Romualdas Ozolas

Pirmiausia reikia laikytis įstatymų

Įkurtas visuomeninis Lietuvių ir lenkų forumas. Kaip teigia Forumo signatarai, jie pasiryžę Lietuvos piliečių lenkų ir lietuvių tarpusavio santykių nesusikalbėjimo šaltį pakeisti susikalbėjimo galimybe ir atkurti „pastaraisiais metais pradėjusį megztis trapų supratimą“, išsklaidyti „kadaise užgimusius istorinius stereotipus ir psichologinius kompleksus“.

Dialogas visada geriau nei barnis, derybos visada protingiau už susirėmimą.

Apie ką ir kokiomis idėjomis remiantis ketinama diskutuoti Forume – pasakyta nepaprastai miglotai.

Jeigu ketinama kalbėtis apie Lietuvos lenkų „istorinius stereotipus ir psichologinius kompleksus“, tai čia nėra apie ką diskutuoti – reikia tiesiog priminti šiems Lietuvos piliečiams, kad jie privalo vykdyti Lietuvos įstatymus, ir išaiškinti jų nevykdymo pasekmes.

Jeigu galvojama kalbėtis apie Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių tautos ir lenkų tautos „istorinius stereotipus ir psichologinius kompleksus“, kuriuos dabar taip įaudrino „abiem pusėms atstovaujantys vienagirdžiai politikai“, tai jų svarstybų išeities taškas ir idėjinis bei politinis kryptingumas Forumo kūrėjų nurodomas pakankamai aiškiai: 1791 metų Lenkijos konstitucija, oficialiai tituluojama Gegužės 3 d. konstitucija – jos šiemet Lenkijoje švenčiamos 220-osios metinės kaip pretekstas kurti Forumą specialiai paminėtos jo signatarų pareiškime.

Kai 2007 metais Lietuvos Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva Lietuvoje pirmąsyk buvo paminėtos Gegužės 3 d. konstitucijos metinės, Lenkija iš džiaugsmo ilgai negalėjo atsipeikėti. Savaime suprantama: gegužės 3 d. priimtoji slapta nuo lietuvių parengta Lenkijos konstitucija Lietuvą juridiškai apibrėžė kaip – greta Mažosios Lenkijos provincijos, Didžiosios Lenkijos provincijos – trečią provinciją – Lietuvos provinciją su bendromis pareigomis „savo bendrai tėvynei, Lenkijos respublikai“. Pasipiktinusių lietuvių spaudžiamas seimas priėmė spalio 20 d. Įžadą, kuris Lietuvos provincijai suteikė autonomiją Lenkijos Respublikoje. Juridinių gegužės 3 d. priimtos Lenkijos konstitucijos pamatų Įžadas nepajudino. Praktiniai lietuvių integravimo į Lenkiją klausimai buvo palikti laikui.

Lenkijos patriotų parengta ir priimta Gegužės 3 d. konstitucija buvo toliaregiškas ir vienintelis galimas išėjimo iš bajoriškosios laisvės nugyventos Abiejų Tautų Respublikos negalių būdas: matydama neišvengiamą valstybės žlugimą, lenkų jaunuomenė sunaikino Abiejų Tautų Respubliką, tuo pat metu konstituciniu būdu aneksuodama Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, o bet kurį prievartos aktą prieš Lenkijos Respubliką paversdama okupaciniu. Lenkų politikai nuosekliai naudojosi ta jų tarptautiniams reikalams spręsti propagandiškai patogia juridine pozicija. Būtent Lenkijos Respublikos gegužės 3 d. konstitucine realybe remtasi XX amžiaus pradžioje sprendžiant tiek santykių su Rusija, tiek santykių su Lietuva klausimus, Vakarams tyliai arba ir tiesiai remiant Lenkijos pretenzijas ir praktiškai visai nepaisant Lietuvos, nors ši rodė herojiškas tiek militarines, tiek diplomatines pastangas apginti prigimtinius lietuvių tautos interesus. Lenkijos Respublikos gegužės 3 d. konstitucija pridengtų XX amžiaus pradžios imperinių pretenzijų rezultatus iš esmės tebepripažįstanti šiandieninė Lenkijos Respublika savo „kresų“ politika ir „kresų“ organizacijų sambūrio lūpomis jau paskelbė, kad „kai kurios 1918 m. vasario 16-osios deklaracijos pasekmės šiandienos Europoje yra nepriimtinos“.

Ar apie tai, kas vėl nepriimtina Lenkijai jau šiandieninėje Europoje ketina diskutuoti kuriamas Lietuvių ir lenkų forumas?

Nes jokių pretenzijų, reikalaujančių kokių nors diskusijų, Lietuva Lenkijai nėra pareiškusi.

Diskusijos, kurios turi spręsti Forumo išsikeliamus uždavinius, vaisingos gali būti tik ieškant kompromisų. Apie kokius kompromisus galima kalbėti, Lietuvos lenkams reikalaujant teisės nevykdyti Valstybinės kalbos įstatymo, o Lenkijos politikams ir institucijoms juos remiant imtinai iki kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus? Apie kokius kompromisus galima kalbėti, kai, bandydama taisyti okupacinės Maskvos valdžios vykdytos Vilnijos rusifikacijos ir polonizacijos politikos pasekmes, Lietuva stengiasi sudaryti sąlygas regiono jaunimui įgyti visavertį Lietuvos Respublikos įstatymų garantuojamą išsilavinimą, teikiantį geresnes sąlygas gyventi Lietuvoje, o ne emigruoti į Lenkiją ar kitas Europos Sąjungos šalis? O gal numatoma svarstyti optimalų Lietuvos lenkų autonomijos variantą – jį kurti jau ragina po Vilniaus gyventojų butus vaikščiojantys lenkų aktyvistai?

Lietuva nėra pateikusi Lenkijai jokių pretenzijų. Lietuva ne tik iš savo piliečių lenkų, bet ir kaimyninės Lenkijos valstybės vos ne kasdien sulaukia įvairių pageidavimų, nurodymų, netgi grasinimais kvepiančių „namų darbų“ užduočių, – juos irgi numatoma svarstyti?

Kas jus ištiko? – norisi paklausti vieno Kovo 11-osios Akto signataro fraze. Forumo signatarų sąraše matyti daug vardų, kurie seniai žymi su Nepriklausoma Lietuva atsisveikinusius asmenis. Matyti daug lenkiškų arba sulenkintų pavardžių – jų nešiotojų intencijas Forume taip pat galime suprasti. Tačiau ką ten veikia ne vienas sveiko proto iki šiol, rodėsi, nepardavęs kultūrininkas? Ko jūs tikitės, rinkdamiesi Lenkijos Respublikos gegužės 3 d. konstitucijos mums nubrėžtos „kaimyniško“ sugyvenimo kryptį? Lietuvos autonomijos Lenkijos Respublikoje?

Turime savo valstybę – Lietuvos Respubliką. Turime savo įstatymus. Gerbiame kitų tautų valstybes, jų įstatymus. Gal metas išmokti gerbti savo įstatymus ir jų laikytis – laikytis ir patiems, ir pareikalauti jų laikytis nenorinčiuosius?

Tada gal ir bus apie ką pasikalbėti.

Kol kas nėra apie ką.

2011-05-04

Parašykite komentarą