Algirdas Endriukaitis

Kur galėtume eiti?

Besąlygiškai akivaizdi Lietuvos valstybės išformavimo slinktis. Demonstruojama ir kalbama fantomiška leksika. Lengvabūdiškai išardoma krauju ir širdimi puoselėta svajonė. Ir tai ne retorinis, o likiminis klausimas: kur eini, Lietuva, idėja fix, vizija, gairės, būti ar nebūti Lietuvai. Kas liko iš garsinto Baltijos tigro, drąsios šalies skelbto įvaizdžio? Kuo tikime ir kuo pasitikime?

D. Katkus savo knygą pavadina ,,Lietuva išeina iš mados“ (2010 m.), o K. Jaskelevičius – ,,Valstybės atėmimas“ (2010 m.). Rusų rašytojas B. Vasiljevas parašo knygą: ,,Rusija neturi tikslo, ir tai baisu“. (,,Respublika“, 2001-05-10, p. 10).

Tiek amerikiečių, tiek europiečių sumanieji atvirai byloja apie egzistencijos moralinę ir politinę krizę, kurio įveikimo regėjimo nemato. Vyksta tūkstančius metų kurtos kultūros atmetimas ir žengimas į nykumą, nužmogėjimo tuštumą. Siūlytina pasvarstyti tos naujo pasaulio, naujos kultūros aktyvių ir agresyvių skleidėjų ne tik išorinį darkymąsi, bet ir pasverti jų intelektą ir erudiciją. Tuomet bus suprantama paskui ką sekama.

Anglų istorikas Arnoldas Toinbi teigia, kad kultūra išlieka, jeigu mes tinkamu būdu reaguosime į iššūkius.

 1. Vakarų kaip šventovės ar idealo mitas

 Pripažinkime drąsiai, kad Vakarų civilizacija eina į dugną. Arkivyskupas Luigi Bonazzi, Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Lietuvoje, apie Europos visuomenę pastebėjo: ,,Atrodo, kad tai pavargusi visuomenė, kuri nori pasišalinti iš istorijos. Kodėl?“ (,,Lietuvos žinios“, 2011-12-28, p. 11).

Prancūzų filosofas Andre Gliuksmanas tvirtina: ,,Europos federalinė valstybė arba europinė konfederacija yra tolimas tikslas, ledinė abstrakcija. Asmeniškai manau, kad šio tikslo siekti neverta…

Mūsų politinis elitas kenčia nuo intelektualinio trumparegiškumo…

Merkel ir Olandas šio momento postmodernizme, atsisakiusio, kaip rašė filosofas Žan-Fransua Liotaras, nuo ,,didelių istorijų“ su jų pretenzijomis į visaapimantį legitimumą. Mūsų europiniai lyderiai galvoja ir veikia rinkimų ir visuomeninės apklausos nuomonių ritmu…

Abi šalis smukdo intelektualinė depresija. Prancūzijoje inteligentijos, kaip visuomeninės klasės, apskritai nėra…Ji paklydo modernizme…Liotaras manė, kad postmodernizmas skelbia visų sistemų ir ideologijų pabaigą.

Europos Sąjunga prarado egzistavimo prasmę…                                  (http://inosmi.ru/europe/20120825/197252725.html#ixzz2ng40LU6i).

Samiuelis Hantingtonas iš amerikietiškos patirties teigia: ,,Dabartiniame pasaulyje didžiausią grėsmę tautų visuomenei grėsmę sudaro būtent imigracija.“ (,,Kas mes?“, 2008, 283-284).

Kaip Giunterio Graso ,,Skardiniame būgne“ sakoma: aš matau, aš būgniju, ir šis nepakeliamas pasaulis byra į gabalėlius. Ar vien būgnijimo pakanka?

ES ekonomikai kasmet atsieina 120 mlrd. eurų žalos dėl korupcijos. ,,Trūksta politinės valios išgyvendinti korupciją“,- pareiškė vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom. (,,Lietuvos žinios“, 2014-02-05, 6). Tai griauna pasitikėjimą demokratija ir atima finansinius resursus iš legalios ekonomikos bei skatina organizuotą nusikalstamumą.

