Jonas Gediminas Punys

Piliečių pasiūlymas Tautai

„Sausio 13-osios“ draugijos žmonės ėmėsi vienyti susiskaldžiusią Tautą, primindami Atgimimo Sąjūdžio laikus ir Tautos vienybę 1991 metų sausio dienomis. Draugijos pirmininko Arnoldo Baryso straipsnis „Suburk, „Respublika“, visus, kam vėl skauda dėl Lietuvos“ (2013 m. lapkričio 9 d.) kviečia susitelkti „visiems patriotinės veiklos upeliukams į vieną galingą upę, kuri atgaivintų mūsų visuomenės pilietiškumą ir pagydytų sunkiai sergančią mūsų valstybės valdymo sistemą“. Kiekvienas patriotas turėtų sveikinti ir remti tokią „Sausio 13-osios“ draugijos iniciatyvą.

Šalyje susikūrė daug demokratinių judėjimų ir žmonių grupių, kuriems „vėl skauda dėl Lietuvos“. Tačiau tai – maži upeliukai ir kiekvienas iš jų pasiektų savo tikslus greičiau ir lengviau, jeigu koordinuotų veiksmus, keistųsi informacija ir padėtų vieni kitiems. Tikėkimės, kad naujai susikūrusi „Respublikos“ visuomeninė Redkolegija suteiks tribūną visiems demokratiniams judėjimams. Visi veiksime, kaip veikėme, tačiau atsiranda galimybė ir gauti pagalbą iš kitų judėjimų.

„Kantrybės taurė perpildyta“, – taikliai parašė Krescencijus Stoškus („Respublika“, 2013 m. lapkričio 12 d.). Todėl prieš keletą metų bendraminčiai iš visos Lietuvos, siekiantys atkurti tikrąją savivaldą, kuri buvo sunaikinta 1995 metais pagal Seime priimtuosius įstatymus, pasiūlė įteisinti daugiapakopę savivaldos ir valstybės valdymo sistemą, remdamiesi įžymiojo mūsų tautiečio Vytauto Andriaus Graičiūno vadybos teorija.

Pirmasis viešas šių idėjų aptarimas įvyko vasaros pabaigoje (rugpjūčio 27 d.), o diskusijos tema sutapo su Lietuvos Konstitucijos 2-uoju straipsniu:

„Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“

Klaustukas rodo, kad faktiškai šis Konstitucijos straipsnis nėra vykdomas. Pagal dabar esamus Lietuvos įstatymus eiliniai žmonės yra visiškai nustumti tiek nuo savo gyvenamosios vietos tvarkymo sprendimų, tiek nuo valstybinių reikalų sprendimo.

Norint pakeisti susidariusią padėtį, būtina atlikti esminę savivaldos/atstovavimo sistemos reformą Lietuvoje.

Pasiūlymo esminiai punktai:

A. Siekiant, kad piliečių visuomenė galėtų dalyvauti valstybės valdyme, nuolat netrukdomai kontroliuoti ir vietinės bei respublikinės valdžios veiksmus ir daryti jiems įtaką, reikia įteisinti Lietuvoje keturių pakopų atstovavimo sistemą (1-oji – seniūnaitijų tarybos, 2-oji -seniūnijų tarybos, 3-ioji – rajonų/miestų tarybos, 4-oji – Lietuvos Respublikos Seimas).

Tokia sistema labai gerai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2-ąjį ir 4-ąjį straipsnius, kurių esmė: „suverenitetas (t.y. valstybės valdžia) priklauso Tautai“ ir savo valdžios „galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Taip pat keturių pakopų atstovavimo sistema puikiai atitinka Europos vietos savivaldos chartijos pagrindinį (subsidiarumo) principą, kurio esmė: vietos bendruomenei (arba individui) negali būti primesti iš viršaus sprendimai, priimti aukštesniame lygmenyje egzistuojančios organizacijos, jeigu žemesniojo lygmens bendruomenė (arba individas) sugeba pasiekti norimą rezultatą savo iniciatyva ir savo jėgomis.

B. Atstovavimo sistemos efektyvumui padidinti buvo siūloma įteisinti pirminius (smulkiausius) rinkėjų teritorinius padalinius – kaimynų grupes (rinkėjų kaimynijas).

Kaimynija būtų seniūnaitijos teritorijos dalis (kaimas, gatvė ar jų dalis) arba vieta (namas ar jo dalis), jungianti apytiksliai 10 joje gyvenančių rinkėjų. Skaičius 10 yra pasiūlytas atsižvelgiant į mūsų tautiečio Vytauto Andriaus Graičiūno (vieno žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų) tyrimų rezultatus. Jis tarpukaryje įrodė matematiškai, kad organizacijos apatinėje valdymo grandyje darbas dar bus efektyvus, jeigu vadovas turės ne daugiau kaip 6 pavaldinius, t.y. apatinėje grandyje turi veikti vadinamosios „septyniukės“. Įvertindami nesudėtingus kaimynų santykius skaičių padidinome iki 10.

Įdomu, kad apie optimalų vadovų skaičių užsimenama ir Biblijoje, kur Mozės uošvis Jetras pataria Mozei, kaip organizuoti tautos atstovavimą/valdymą ir teismus [Išėjimo knyga. Iš 18,19- 18,22]:

„… išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi“.

Tad jau Biblijoje yra aprašyta „Pilietinės iniciatyvos“ grupės siūloma daugiapakopė atstovavimo/valdymo sistema!

Taip pat nesunku pastebėti, kad Mozė (prieš tūkstančius metų!) taikė šiuolaikinės Europos vietos savivaldos chartijos esminį (subsidiarumo) principą!

Pastebėsime, kad mūsų bendraamžininkas ir bendramintis VU matematikas Algirdas Šukys pagrindžia daugiapakopę atstovavimo/valdymo sistemą, taikydamas šiuolaikinius matematinės sistemotyros metodus (žr. A.Šukys. Matematinės sistemotyros pradmenys; 1.8.6.2. sk. „Ryšys tarp organizacijos paskirties ir jos struktūros“).

Taigi žemiausioji atstovavimo grandis (kaimynija) turėtų išsirinkti bet kada atšaukiamą savo atstovą [dešimtininką/ kaimynaitį], privalantį atstovauti kaimynijos daugumos pilietinei valiai seniūnaitijos taryboje. Balsavimas kaimynijose (renkant ar atšaukiant savo atstovus, reiškiant pilietinę valią kitais klausimais) – visada slaptas. Iš karto po balsavimo turėtų būti užpildomas balsavimo protokolas, kurį pasirašytų visi balsavime dalyvavę kaimynai. Protokolas būtų oficialus dokumentas, fiksuojantis kaimynijos rinkėjų daugumos valią. Kaimynijų balsavimų protokolai galėtų būti ginčijami tik teisme. Jie būtų saugomi seniūnijose. Kaimynijų balsavimo protokolais remiantis gali būti suskaičiuojami tiek seniūnaitijų, tiek seniūnijų savivaldybių, tiek rajonų/miestų, tiek visos Lietuvos rinkėjų balsai priimant atitinkamai vietinės arba respublikinės reikšmės sprendimus.

Pilietinės visuomenės susibūrimas į kaimynijas būtų esminė tiesioginės (dalyvaujamosios) demokratijos sąlyga, leidžianti labai lengvai ir labai operatyviai spręsti visus vietinės ir respublikinės reikšmės klausimus. Nereikėtų jokių išlaidų rinkimams ir referendumams. Pvz., jei dabar veiktų kaimynijų sistema, Tautos valia dėl žemės pardavimo, skalūninių dujų ar euro įvedimo galėtų būti išreikšta daugiausia per savaitę. Kaimynai (kaimynijų rinkėjai) susirinkę pabalsuotų, balsavimo rezultatus patvirtintų savo parašais, perduotų seniūnijų taryboms.

Jos suskaičiuotų visų Lietuvos seniūnijų (pagal pateiktus protokolus) rinkėjų balsus ir… klausimas būtų išspręstas.

C. Būtina įteisinti seniūnaitijų bei seniūnijų tarybas ir jas formuoti ne iš viršaus (kaip yra dabar), bet iš apačios.

Seniūnaitija būtų (kaip yra ir dabar) seniūnijos teritorijos dalis, jungianti joje esančias rinkėjų kaimynijas. Seniūnaitijos tarybą sudarytų jos teritorijoje veikiančių kaimynijų atstovai – dešimtininkai (kaimynaičiai).

Jeigu seniūnaitijos tarybos narių skaičius būtų labai didelis, dešimties gretimų (geografiškai) kaimynijų atstovai [dešimtininkai (kaimynaičiai)] iš savo tarpo išsirinktų bet kada atšaukiamą savo atstovą [šimtininką]. Šimtininkai sudarytų seniūnaitijos valdybą.

Seniūnaitijos taryba (kaimynaičiai) iš savo narių tarpo išsirinktų tarybos pirmininką – seniūnaitį, kuris būtų jai atskaitingas ir jos atšaukiamas. Seniūnaitis vadovautų seniūnaitijos tarybos veiklai ir atstovautų seniūnaitijai seniūnijos taryboje.

