Romualdas Ozolas

RESPUBLIKOS žmonėms

Į Lietuvos viešąją erdvę kasdien išmetama tonos žodžių. Užuot informavę, jie it smogas pakimba ant Lietuvos ir skverbiasi į sąmonę.

Kodėl tie mūsų kasdienio viešojo kalbėjimo žodžiai vieniems vis labiau primena iš prigimties nevaisingus mulus, kitiems – bemat išsivadėjančio popso triukšmą ir įniršį? Negi tuose lingvistikos kalnuose nesama nieko vertingo – nors aukso dulkių, jeigu ne gyslų ar grynuolių? Esama.

Tai kodėl tas mūsų viešasis kalbėjimas dusina?

Todėl, kad kalbama apie viską pirmaeilės svarbos režimu. O kai apie viską kalbama kaip apie svarbiausia nesiskaitant nei su principais, nei su vertybėmis, nei su faktais, ir dar su galutinės instancijos (personalinio Konstitucinio teismo) neklystamumu – kuo gali tapti viešasis kalbėjimas? Tik informaciniu triukšmu.

Ar galima jį įveikti?

Reikia tik noro – išgryninti bangą, t. y. ir kalbėtojui, ir klausytojui žinoti, apie ką norima kalbėti ir ką girdėti. Nes – dar kartą! – kalbėti apie viską – tai kalbėti apie nieką, išgirsti viską – negirdėti nieko.

Tai suvokia ne tik žmonės, suvokia ir valdžios, mūsų politinio ir pilietinio gyvenimo įgaliotieji organizatoriai. Todėl gi šalims apšilus kojas naujoje geopolitinėje aplinkoje – Europos Sąjungoje – paskelbta apie ilgalaikių plėtros programų kūrimą. Taip Lietuvoje gimė Lietuva 2030. Pakritikuotai, tačiau iš esmės taip ir nepataisytai programai propaguoti dabar imama už ES pinigus perkama bendrovė, kuri pigiausiai ir išradingiausiai naudodama „prie šešių nulių zonos“ artėjančią sumą iki žmonių atneš jos pagrindinius teiginius, „keisdama žmonių mentalitetą“ bei „keldama gyventojų pozityvumą“ savo šalies atžvilgiu.

Ar esama galimybių šiai akcijai nepavirsti panašia į Lietuva – drąsi šalis pinigų švaistymo festivalį?

Neabejotina, valstybės biurokratai ras akciją sėkminga pavadinti leidžiančių ženklų. Tačiau ar ji gali būti iš tiesų sėkminga, jei pati Lietuva 2030, laikoma pagrindiniu šalies pažangos dokumentu, tos pažangos neprojektuoja iš principo?

Esama dviejų dalykų, be kurių negali išsiversti joks nacionalinės pažangos dokumentas: tai TAUTA ir VALSTYBĖ. Mūsų kaimynai pasakė aiškiai: tautos tvarumas ir tęstinumas yra siekinys, kuris realizuojamas ir kultūra, ir ekonomika, ir politika, už kurių tikslingą orientuotumą atsako tų tautų sukurtos valstybės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra visiškai nepriklausomos, ar įsijungusios į kokias nors sąjungas. Mums siūloma braidžioti po tokius programos pilietiškumus ir valstybiškumus, kurie tik po gražių spekuliacijų gali būti susieti su lietuvių tauta, jos valstybe ir pilietybe, su lietuviškuoju patriotizmu.

O ką mes kasdien turime daryti kiekvienas ir visi kartu, kad su dabar Lietuvoje gyvenančiaisiais nesibaigtų mūsų gimtoji ir unikali viso pasaulio kalba? Kokios yra Lietuvos piliečio pareigos savo valstybei, atsidūrusiai tarp nacionalinių ir supranacionalinių teisynų? Ką mes, du su pakabučiais milijonai iš vis sparčiau tirpstančios tautos, galime septynių milijardų pasauly? Negi tik rezignacija ir emigracija yra mūsų likimas?

Tikrai ne. Blūdas pamažu lėgsta. Supratimas, kad tik savo tėvų žemėje gali būt savas su savais ir savas pats sau, pamažu grįžta Lietuvon ir skatina bendrojo gėrio kūrimo darbams. Naudodamasi „Respublikos“ suteikta galimybe mūsų visuomeninė Redkolegija telks tas intelektines pajėgas, kurioms rūpi lietuvių gyvenimo šiuolaikiniame pasaulyje ideologija ir tautos tęstinumą garantuojantis Lietuvos projektas. Kviečiame jungtis!

 

,,Respublika“

2013-12-06

 

4 komentarai

  1. Ačiū, mielas kolega, už kvietimą, bet net ir labai norėdamas, negaliu jungtis. Nesu tiek lankstus, kad galėčiau kurti „bendrąjį gėrį“ KGB rėmėjų keliamame ir vedamame vajuje „Respublikoje“. Su velniu ne obuoliaujama, net jei tas ir tautiniais rūbais pasipuošęs. Tuo labiau, Gedimino Jakavonio (KGB rėmėjo – balsavusio už tai, kad kagebistai išliktų Seime) vadovaujamas „Žalgirio“ „judėjimas“, jau ir taip atrodęs kaip šventų naivuolių pasipezėjimo būrelis, dabar kelia sparnus į dar didesnį, laiku Sąjūdžio vadovybės (ir konkrečiai – Landsbergio su Čepaičiu) nenusmaugto paklydusio laikraščio, tiražą. Geriau žiūrėkit, kam duodat pirštą, kad rankos nenutrauktų!
    Vidmantas Povilionis

  2. Tomkaus Respublika kadais prisidėjo prie Čepaičio desovietizacijos įstatymo sužlugdymo. Po to jis draugavo su Romanovu. Gal ponas Ozolas yra geriau informuotas ir žino, kad visa „perestroika“, tebuvo antrasis NEPas? Man asmeniškai patiktų ne priešintis tam globalizacijos vyksmui, bet jį išnaudoti… Pati grįžau iš emigracijos gerokai praturtėjusi. Visom prasmėms. Airiai naudojasi savo diaspora. Kodėl nepasekt jų pavyzdžiu?

  3. jei komentarai šiame portale „laukia patvirtinmo“, vadinasi – jie cenzūruojami. Necenzūruojami Lietuvoje beliko tik 3 – 4 portalai. Ir šis reiškinys tikrai ne iš ES atėjęs. Gal pradėkite, ponai, pasaulį keisti nuo tų vyriukų, kuriuos matote prieš save veidrodyje? 🙂

Parašykite komentarą