Arvydas Juozaitis

EUROPA KAIP LENKIJOS DONORAS

Pradžia buvo Rusijoje

Laikai keičiasi, keičiasi ir kaimynai, tačiau ne tiek, kad jų nebepažintume. Antai Rusijos valdžia, bandydama užmiršti dar neseniai dievintą 1917 metų bolševikų perversmą, „spalines“ (lapkričio 7 d.) šventes pakeitė kita data – lapkričio 4 d. Ji ir vėl laisvadienis, ir vėl minėjimai bei eisenos. Tačiau paradai Raudonojoje aikštėje nerengiami, dabar su bažnytinėmis vėliavomis einama aplink cerkves ir soborus. Į Stalino nugriautą ir vėl atstatytą Kristaus Išganytojo šventovę sueina visa Kremliaus valdžia. Ir stovi pirmieji Rusijos asmenys su žvakutėmis rankose prieš didįjį ikonostasą, ir klausosi didžiai išmintingo patriarcho Kirilo pamokslo. O tas Kirilas, tiesą sakant, ir yra pagrindinis „kaltininkas“, kad ši šventė tapo tokia svarbi (nors Rusijos istorijoje taip sureikšminta nebuvo). Abejotina joje viskas – nuo sumanymo iki šventimo mastų. Jau antras dešimtmetis ji diegiama, pavadinta День народного единства, t.y. Liaudies vienybės diena, tačiau liaudis vis nežino, prieš ką reikia telktis ir vienytis. Prieš bolševikus? Jų nebėra. Tad lieka… kaimynai. Pasirodo, būtina vienybė prieš savus išdavikus, prieš Žečpospolitos interventus-okupantus, tai yra lenkus ir lietuvius. Nes tie nevidonai tą lapkričio dieną (1612 m.) buvo pradėti vyti iš Kremliaus. Minino ir Požarskio žygdarbis mums, mokytiems iki 1990 m., – ne paslaptis. Tačiau net tada šventės nebuvo, o dabar – prašau. Šio reikalo ėmėsi antrasis (o kai kas mano, kad pirmasis) Rusijos asmuo – rusų Pravoslavų cerkvės patriarchas Kirilas.

Tačiau ar mums ir lenkams tai svarbu? Lenkams – honoras, kaip nebus svarbu. O mums? Svarbu, nes pasauliui mes – taip pat „lenkai“. Nors Maskvos turistiniuose žinynuose, kurie skelbė XVII amžiaus metraščių citatas, dažniau galėjai skaityti apie „litovskoje voijsko“ negu apie „polskoje“, tačiau… Supraskime, brolyčiai, didžiųjų logiką: mes tampame „lenkais“, kai apie mus Maskva prabyla ir net Europa. Jau ir tuomet, 1612 metais, Kremliuje įsitaisę, mes buvome Lenkijos karūnos perlai, o ne Lietuvos. Lenkijos politikos ir kultūros nešėjai. Katalikai.

Seniai, labai seniai Lietuva tapo Lenkijos donoru. Net visa LDK, kad ir kiek aiškintume lenkams lietuvišką Radvilų ar Chodkevičių kilmę, Lenkijos Karūnos labui dirbo. Ir liko. (Todėl nėra ko stebėtis, kad dabartinė Lenkija vis dar nesupranta, kodėl mes lenkų kalbos į Lietuvos pasus neįsileidžiame.) Tačiau reikalai dabar dar įdomesni: Lenkijos donoru tampa visa Europa.

Pabaiga bus Ukrainoje

Šiandien Briuselis, Strasbūras ir ypač Varšuva graudžias ašaras lieja, kad nepavyko Ukrainos iš Rusijos glėbio išvaduoti. Veltui buvęs Lenkijos prezidentas A.Kvasnievskis (A.Kwasniewski) 27 kartus skraidė į Kijevą ir protino Ukrainą pasirašyti su ES (Europos Sąjunga) asociacijos sutartį. Gal Europa ne tą žmogų siuntė? Gal nereikėjo taip bukai Lenkijos interesą demonstruoti? O ir pats Vilnius pasirinktas tam reikalui – ar ne laiku? Pernelyg jau viskas priminė Žečpospolitos ambicijas formuoti senas savo sienas. Su Lenkijos dominavimu. Taigi nėra ko norėti, kad buvusios Žečpospolitos ambicijos, sustiprintos ES ir Vokietijos galių, turėjo nepatikti Maskvai. Nes toliau sektų nauja ekspansija – katalikybės. Argi Kirilas tai leis?

Reikia nepamiršti: Europoje likusios dvi mesianistinės valstybės – Lenkija ir Rusija. Abipus sienos. Abi tą sieną stumdančios. Abi išnaudodamos Europą, abi – religiškos ir abi, dėkui Dievui, mažumų sektų dar nevaldomos.

Nūdienos ES politikos meistrai nesupranta Ukrainos-Lenkijos-Rusijos mazgo. O kaip suprasi, jeigu lapkričio 4 dienos reikšmės Rusijos-Žečpospolitos santykiuose nematai? Lietuva gal ir mato, tačiau kaip mažulė – tyli. Todėl ir mes, kai lapkričio 11-ąją Varšuvoje įvyko antpuolis prieš Rusijos ambasadą, visai niekus kalbėjome. Nes reikėjo bent prisiminti 1612 metus, kurių atgarsis ir 2013 metais skamba. Ir skambės.