Seniūnaitijų tarybos dirbtų visuomeniniais pagrindais, o ir darbo daug nebūtų – tik per rinkimus ar kitokių sprendimų priėmimus. Tarybos nariai – dešimtininkai (kaimynaičiai) organizuotų savo kaimynijose balsavimus, protokolų pasirašymus ir jų pristatymus į seniūniją, taip pat informacijos perdavimą „iš apačios“ aukštyn ir „iš viršaus“ žemyn.

D. Seniūnijos savivaldybė būtų Lietuvos teritorinis administracinis vienetas, turintis pilnas savivaldos teises, jungiantis jo teritorijoje esančias seniūnaitijas. Seniūnijos tarybą sudarytų seniūnaitijų atstovai – seniūnaičiai.

Seniūnijų tarybos taip pat dirbtų visuomeniniais pagrindais.

Seniūnijos taryba skelbtų konkursą seniūnijos administratoriaus (viršaičio) pareigoms. Viršaitis taptų valstybės tarnautoju, tačiau atitinkamuose įstatymuose turėtų būti numatyta viršaičių rotacija.

Atlyginimus gautų administratorius (viršaitis), jo pavaduotojas ir kiti reikalingi darbuotojai. Viršaičio pareigos atitiktų dabartinio seniūno pareigas.

Seniūnijos tarybos nariai būtų atskaitingi seniūnaitijų, kuriose buvo išrinkti, taryboms. Seniūnijos taryba (seniūnaičiai) iš savo narių tarpo išsirinktų tarybos pirmininką, kuris būtų jai atskaitingas ir jos atšaukiamas. Seniūnijos tarybos pirmininkas vadovautų seniūnijos tarybos veiklai ir atstovautų seniūnijai rajono/miesto savivaldybės taryboje.

Seniūnijos taryba galėtų skirti jai atstovauti miesto/rajono savivaldybės taryboje nebūtinai seniūnijos tarybos pirmininką ir nebūtinai vieną atstovą (gausesnis atstovavimas turėtų būti atliekamas suderintai su atitinkamais įstatymais). Seniūnijos tarybos pirmininkas negalėtų tuo pačiu metu eiti seniūnijos savivaldybės administratoriaus pareigų.

E. Rajono/miesto savivaldybė būtų Lietuvos Respublikos teritorinis administracinis vienetas, jungiantis jo teritorijoje esančias seniūnijų savivaldybes. Rajono/miesto savivaldybės tarybą sudarytų seniūnijų atstovai – seniūnijų tarybų pirmininkai arba kiti seniūnijų tarybų deleguoti atstovai.

Rajono/miesto taryba skelbtų konkursą administratoriaus pareigoms. Administratoriaus pareigas einantį asmenį reikėtų vadinti meru [administratoriaus pareigos atitiktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Deja, dabartinis rajono/miesto savivaldybės administracijos direktorius postą užima ne konkurso būdu, bet „nuleidžiamas“ pagal partinę liniją].

Miesto/rajono savivaldybės tarybos nariai būtų atskaitingi seniūnijų, kuriose buvo išrinkti, taryboms. Miesto/rajono savivaldybės tarybos veiklai vadovautų tarybos renkamas, jai atskaitingas ir jos atšaukiamas tarybos pirmininkas. Jis negalėtų tuo pačiu metu eiti rajono/miesto administratoriaus pareigų.

F. Reikia įteisinti nuostatą, kad kandidatų sąrašus (bet kuriame rinkimų lygmenyje) galėtų sudaryti ne tik partijos, bet ir eiliniai žmonės, įpareigodami tai atlikti savo kaimynijos atstovą arba visuomeninę organizaciją.

Tokiu atveju miestui/rajonui Seime atstovautų asmenys, išrinkti to miesto/rajono teritorijoje pagal mišrią rinkimo sistemą:

a) išrinktoji rajono taryba teiktų kandidatų į Seimą sąrašą;

b) kitas sąrašas būtų sudarytas iš save išsikėlusiųjų asmenų;

c) trečias ir likusieji sąrašai būtų sudaryti iš partijų teikiamų sąrašų, taip pat ir miesto/rajono teritorijoje gyvenančių žmonių teikiamų sąrašų bei ten veikiančiųjų visuomeninių organizacijų teikiamųjų kandidatų į Seimą sąrašų.

Balsavimas vyktų rajono/miesto kaimynijose. Visos rajono/miesto kaimynijos balsuotų, balsavusieji pasirašytų balsavimo protokolus, seniūnijos susumuotų rezultatus ir, tarkime, 2 kandidatai, gavę daugiausiai balsų, taptų Seimo nariais.

Šitaip išrinkti į Seimą parlamentarai būtų atskaitingi rajono miesto tarybai, kurioje jie buvo išrinkti, ir galėtų būti tų tarybų sprendimu atšaukiami.

G. Visų lygių tarybose visais atvejais balsavimas turėtų būti atviras. Visų lygių tarybų (ir Seimo) nariai privalėtų balsuoti taip, kad balsavimas atitiktų jų atstovaujamųjų teritorijų rinkėjų daugumos valią.

Siūlymai yra glaudžiai susiję su „Lietuvai pagražinti“ draugijos pirmininko Juozo Dingelio mintimis apie referendumą ir savivaldą Šveicarijoje, išsakytomis interviu („Respublika“, 2013 m. lapkričio 12 d.). J. Dingelio mintys labai artimos mūsiškėms:

„… palyginti su šveicarais, mūsų visuomenė yra visiškai užblokuota, iš jos atimta bet kokia teisė kažką spręsti, žmonės mūsų valdžiai reikalingi tik tiek, kad galėtų nueiti į rinkimus ir už juos vėl balsuoti – tą pačią akimirką jie vėl užmirštami iki kitų rinkimų…“

Autorius yra technikos mokslų daktaras

 

2014-04-02

2 komentarai

  1. Svarbu…Pietryčių Lietuvai ruošiama lenkų autonomija de facto. Nedarykim Lietuvai meškos paslaugos, nevartokim termino „lenkų tautinė mažuma“, yra lenkų tautinė grupė, bendruomenė, bendrija.
    ARVYDAS DAMIJONAITIS, Vilnius

    LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI

    Kopija LR Konstituciniam teismui, VSD, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetui

    PAREIŠKIMAS dėl grėsmės Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui
    2014-03-21,Vilnius

    Priesaiką Lietuvai pamynusių LLRA, avantiūristų tomaševskių valdoma kultūros ministerija parengė „Tautinių mažumų“ įstatymą (turi būti „Tautinių bendrijų ir mažumų įstatymas“) – iš esmės dalies Lietuvos teritorijos praradimo de facto įstatymą, nes pagal tarptautinę teisę Lietuvos lenkai turi išorinę valstybę Lenkiją,40 milijonų, todėl negali turėti „tautinės mažumos“ statusą.
    A.Brazauskas 1994 balandžio 26 d. abejingai pasirašė „bendradarbiavimo“ Sutartį su Lenkija, kurioje neatsakingai įvardinta nesanti Lietuvoje „lenkų tautinė mažuma“ . Ši Sutartis prieštarauja 1995 vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, kurios 21 straipsnis apibrėžia tautinės mažumos statuso suteikimo ribas : ,,Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės ,teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Lietuvos lenkų tautinė grupė (bendrija ,bendruomenė) turi išorinę valstybę Lenkiją,40 milijonų gyventojų, todėl negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams, grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei. Priesaikos laužytojai LLRA, avantiūristai tomaševskiai tarnauja išorinėms valstybėms – klastingai, neteisėtai, prisidengiant „tautinės mažumos“ statusu, kuriama lenkų „autonomija“. Dėl nusikalstamos veikos prieš Lietuvos valstybę, būtina nedelsiant nutraukti šią veiklą, asmenų grupei iš LLRA, prisidengusiai „tautinių mažumu įstatymo kūrimu“ kelti baudžiamąsias bylas. Lietuvoje yra dvi tautinės mažumos – karaimų ir totorių. Romai gali pretenduoti į tautinės mažumos statusą.
    Tautinių bendrijų ir mažumų įstatymą negali rengti priesaiką Lietuvai pamynusi, išorinės valstybės įtakojama, „autonomijos“ kūrėja LLRA.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  2. Kalba tai gal ir graži, kaip tik britams. Uoj, jaučiu kaip jiems pkitao, kad lietuviai štai kaip beįmanydami bando susitapatinti su britais. Nesuprantu kam reikėjo numenkinti mus, iškeliant britus? Niekas nepasiginčys, kad kultūros skirtingos, ir yra pas visus tiek gerų, tiek nelabai gerų savybių. Ir dar nesuprantu, kodėl reikia kalbėti apie tuos neišsilavinusius lietuvius ir jų, kaip čia buvo pasakyta, peasant vulgarity’. Whahaha. Nesuprantu, ar autorius nepažįsta nei vieno padoraus lietuvio, iš inteligentiškos šeimos, kurioje yra įskiepyjamos atitinkamos vertybės, ir kuriam visai nereikia stengtis tapti tokiam kaip taurieji’ britai? Manau, kad inteligentiškas žmogus gali ne tik pasiimti tai ko jam trūksta, bet ir būti pavyzdžiu kai kuriems britams, nes ojojoj, ne visi jie yra tokie pavyzdingi.ai bet aš čia kažkaip pesimistiškai jautriai nusigrybavau gal?

Parašykite komentarą