Algirdas Endriukaitis

KOVO 11-ĄJĄ PABRĖŽIAME SAVO RYŽTĄ IR VALSTYBĖS IŠSAUGOJIMĄ

 

endriukaitis

Globalizmo ir tradicinių vertybių krizės Europoje sąlygomis mums patiems reikia rūpintis savo ateitimi, savo istorijos gerbimu ir nepriklausomos tautinės valstybės išsaugojimu. Teigdami Europai ir pasauliui savo 1990 metų Kovo 11-osios aspiracijas tuo pačiu tvirtiname savasties išlaikymą, nenorą kam nors primesti savo valią, o taip pat paklusti kokiai nors kitų valiai.

                      1994 metais Vytautas Kubilius parašytoje apybraižoje ,,Nacionalinė ideologija – būtinoji gintis” rašo: ,,Ar laukė mūsų Europa? Ne. Nelaukė. Stebėjosi, bet nesuprato. Mes kalbėjome kita, tenai pamiršta kalba. Pagrindinis mūsų žodis buvo tauta.” N. Putinaitė, prezidento V. Adamkaus patarėja, teigia, kad Europos politinės filosofijos žodyne šio žodžio nesą. Taigi, mūsų svajonių Vakarai pasirodo ne tokie, kokius mes įsivaizdavome.

                      Netgi prezidentas V. Adamkus, kaip tikras europietis (o gal daugiau amerikietis) sako: ,,…manau, kad ,,Santara-Šviesa” sulaužė daugybę užkietėjusio konservatizmo stereotipų. Dogmatinio konservatizmo, išsikristalizavusio pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu” (,,Lietuvos žinios”, 2006-11-02, p. 5). Aš negalėčiau taip menkinti ar niekinti varganos ir basos Lietuvos kruopštaus ir sunkaus savasties kūrimo darbo.

Lietuvos paveikslas pirmojoje nepriklausomybėje buvo įsivaizduojamas pagal Čiurlionio ,,Karalių pasaką”. Ir yra baisu ateičiai, jeigu to meto kurtos ir lipdytos lietuvybės atsisakome. Ką vietoj to tautos istorinio bendrumo, visuomeniškumo ir bendruomeniškumo saitų mums siūlo Vakarai? Tautą ir valstybę siūlo modifikuoti ir tyliai savo rankomis sugriauti. Lieka visuomenė, suskaldyta iki atominio lygmens, kuris palankus už nieką neatsakančiam ir globalizmui, lieka visuomenė be istorinių saitų, kaip autobusų stoties nesujungta publika, kurią nejungia nei laikas, nei maršrutai, nei bendra veikla, nei rytojus.

                      Mus niekas nenugalės, nes kapituliuojame patys, parsiduodami, išduodami ir šventvagiškai išsižadėdami savo knygnešių, savanorių, partizanų, senolių ir istorijos. Šiandien Lietuvoje jau nėra vietos partizanų aukai, tremtinių skausmui, greitai nebus kam prižiūrėti jų kapų. Čia jau ne vertybės, vietoj jų kopia pramogų industrijos pinigai ir dievaičiai.

                      Mes patys panaikinome Lietuvos istorijos katedrą Vilniaus universitete, Lietuvos istorija trupiniu integruojama liberalų nuostatomis į bendrą istoriją. Ji tampa bešaknė, abstrakti, negyva, teoriška, nesusieta su dar gyvais esančiais mūsų laisvės kovotojais, kurie dvasingai galėtų padėti jauniesiems perimti gyvas didvyriškumo, pasiaukojimo, gerumo, idealizmo idėjas. Vietoj to, tarkim, L. Truska skleidžia partizanų atžvilgiu savinieką, kuri visiškai metodiškai ir sistemiškai nesiderina su partizaninio karo idėja, metodais ir praktika buvusi Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Alžyre, Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.

