Romualdas Ozolas

Ar elitą ir tautą suvienys bent šventės?

Lietuvos elitas – žiaurus

Iš pradžių noriu aptarti Velykų šventes. Mat jos – galingesnės už bet kokias ideologijas, nesvarbu, su kokios spalvos vėliavomis butų pristatomos. Kiekviena tikra šventė atneša tylą ir reikalauja sielos rimties. Jau pati šventinė nuotaika drausmina daugumą visuomenės narių: ir vadinamąjį elitą, ir vadinamuosius „runkelius“ Ne švenčių dienomis abi visuomenės grupės gyvena kiekviena sau, atskirtos nematomos, bet akivaizdžios takoskyros. „Viršuje“ – politinis elitas ir su juo bendradarbiaujantys akademiniai bei meniniai sluoksniai, taip pat gana maža grupė tų asmenų, kurie tiesiogiai aptarnauja tą politinį elitą. Visi kiti, išskyrus, aišku, stambųjį ir vidutinį verslą, gyvena ten „apačioje“. Kur gyvenimas eina ar slenka vadovaujantis paprasčiausiais išgyvenimo principais: kas mėnesį – nuo algos iki algos. Kur dėl 100 litų didesnio mėnesinio atlyginimo tuoj pat keičiamas darbas, o jei pasiūloma žymiai daugiau – emigruojama neatsigręžiant. Pats neįtikėtinai masinis emigracijos procesas to paties elito tarsi ir nepastebimas: girdi, tai visai „normalus“ procesas (mažiau bedarbių – mažiau reikia pašalpų). O štai ne mažiau masinis mokyklų uždarinėjimas negrabiai maskuojamas „optimizacijos“ terminu… Visai kaip carizmo metais, kai buvo persekiojamos pogrindinės tautinės mokyklos. Tik dabar neva taupoma kaimo vaikų „sąskaita“.

Ir per visus tuos kasdienius elito skandalus skandalėlius nematau svarbiausio dalyko – sugebėjimo žiūrėti į ateitį ir matyti priemones tiems siekiams įgyvendinti. Dėl visos nacijos. Visas „viršūnėlių“ gyvenimas – tai nuolatinės improvizacijos kaip išsisukti iš padėties čia ir dabar. Savaime suprantama, visada kenčiant tiems gyvenimo „eiliniams“.

Tad apibendrindamas šią savo nuomonę galiu pasakyti, padėtis mūsų susiskaldžiusioje visuomenėje yra perdėm humaniška. Vadinamasis elitas yra visiškai negailestingas visiems ir kiekvienam, kas tik nepriklauso ,,išrinktiesiems“. Ir jokios šventės to, aišku, nepakeis.

 

 Savaitė TV, 2012-04-11

1 komentaras

  1. SVARBU!
    Okupacijos laikotarpiu nuo 1941,1945 iki 1991 m. sovietinės Rusijos imperijos NKVD – KGB struktūros trėmimų priedangoje vykdė Lietuvoje masinius žudymus, lietuvių tautos genocidą.
    Ar moralu kompensaciją už lietuvių tautos genocidą įvardinti kaip „OKUPACINĖS ŽALOS ATLYGINIMĄ“?
    Kyla abejonės ar lietuviai suvokia, kad priversti niekingą imperiją kompensuoti už organizuotą ir vykdytą lietuvių tautos genocidą įmanoma tik teisiniu keliu, pasitelkiant Genocido centrą baudžiamųjų bylų ruošimui? Teismo procesai apylinkių teismuose ,pagal Genocido centro pateiktą informaciją , įvardintų siaubingų nusikaltimų mastus, kaip genocido faktą. Tam būtina politinė valia. Ar esate pasirengę padėti Lietuvos žmonėms gauti kompensaciją už sovietinės Rusijos imperijos vykdytus nusikaltimus? Kaip galvojate prisidėti prie šio proceso įgyvendinimo? Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą