikl. paskelbimą ir padavėme drauge su skelbimu. Cenzūra vėl išbraukė! Laikraščio neleidžiame. Šaulys buvo sustatęs Mltverw. [altungui=karinei administracijai] protokolą dėl neleidimo skelbti. Matyti, negelbėjo. Eis sunki kova. Be Berlyno paspirties, tur būti, nieko nebus. Kol kas teks leisti slaptosios proklamacijos. Šit tau ir nepriklausomybė vokiečių globoje! Ūpas karingas, pakeltas, piktas ir energingas, bet pavargimo ligi soties!

(Mane už straipsnį „[1918 m.] vasario 16 d.“ nr. 22 ėmė grasinti karo teismu. Be abejonės, gąsdino. Priekabių formalinių nėra. Pranešė man iš „Militärverwaltung“, kad būčiau atsargus, nes gali padaryti kratą. Todėl laikinai užrašus šiuos išnešiau į nepavojingesnę vietą ir rašiau ant atskirų lapelių).“

Vasario 21 d.

,,L. Tarybos nutarimą apie Liet. nepriklausomybės skelbimą norėjome įdėti „L. Aido“ nr. 22 (19.11). Bet cenzūra išbraukė visą [Dėl tos priežasties ir protesto dėlei tas nr. neišėjo], kas tuos dalykus lietė (patį nutarimą ir straip.). Ypačiai įtūžo dėl mano str.[aipsnio]. Berods, ir Šaulys už jį mane „barė“. Girdi, taip galįs rašyti tik „enfant terrible“ [nutrūktgalvis, nenuorama]. Eina paskalų, jog mane dargi ketiną išvežti į Vokietiją. (Dėl tos priežasties, saugodamas savo popierius, išnešiau savo dieninį ir rašau dabar ant atskirų lapelių.) Bet kitais keliais (šmugeliu) išsiuntėme nutarimą į Berlyną ir 18.11. vakare jį paskelbė „Das Neue Litauen“ ir „ Voss.[ische] Zeitung“, o 19.11. „Tägliche Rundschau“ ir dar kiti. „Militärverw. Litauen“ baisiai susirūpinusi, kaip tat galėjo atsitikti. Sako, jog ir bevielio telegrafo stotis visa tat pranešusi plačiam pasauliui. Tik. Lietuvoje nieks nežino… Tur būti, dabar tardys, kaip viskas pasidarė. Tik eidami dabar į Rusiją (paėmę be kovos Dinabarką [Daugpilį] ir sulaukę Trockio kompromisų, vokiečiai darosi „frech“ [įžūlūs]. Dėl Lenkijos net kairieji ima („Vorwärts“) abejoti apsisprendimo teise. Tas obalsis [šūkis] matyti, jau sensta. Lietuvos klausimas vis neaiškus. Eina iš Militerwaltung paskalos, kad Tarybą paleis. Nervai įtempti. „Pan arba propal“ [ponas arba žuvęs].

Rytoj mane kažin kam šaukia į Pressestelle (cenzūros reikalais!).

Priedas prie 262 psl.: pridėtas (vokiečių sukonfiskuoto) .,Lietuvos Aido“ numeris 22 (70) (Vilnius, antradienis, 1918 m, vasario mėn. 19 d. II metai). Virš laikraščio pavadinimo P. Klimo įrašas pieštuku: „L. AIDO“ BENDRADARBIUI ATMINIMUI IR KOMPLEKTUI ir antspaudas su vytim: Lietuvos Aido Redakcija ir Administracija.“

Smetona su Mironu buvo Kaune pinigų parsivežti iš bažnyčių kolektų.“

Vasario 25 d.