O Lenkija? Niekur kitur Europoje nėra tokios gyvos istorijos, kaip Lenkijoje. Ir šios istorijos misiją dabar vykdo visa Europa. Lenkijai to tik ir reikia.

 

,,Respublika“

2013-12-06

3 komentarai

  1. A. Juozaitis teisus. Bet, kas bus, jeigu šį str. perskaitys mano „mylimiausias parlamentaras“ Bradauskas. Tikriausiai : provokacija, dujos niekada neatpigs, pienas surūgs ir t.t.

  2. Visai įdomūs pastebėjimai.
    Tik manau, kad ne Kirilas tas pirmas Rusijoje.
    Rusijos bažnyčiai, t.y. cerkvei vadovauja Edinnaja Rosija partijos ir kgb vadovas Putinas. Jis laiko save Poležiaus vietoje… na kaip Anglijos karalienė.
    Beje, manyti, kad Rusijoje nebėra bolšė..bolšė, bolševikų irgi klaida. Nes ks gi Dūmoje sėdi? Ziuganovas, Jedinnaja Rosija ir Žirinovskio pseudoliberalai su grynai trockistine ideologija.

  3. Netylėkim, akcentuokim Lietuvos nužudymo faktą 1655 metais! Vytauto tragedijos esmė – grėsmė artėjo iš Rytų, ne Vakarų. Deja, Lietuvos mokyklose dėstoma melo imperijos Rusijos „istorijos“ versija.
    I.Nutylima, vagiama Lietuvos nužudymo 1655 metais istorija: 17 amžiaus viduryje Lietuvoje buvo išžudyta 70 proc., apie 2 milijonus, beginklių Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų („Tvanas“): 1654 m. gegužės 18 d. laukinių rusų ordos ( Maskvos DK kariuomenė) ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila nepajėgė sulaikyti maskolių antplūdžio „tvano“. Krito vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet panikoje nieko nenuveikęs, nesurinkęs bajorijos išvyko atgal į Lenkiją,. Lietuva buvo palikta išbadėjusių laukinių rusų ordų valiai. Žiemos šalčiai buvo sulaikę Maskvos kariuomenės puolimą, bet 1655 m. ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą viską degindama ir žudydama beginklius gyventojus. J. Radvila su 5.000 kariuomene paliko Vilnių ir pasitraukė į Kėdainius. Jis tik spėjo išsivežti iš Vilniaus iždą ir sudeginti tiltą per Nerį. 1655 m. liepos 30 d. rusai pasiekė Vilnių ir įsiveržė į beginklį miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad priešas užėmė jos sostinę ,nuo kryžiuočių laikų ji nebuvo net pulta. Miestas buvo turtingas ir gražus. Nieko tokio savo tėvynėje nematę laukiniai rusai ėmė baisiausiai plėšti, viską naikinti, masiškai žudyti beginklius gyventojus. Visos brangenybės buvo gabenamos į Maskvą. Ten buvo išvežti net rūmų baldai. Buvo išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose palaidotų žmonių kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės. Plėšimų metu rusai padegė miestą, gaisras, kuris truko net 17 dienų ir sunaikino viską, kas dar buvo likę neišplėšta. Po karo su Maskvos DK Vilniaus nebegalima buvo pažinti, miesto ir gyventojų neliko. Visa tai, kas Lietuvos valstybėje per ilgus amžius sukurta ir sukaupta, buvo sunaikinta laukinių rusų ordų antplūdžių 1654-1655 m., „Tvano“ metu, kodėl lietuviai istorikai apie tai nutyli? Išdeginta žemė, Lietuvos gyventojai išžudyti, Lietuvos istorijos vienas tragiškiausių puslapių – 1655 metus būtina minėti vienoje gretoje su kitais Rusijos imperijos, genocidiniais nusikaltimais, pvz. 20 amž. masiniais lietuvių žudymais „trėmimų“ priedangoje. Nebaudžiami, nutylimi nusikaltimai skatina naujus Kremliaus nusikaltimus, būtina teisminiu keliu įvardinti nusikaltimus ir priversti niekingą imperiją kompensuoti.
    II.VYTAUTO TRAGEDIJA: 1.Po mūšio prie Tanenbergo ( Žalgirio mūšis) 1410 m., ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, konfrontacija su ordinu buvo tragiška klaida, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo; 2.Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai. Vytautas , augęs ir auklėtas ordino aplinkoje, nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, būsimus engėjus rusus. Didžiausias pavojus lietuviams grėsmingai artėjo iš Rytų, ne iš Vakarų. Tai yra Vytauto tragedijos priežastis – Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, jo proanūkis Maskvos caras Ivan Grozni , toliau sekė siaubingi laukinių rusų ordų antplūdžiai iš Maskvos DK, “Tvanas“, kurių metu Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme. Lietuva neteko 60-70 %,apie du milijonus savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas iki pamatų; 3.Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė , kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją , į “Stalino saulę” ,trėmimus, masines lietuvių žudynes.Net „Žalgirio” sporto klubas propagandos tikslu buvo įkurtas Maskvoje, 1944 metais; 4.Rusijos imperija yra ne tik blogio (R.Reiganas) ,bet ir melo imperija, nes jos istorija yra parašyta pagal politikų scenarijų. Pavyzdžiui, epas “Slovo o polku Igoreve”, yra falsifikatas, pagamintas Prahoje 19 amžiaus pradžioje. Šio epo ir kitų klastingų pasakų pagrindu yra sukurta ir toliau „kuriama“ imperinės ,totalitarinės Rusijos „istorija“. Netylėkim. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą