Vytautas Rubavičius

Kultūros ,,krepšelizavimas“

Apie kultūrą mažai kalba ne tik prezidente – ir kiti su kultūra susiję pareigūnai, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Čia toks bendras politinio elito nusiteikimas, tarsi kultūra lyg ir nereikalinga būtų. Viskas suvedama į ekonomiką, o jei ir kalbama apie: kultūrą, apsiribojama finansiniais dalykais, viskas „krepšelizuojama“, optimizuojama, ir nebelieka vietos kultūros kūrėjo, studento ir apskritai žmogaus. Kai kalbi apie kultūrą, neišvengiamai turi kalbėti ir apie lietuvybę, o lietuvybė šiais laikais yra išstumta iš viešo kalbėjimo srities į paribį. Kultūra, kultūros žmonės politiniam elitui, valdininkijai, reikalingi tik tam, kad papuoštų jų delegacijas arba įvaizdį, koks rodomas užsieniečiams priėmimuose, kai dalijamos premijos, medaliai ir panašiai. Taip tarsi rodoma pagarba, bet iš tiesų ji yra netikra, parodomoji.

Prezidentė galėjo pasidžiaugti ir Maironio metais, inicijuoti Maironio raštų ar lyrikos tomelio išleidimą, nes nevieni metai tas ruošiamasi padaryti, o nepadaryta. Su kultūra išties yra labai daug bėdų, bet ji gyvuoja ne padedant mūsų politiniam elitui ir aukščiausiai valstybės valdžiai, o netgi prieš tos valdžios nuostatas. Žmonės kuria priešindamiesi PVM’ams, nepaisydami tų rinkos taisyklių, kurios yra įvedamos ir kurios kaip tik visų pirma žiauriausiai smogė kultūrai, švietimo sistemai.

Švietimo sistema, kuri yra kultūros stuburas, nepaprastai nukenčia nuo viso to „krepšelizavimo“ finansizavimo, nes tai iš esmės naikina žmogaus, jo kūrybinių galių, jo laisvės supratimą. Viskas yra švietimo paslaugos, o švietimo paslaugos aptarnauja jau nė žmogų, o krepšelį.

Apmaudu dėl to, nes kultūra yra neatsiejama nuo nacionalinio tapatumo, kultūra ir yra tas mechanizmas, kuris tvirtina nacionalinį tapatumą, vadinasi, tvirtina mūsų tautinį bendrumą.

Autorius – rašytojas, filosofas

 

,,Vakaro žinios“, 2012-07-13

 

 * A.Didžgalvio nuotr., www.delfi.lt

 

Parašykite komentarą