                      Šių metų balandžio 3 d. švietimo įstatymui buvo pateiktos pataisos įvedant ,,Tautiškumo” ir ,,Tautinio ugdymo” sąvokas. Seimo narė M. Pavilionienė svarstant šį klausimą pasakė: ,,…inkorporuoti tokią pataisą į Švietimo įstatymą yra tiesiog dogmatiškas reikalavimas per prievartą ugdyti patriotus…mes tiesiog nusižengiame Europos Sąjungos opinijai…” Po pateikimo projektui pritarta tik 5 balsų skirtumu. Nežinia, ar bus pritarta svarstymo ir priėmimo metu.

Beje, įvedama apyvarton nekonstitucinė sąvoka ,,Lietuvos tauta”. Beje, kaip yra sakęs D. Kuolys Seimo komitete svarstant ilgalaikio pilietinio ir tautinio ugdymo programą, kad jos tikslas – ne grynaveislių lietuvių ugdymas (,,Laikas”, 2006-05-26, p. 8).

                      Prezidento patarėja N. Putinaitė kritikuoja R. Grigą: ,,Tautinei kultūrai ar etnokultūrai jis priskiria tautos dvasios sklaidos funkciją. Jai priešpriešina europinę ar amerikietišką masinę kultūrą, kuri tesanti paviršinė, menkavertė, nukreipta į malonumus. Be to, ji individualizuota ir skatina nutraukti bendruomeninius saitus.” (,,Naujasis židinys”, 2006, Nr.12, p. 526). Iš kur atsiranda toks nuolankus, o gal vergiškas svetimo graibstymas. Tuo sukama į patarnavimo stipresniam ir turtingesniam statusą. Per tiek vergovės metų mums giliai įmušta elgtis pagal šalių – galiūnų užmačias, niekaip negalime be šeimininko gyventi, būtinai turime pavėjui, nors ir į balą, eiti.

                      A. Nikžentaitis 2006 metais, 100-ųjų istoriko A.Šapokos gimimo metų proga pareiškia, kad ,,A. Šapoka morališkai pasenęs”. Taip galima pradėti S. Daukantu ir baigti Lietuvos partizanais ir savo tėvu bei motina, kurie ir davė mokslą.

                      2007-2013 metams ES numatė programą ,,Aktyvūs Europos piliečiai” ir tam skiria 235 mln. eurų. Pirmuoju šios programos punktas sako: ,,Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas”. Programoje kalbama apie ,,priklausymo Europai jausmą”, ,,būtų atsižvelgiama į platesnius negu nacionalinius interesus”, skatinti ,,europinį pilietiškumą”, ,,formuoti Europos identitetą”, ,,ugdyti priklausymo bendriems Europos idealams jausmą, praplečiantį nacionalinę ir regioninę savimonę” ir t.t. Šios veiklos esmė išreškiama tokia teze: ,,Jei naujųjų valstybių narių piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos atsisakytų aktyviai bei visapusiškai dalyvauti šioje veikloje, Europos raidai galėtų kilti rimtas pavojus”. Galima paprastai paaiškinti – kils pavojus Jungtinėms Europos Valstijoms.

                      Poetas A.Marčėnas labai prasmingai ir giliai sako:

,,Nejaugi norėtum

atrodyti apsirėdžius taip, kaip ir jos

arba jų giminaičiai – modifikuotu

goduliu akyse, papilkėjusia

veido oda, drapanomis – be dvasios

pamušalo, lengvai išverčiamomis

pažiūromis, euroeilėraščiais.”

,,Literatūra ir menas”, 2007-03-02, p.22

 

Telieka teigti savo Kovo 11-osios nepriklausomybės idealus, arba tiesiai, kaip kai kurie ne iki galo pasako ir elgiasi, kad visą Lietuvos istoriją ir save talpiname į archyvą, nes paklūstame stipresniam ir pelningesniam vėjui ir Vakarus neįtikintume, kad tikime ta data ir šiandien. Mes ją gerbiame, o tuo pačiu pasakome kitiems, kad ir mus reikia gerbti. Šito nereikalaujant neliks mūsų darbų ir mūsų pačių.

misrig@lrs.lt        8-601-95-809

2007-04-13

Parašykite komentarą