2. Kas pasakė, kad savo suverenios valstybės nereikia?

 Ar mus tenkina tokia pajauta?
– Ką atsakyti į klausimą ,,Kaip gyveni?“
– Kaip šuo: grandinę nuėmė, šeimininko nėra, būdą privatizavo, bet už tai loju kada noriu ir ant ko noriu. (,,Vakaro žinios“, 2014-02-05, 9).

Europos Sąjungos ateitis neaiški, tik atvirai nekalbama apie gilumines problemas. Liberalų, kuri Lietuvoje yra klastingiausia grupuotė, lyderis P. Auštrevičius per savo Lietuvos Seime sukurtą Europos federalistų sąjungą Lietuvoje (Įsidėmėkite: Europos federalistų sąjungos skyrius Lietuvoje!) siunčia mus nusileisti naujame gelbėjančiame, bet neaiškiame Europos federacijos aerodrome. Dar nepasakyta kokio modelio federacijoje: JAV, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos Federacijos ar dar nežinomame.

Tam pamatai jau pamūryti. 2013 m. Vilniuje atidaryti ,,Europos namai“ kartu su Europos Komisijos atstovybe, Europos Parlamento informacijos biuras ir Europos lyčių lygybės institutas. Lietuvių namų statyti nesugebame!

Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje dirba 20 darbuotojų. Europos Sąjungos institucijose dirba 55 tūkst. darbuotojų. Lietuvių ten dirba 600. Asistento atlygis iki 10 tūkst., o administratoriaus iki 18 tūkst. mėnesiui. Galinga ir ištikima dosniam šeimininkui jėga!

3. Jaunimo apdorojimas

Lietuvos Seimo ES informacinis centre, kur apsilanko visų Lietuvos mokyklų moksleiviai, meiliai paaiškinama kokia saulė yra ES, kaip ten gera emigravus ir dalinami Europos federalizmą nušviečiantis lankstinukas. Čia ne vieta kalbėti apie Tėvynę ir tautą.

ES iš anksto rūpinasi savo kadrais. Seime moksleiviams vyksta mokomasis Europos Parlamentas. Per pastaruosius dvejus metu Lietuvoje buvo surengta 20 tarpinių, 5 regioninės, 4 tarptautinės ir nacionalinė sesijos. Pavyzdžiui, ant vienos auditorijos durų Seime pakabintas skelbimas ,,EUROPOS LIAUDIES PARTIJA“. Nurodomas tos partijos pirmininkas moksleivis. Ruošiamas tikras Europos pilietis, kuriam, kaip yra nurodęs Hermanas van Rompuy, sąvokos „tauta“ ir tėvynė“ yra atgyvenusios. Briuselis viską žino, kaip gali tuo abejoti šešiolikmetis mokinukas, su dar nesusiformavusiu visu emociniu intelektu, jeigu jį renginiams atleidžia nuo pamokų, maitina ir viską apmoka, ,,viską duoda“, o tai reiškia yra galingas ir turtingas davėjas, t. y. neabejotinai visada išmintingas ir teisus.

Tokiam nesusiformavusiam jaunuoliui brukamas ,,Lyderio“ terminas reiškia ne gyvenimo gelmę, o paskatą bet kokia kaina paimti. Ką diegia 20 tūkst. Lietuvos vaikų apmokiusi ,,Lietuvos Junior Achievement“ įstaiga? Biznis, pelnas be patriotizmo, istorijos, etikos, emigracija.

ES atliekamomis moksleivių apklausomis pats klausimų formulavimas (,,europinė tapatybė“, ,,didžiuojuosi ES“ ir pan.) išreiškia akivaizdžias federacines antipatriotines užmačias ir kartu poveikį moksleivių mąstymo kryptingumą – prieš savastį, tautiškumą, savąjį identitetą. Pateikiame 2009 m. atliktų apklausų pavyzdžius (proc.).

Mokinių europinės tapatybės jausmo indeksas:
50     vidurkis
49     Lietuva
45     Latvija
48     Anglija ir Šveicarija
54      Italija
Pirmiausia save suvokiu kaip Europos, o tik po to – kaip savo šalies pilietį:
37     vidurkis
32     Lietuva
28     Šveicarija
53     Kipras
Pirmiausia suvokiu save kaip Europos, o tik po to – kaip pasaulio pilietį:
69     vidurkis
69     Lietuva
62     Šveicarija
77     Italija
Jaučiuosi Europos Sąjungos dalimi:
70     vidurkis
64     Lietuva
90     Italija
56     Anglija
Didžiuojuosi, kad mano šalis yra Europos Sąjungos narė:
86     vidurkis
91     Lietuva
95     Italija
73     Latvija
Dalyvavo kultūrinėse organizacijose, puoselėjančiuose tautiškumą
14     vidurkis
17     Lietuva
2       Suomija
18     Rusija
38     proc. Tailandas, 22 proc. Paragvajus, 33 proc. Dominikos Respublika.

 

Tai, kad lietuvaičių du trečdaliai laiko savo pirmoje eilėje Lietuvos piliečiais teko girdėti, kad ministerijos vadovybei šis skaičius nepatiko.

4. Lietuvių konferencija 1917 m. idėjos pavyzdžiu

Likiminių klausimų suėjimų būta ne vienas: didysis Vilniaus Seimas, 1949-02-06 partizanų deklaracija, 1949-06-14 pabėgėlių Vokietijoje Lietuvių charta, 1988 m. Sąjūdžio suvažiavimas.

Reikėtų apsvarstyti ir aptarti Lietuvos grėsmių klausimus:
– pasaulio moralinės, politinės kultūros raidos tendencijos;
– intelektualų abejingumas ir atsakomybė;
– Europos Sąjungos fetišizmas;
– genderizmas;
– teisinės problemos;
– dviguba pilietybė;
– ūkio klausimai;
– biudžetinių partijų nepatikimumas;
– Seimo sudėties pakeitimas;
– suverenitetinių jėgų apjungimas.

Amerikiečių žurnalistas Devidas Saimonas: ,,Viena iš paskutiniųjų trisdešimtmečio klaidų – tai idėja, kad kapitalas – tai sėkmės kriterijus ir tai rodiklis kuriuo matuojama šalies sveikata…Žmonės mažiau lygūs…Paskutinė kapitalizmo užduotis…pirkti rinkimų procesą, t. y. valdžią“ (2013-12-13, http://yotube.com/watch?v=DNttT7hDKsk).

Verta pasvarstyti klausimus pagal paruoštą sisteminį projektą vertinant, kad šiandieninės biudžetinės partijos yra primityvaus politinio verslo rūšis.

Tautos konferencijoje negalima apsiriboti grėsmių ir neigiamybių konstatavimu, o pateikti aiškius, apibrėžtus politinius judesius ir veiksmus. Moralinio legitimumo klausimus spręstų kviestini atstovai iš visų 60 rajonų ir miestų ir visų profesijų atstovai. Priėmus manifestą, deklaraciją ar rezoliuciją, sudaryti Tarybą, pasiūlyti neparlamentinėms partijoms ir organizacijoms sukurti bendro darbo komisiją politiniams veiksmams koordinuoti. Sukurtas Tautos frontas eitų į Seimo rinkimus ir atliktų valstybei reikalingas reformas.

Mes nekeliame klausimo dėl išstojimo iš ES. Europos Sąjungoje būti su savo tvirtu moraliniu ir politiniu stuburu. Būtina įvertinti ir sau žinoti D. Britanijos pretenzijas ES ir galimų užmačių išeiti iš ES turinį. Beje, prisimintina kokiu būdu ir primestomis mums padiktuotomis sąlygomis įstojome. Už stojimą 2004 m. balsavo 57 proc. rinkėjų, o reikėjo 75 proc. (3/4). Čia kalbama apie suvereniteto pakeitimo galimumą pagal 1-jį Konstitucijos straipsnį.

Išvada

Neapsibrėžus veikimo krypties ir tikslo, neugdant savimonės, neįvertinus esamas ir būsimas grėsmes valstybės likimui ir nepakeitus Seimo sudėties visos reformos, demokratija ir teisingumas, siūlymai, pageidavimai, pareigūnų skyrimas, atleidimas neįgyvendinamas kaip ir reikalingas Konstitucijos tobulinimas.

Tam ir reikia pasitarti, nepalikti suverenios Lietuvos istorijos eigos savitakai.

2014-02-09

1 komentaras

Parašykite komentarą