Saulius Jurkevičius

Televizija yra tarsi pakibusi ore

2013 spalio mėn. 05 d.

Šiandien – Tarptautinę mokytojų dieną – „TV publika“ aiškinosi, kokį vaidmenį televizija vaidina mokytojų ir mokinių gyvenime, kodėl vis daugiau žmonių nuo jos nusigręžia. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad naujosios technologijos keičia televiziją. Direktoriaus nuomone, televizija yra pasmerkta nesėkmei ir ilgainiui reklama ją suvalgys.

 Lina Bartkutė

 – Ar jaunoji karta gali kažko išmokti iš televizijos?

 – Televizija jaunajai kartai yra mirštantis reiškinys. Atėjus naujoms technologijoms, didelė jaunimo dalis apskritai televizijos nebežiūri kaip reiškinio, jis nefunkcionalus. Kitas dalykas, kad televizijos neįmanoma žiūrėti, o pagrindinė priežastis – reklama. Aš jau ilgą laiką nežiūriu televizijos dėl reklamos. Pavyzdžiui, jei nori pažiūrėti kino filmą, tai pusę valandos sugaišti reklamai – absurdas. Beveik visos komercinės televizijos užpildytos reklamomis. Manau, su dabartinėmis techninėmis galimybėmis televiziją žiūrėti yra neracionalu ir neprotinga. Tai laiko švaistymas. Tai įrenginys, skirtas pagyvenusiems žmonėms, pensininkams ir apskritai tiems, kurie neturi daugiau ko veikti. Kiek teko susidurti, vaikai beveik visai nežiūri televizoriaus.

 – Ar mokiniams svarbiau internetas, mobilusis telefonas ir kitos naujosios technologijos?

 – Taip, jie perima naująsias technologijas. Tai daugiau įpročio reikalas. Kas tik pradeda tolti nuo televizijos, tas ir nebegrįžta. Kaip radijo taškas sovietiniais laikais, kuris numirė. Nors dar kai kurie žmonės turi radijo taškus. Ką galima dabar žiūrėti televizijoje? Kino filmai atkrinta dėl reklamos. Kitas dalykas, televizija formuoja ir žmogui primeta tvarkaraštį. Jis turi derintis prie to tvarkaraščio. Jis negali žiūrėti tada, kada nori. Kai tuos dalykus asmuo pradeda suprasti, tuomet nebežiūri. Aš esu vyresnės kartos žmogus, bet tik formalizuotai pažiūriu, daugiausia užsienio kanalus. Kartais dar įdomu pažvelgti, kaip atrodo CNN, ką parodo BBC ar kitos šviečiamosios laidos. Mūsų televizijos man nebereikia, nes visą informaciją galiu gauti iš spaudos ar interneto. Tai dažniausiai būna žinios, informacija. Nebežiūriu sporto varžybų. Galima prasmingiau laiką praleisti, nei žiūrėti rungtynes ir laidyti emocijas dėl nepagrįstų dalykų. Manau, televizija jau kokie penkeri metai pakibusi ore. Ji yra pasmerkta nesėkmei, nes ilgainiui tikrai bus suvalgyta. Pati reklama valgo televiziją. Per tai uždirbama, tačiau daugelis žmonių per reklamą ir pasitraukia nuo televizijos.

 – Ką televizija galėtų rodyti, kad mokytojams būtų lengviau mokyti vaikus, nuo pradinukų iki abiturientų?

 – Pirmas dalykas, nacionalinis kanalas turėtų apskritai atsisakyti reklamos kaip reiškinio. Galėtų kurti šviečiamojo pobūdžio laidas, kurios turėtų išliekamąją vertę, kurias net mokytojams būtų pravartu žiūrėti. Jei tai pokalbių laida, tai turėtų būti kviečiami tie asmenys, kurie iš tiesų supranta, ką kalba. Turėtų būti pateikta geros dokumentikos. Komercinėse televizijose yra atskira tvarka. Jos ieško būdų pritraukti kuo daugiau žiūrovų.

 – Ar įmanoma tikėtis, kad, pakeitus programų tinklelį, pateikus daugiau analitinių laidų, televiziją vėl visi žiūrėtų?

 – Sunkiai tai įsivaizduojama. Išsilavinę žmonės ir tie, kurie nori gauti patikimesnių žinių, daugiau skaito leidinius, žurnalus arba žiūri tas programas, kurios pateikia objektyvesnę, išsamesnę, gilesnės analizės informaciją. O dėl fundamentalaus pasikeitimo – tai čia jau rinkos klausimas. Išsilavinę žmonės mažai žiūri televiziją. Televizija dirba ne jiems, o tam segmentui, kuris dar žiūri. Ką ten galima žiūrėti: šokius, chorus? Tik iš visiško neturėjimo ko veikti galima žiūrėti tokius dalykus. Daug prasmingiau laiką leisti skaitant knygas.

 – Tai jūs nepalaikote tų šeimų, kurios laisvalaikį vis dar leidžia prie televizoriaus?

 – Nesmerkiu tų žmonių, kurie žiūri televiziją. Tai jų pasirinkimas. Galbūt jie randa ir gerų laidų ar filmų. Jeigu jiems gerai, tegul kenčia tą reklamą. Tačiau negaliu suprasti, kodėl žmonės žiūri tuos šokius ir dainavimus. Jei nori šokių, tai galima pažiūrėti, kaip žmonės profesionaliai šoka, o ne bando šokti ar dainuoti. Galima rasti ir gerų informacinių laidų, kurios suteikia žinių apie pasaulį, praturtina. Be to, aplink tikrai yra ką veikti: tiek gerų spektaklių, koncertų, kino filmų. O kiek dar knygų? Lietuvoje didžiausias nepriklausomybės pasiekimas yra bibliotekos ir knygos. Iš jų galima tiek daug sužinoti. Televizija nelavina žmonių. Ji neturi jokios išliekamosios vertės. Geras nesusipratimo pavyzdys yra „Eurovizijos“ konkursas. Tiek daug laiko švaistoma niekams. Šiame konkurse jokio muzikinio lygio nėra, į jį sueina atsitiktiniai žmonės. Galima visą vakarą praleisti prie televizoriaus, tačiau nieko nesužinoti nei apie anglų, nei apie vokiečių muzikos lygį. Vieno gero anglų atlikėjo daina gali būti daug vertesnė nei visų „Eurovizijos“ dalyvių sudėjus kartu. Tai keistas laisvalaikio „užmušimas“, kuris veda į nesupratimą apie muziką.

 – Norite pasakyti, kad televizija menkina žiūrovų suvokimą?

 – Televizija tikrai nepalaiko gero kultūrinio išsilavinimo lygio. Jei tik įsminga žmogus į tą televiziją, tai regresuoja ir pradeda nebesuvokti tam tikrų dalykų. Jis nesupranta, kas yra gera muzika, geras atlikimas ar šokimas… Televizijoje yra ir gerų dalykų, kuriuos galima išrankioti, tačiau tam reikia supratimo ir susivokimo situacijoje. Tai padaryti tikrai nelengva, jei nėra padėta išsilavinimo pagrindų.

 

2013-11-26

 

Parengta pagal dienraščio ,,Respublika“ priedą ,,TV publika“
,,Respublikos“ leidiniai“, Smetonos g. 2, Vilnius, El. paštas info@respublika.net

 

 

Parašykite komentarą