,,Šiandien Tarybos prezid.[iumas] gavo iš Hertlingo (per Hoeppe) atsakymą į 16. II nutarimą. Būtent, jog „Zur Zeit“ [šiuo metu] Vokietija negalinti pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, kadangi 16.11 nutarimas anuliuojąs 11. XII. 1917 sutarimus. Jeigu Taryba grįžtų prie 11. XII nutarimų, tai pripažinimas būtų galimas. Patyrėme iš Berlyno, jog ukrainiečių delegacijoje Berlyne yra ir Voldemaras. Jis buvęs ir Brastoje. Į Vilnių atvažiuoti jo neleidžia. Jis dabar ketina važiuoti į Daniją ir Švediją. Lietuvos klausimas dabar jo žvilgsniu esąs labai nepatogiam stovyje. Bet šaukia prie ištvermės ir kantrybės. Tarybos nutarimas 16. II buvo skaitytas reichstage ir Gröberis bei Davidas reikalavo Liet. neprikl. pripažinti. Militarinės ir konserv. partijos tuo tarpu, matyti, apsvaigę „vormaršais“ [žygiavimas pirmyn] Igauniuose [Estijoje] ir Rusijon – apie nieką kalbėti nenori – Deutchland über alles! [Vokietija aukščiau visko!].

Dabar Vilniuje privaryta belaisvių rusų ir šiaip grįžtančių į tėviškes lietuvių. Juos laiko kalėjime.

Sklysta paskalos, jog Vokietija Rusijai padarė griežtą ultimatumą per 3 dienas visas vokiečių sąlygas pasirašyti. Kiaulės triumfuoja!

Vokiečius iš Militärverwaltung pykina, kad visa, kas čia darosi, tuojau sužino Berlynas. O mes turime šiokį tokį greitą kelią!“

 

 

Pateikiame ištraukas, kuriose jauniausiojo Lietuvos Tarybos nario (26 metų) protokoliškai aprašyta jos veikla ir vokiečių karinės administracijos reakcija, iš kurių galima pajusti to meto nuotaiką Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, vėliau diplomatas, istorikas Petras Klimas (1891-1969) dienoraštį reguliariai rašė nuo 1915 iki 1919 metų.

Rankraštį išsaugojo Paryžiuje gyvenantis autoriaus sūnus Petras Klimas. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoje jį išleido 1988 m. Redagavo Ž. Mikšys. Laužtiniai skliautai žymi redaktoriaus intarpus, paaiškinimus ir papildymus. Aiškumo dėlei keletas tokių intarpų dar pridėta rengiant šią publikaciją. Ištraukos apima 1918 m. vasario 15-vasario 25 dienas.

Perspausdinta iš sovietmečio pabaigos Lietuvoje leistų ,,Kultūros barų“.

1 komentaras

  1. Matas KlausevičiusRugsėjis 29, 2010 15:05Laba diena. Apie patrotiškumą, kurio iovustinai mokomi tiek mokiniai, tiek ir likusi masė , galiu štai ką papasakoti. Neseniai atsikėliau į Vilnių, ir iš karto pajutau krizės padarinius mieste padaugėjo pavargėlių. Ir visur kaip leitmotyvas viešosiose erdvėse žmonės susėdę kalba, kaip reikia tą Lietuvą mylėt, kaip jie ją myli ir vis tiek viskas blogai, ir blogai Nenuostabu, apsilankius keletoje viešųjų renginių nesvarbu ar politinių/visuomeninių, ar tiesiog krepšinio varžybų viešų transliacijų aikštėje nuo tribūnos rėžiama, kaip labai labai reikia mūsų tėvynę mylėti, ir viskas bus gerai. Gražiai skamba. Bet tėvynę mylėti man atrodo, kaip mylėti paauglį vaiką. Jeigu pareitumėte namo ir matytumėte savo palikuonį sergantį, prieštarautų jis ar ne, išsireikalautumėte ir nutemptumėte pas gydytoją, kad jo būsena pagerėtų. Jeigu matytumėte, kad gydytojo patarimai jokio gero rezultato neduoda, patys atsisėstumėte ir bandytumėte aiškintis, na kas gi negerai, kol rastumėte atsakymą. Bet tikrai nestovėtumėte šalia ir nesakytumėte: -Vaikeli, aš tave taip myliu, na kodėl tau negerai. Mylėsiu tave dar labiau . Man atrodo, jaunimas turi pamatyti ne tik romantizuotą valstybės pusę, bet ir turėti analitinį mąstymą ir mokėti diagnozuoti jos daromas (moralines) klaidas. Štai čia ir yra tikrosios meilės apraiškos. Bet galbūt kas nors būtent šito ir nenori?

Parašykite komentarą