Kazys Požėra

Orientacininkai

Įsikalta nuostata, kad antroji lietuvių religija yra krepšinis – grynų gryniausias blefas. Nesąmonė. Lietuviai – nuo mažulėlio iki senolėlio – visa galva senų seniausiai panirę į orientavimosi sportą ir šioje srityje per tūkstantmetį, akies mirksniu prašvilpusį nuo vienuolio Brunono iš Kverfurto egzekucijos, yra pasiekę nepakartojamai įspūdingų rezultatų daužydami Maskvos vartus ir tramdydami prunkštančius žirgus prie Juodosios jūros. Lietuviai nuo amžių yra kelyje. Trasoje. Su kompasais ir žemėlapiais rankose jie neatlėgdami ieško kontrolinių punktų, registruojasi juose ir paknopstom varo toliau. Anot aistruolių, orientavimosi sportas – tai krosas, reikalaujantis ne tik ištvermės, jėgos, bet ir smegenų. Sveikos nuovokos, kad trasoje nenublūdijus vietoj kontrolinių punktų ieškoti gegutės lizdo./…/

Daugybė piliečių, gainiojami nuo vieno kontrolinio punkto prie kito, prarado sveikatą, o neištvėrusieji trasoje dabar jau klaidžioja Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Paukščių take ar Andromedos ūke. Atkakliausieji dar bando belstis į teismų kontrolinius punktus, gydytojams pasirenkant europines trasas su padoriais atlygiais kontroliniuose punktuose. /…/

Orientavimosi sportas Lietuvoje dievinamas su kapitalistiniu užmoju. Rengiamos vis naujos ir naujos trasos, statomi vis nauji ir nauji dieviški kontroliniai punktai. Tauta be atlėgio programuojama ne snausti, o strimgalviais lėkti į keliais centais atpiginto majonezo, banano, šliurės kontrolinius punktus, stropiai lankytis pavėpsoti batų, sauskelnių rojuose. Tauta raginama ne mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, o vartoti, vartoti ir dar kartą vartoti. Grobti, grobti ir dar kartą grobti. Sektiniausi orientavimosi sporto lyderiai, visiems nušluostę nosis, privatizuoja tarnybinius kontrolinius postus, įsirengdami juos su visa aukštuomenei priderama prabanga. Išvyti iš vieno prašmatnaus kontrolinio posto jie pamaloninami dar prašmatnesniu kontroliniu postu. Sektini pavyzdžiai nelieka be atsako. /…/

Orientavimosi sportas Lietuvoje struktūrizuotas nuo viršaus iki apačios. Trasas projektuoja ir pagal konstitucinį reglamentą įrengia įstatymų leidžiamoji valdžia, kontrolinius punktus – vykdomoji valdžia, rungtis įveikia visuomenė, vis dažniau pasiekianti stulbinančių rezultatų karo kelių trasoje, gėralų suvartojimo, žūčių gaisruose, kybojimo palubėse kontroliniuose punktuose. Teisėjauti kartais pakviečiama mafija, kartais – Prezidentūra, kartais kokia nors įstatymų leidžiamosios valdžios sudaryta komisija. Stebėtojų funkcijos pavestos prokuratūrai.

,,Nubruktų dilgėlių žiponėliai“, Arx Baltika, Kaunas, 2009, p. 51.

Parašykite komentarą