Mečislovas Zasčiurinskas

„Šaukiu aš Tautą“

Vasario 16-ą paskelbėme Valstybės atkūrimą, kovo 11 atkūrėme nepriklausomybę, sausio 13 apgynėme. Paskelbėme – atkūrėme – apgynėme.

Žinia, iškovoti lengviau, nei laimėjimą išlaikyti. Mums pavyko – Valstybę sukūrėme, struktūrų pristeigėme, įstatymų prirašėme, maksimaliai esame įvairiausių tarptautinių organizacijų nariais, nuo šių metų net ir pinigų sąjungos. Pradėjome teikti net ir kitoms valstybėms humanitarinę, politinę, netgi karinę paramą.

O kaip mūsų žmonės, piliečiai, tauta? Prarandame. Tragiškais tempais. Išvažiavusių maždaug milijonas. Likusieji – daugiau nei pusė milijono gyvenančų žemiau skurdo ribos, beveik milijonas gražiai vadinamų senjorų, nors pagal socialinę padėtį varganų pensininkų, ir truputį daugiau nei milijonas valstybės tarnautojų, verslininkų, kultūrininkų, ūkininkų, studentų, moksleivių, kalinių.

Baltijos kelyje dar buvome lygūs ir vieningi. Dabar – sunku pasakyti. Kai pamatai „baltijos kelius“ prie dalinamų aliejaus, kopūstų ir juodų makaronų davinių – darosi gėda, juk tuoj 25-eri sukaks.

O jubiliejaus dieną tikriausiai karštas patriotines kalbas girdėsime.

Pagal savižudybes Lietuva pasaulinio sąrašo negarbingame priekyje. Kasmet nusižudo 1000 žmonių. Beveik kasdien po tris. Kasmet dėl patyčių iš gyvenimo pasitraukia abiturientų laida – apie tai per TV makabriškai skamba „Gaudeamus igitur“. Pagal laimės indeksą esame 120-ieji iš 151 valstybės. Europos sveikatos apsaugos paslaugų naudotojų indekse 32-ieji iš 36.

Tai tik sausa statistika. Tačiau viskam yra priežastys.

,,Skurdas, smurtas, išnaudojimas, bejėgiškumas, suaugusiųjų ir institucijų abejingumas, jiems ,,nuraminti” naudojamos tokios priemonės, kaip guminė lazda, ašarinės dujos” – tai apie „rezervatus“: kūdikių namus, vaikų globos namus, socializacijos centrus, specialiojo ugdymo centrus”, kuriuose vaikai “paslėpti nuo visuomenės, nes jie „problemiški“, „sunkūs“, „agresyvūs“ ir „pavojingi“, kur jie tampa “dar labiau pažeidžiami ir atviri prievartai, išnaudojimui, įtraukimui į nusikaltimus, prostituciją”. Tai citatos iš nevyriausybinių organizacijų rašto Vyriausybei.

Kas ateityje? Naujagimių šalyje nuosekliai mažėja nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Manoma, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje. „Eurostat“ prognozuoja, kad 2060 metais Lietuvoje liks tik 2,676 mln. gyventojų, arba penktadaliu mažiau nei buvo 2010-aisiais.

Mūsų ne mažėja, mes nykstame ir neįtikėtinai sparčiai.

Šeima beveik nebėra socialinė moralinė vertybė. Tradicinis šeimos institutas skelbiamas kaip nemoderni atgyvena. Religija sparčiais tempais praranda dvasines pozicijas, o bažnytinės apeigos tampa pro forma. Vyresniųjų negerbimas suvokiamas kaip nekvestionuojama buitis. Televizija beveik viską – dainą, šokį, pramogas vertina tik per primityvią ir vulgarią erotikos arba seksualumo prizmę. Kvailumas ir banalybė virto šaunumo etalonais. Susinama kalba, nelietuviškai rašyti tapo „patogiau“. Nusikaltėliai paleidžiami arba netgi nenuteisiami. Profesoriai ėmė rašyti, kad nebereikia pilietybės. Na ir galų gale jau įkalė: lietuvis džiaugiasi, kai lietuviui blogai.

Todėl Vasario 16-osios, Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga šaukiu aliarmą į kiekvieną lietuvį. Kviečiu ir protu ir jausmais suvokti ties kokia bedugne atsidūrėme. Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo diena, pati tinkamiausia, pati simboliškiausia tapti ir Tautos atkūrimo pradžios diena. Kad neįvyktų nepataisoma, kol dar galima ir įmanoma.

Jei ne dabar, tai kada?

Kviečiu Vasario 16-ąją atmerkti akis esančiai realybei. Ir ne tik paskelbti, ne tik surašyti popieriuje ar pasakyti iš tribūnos, bet imtis darbo. Tai būtų pats didžiausias ir prasmingiausias patriotizmo pasireiškimas. Nuo tos dienos ši kompleksinė problema lygiaverčiai su ekonomikos, finansų ir kitomis turi gulėti ant Vyriausybės stalo.

Todėl kreipiuosi į Ministrą Pirmininką. Tautos atkūrimas turi tapti pirmaeile Jūsų problema. Privalo tapti Jūsų veiklos prioritetu.

Todėl drįstu kreiptis į Prezidentę. Jūs pats didžiausias Lietuvos žmonių autoritetas. Gelbėkite Tautą, istorija Jums bus dėkinga.

Kreipiuosi į Seimo Pirmininkę ir Seimo narius. Sukurkime pačius svarbiausius savo gyvenime paragrafus ir straipsnius.

Kreipiuosi į Lietuvos žmones. Jūs esate tikslas, jūs esate priemonė, jūs esate įrankis. Atkurkime Tautą, reanimuokime save, sukurkime Viltį. Tik Viltis yra stipresnė už mirtį.

Kreipiuosi į Bažnyčią. Viltis ir Tikėjimas yra beveik sinonimai. Meilė Jėzui ir Tautai yra Bažnyčios turinys. Mes nesame Dievo Tauta, bet esame Marijos žemė.

Kaip tai padaryti? Nežinau. Tačiau tvirtai žinau, turint tikslą, atsiranda šimtai būdų jo siekti. Tvirtai žinau, negalima pradėti kurti komisijas, tvirtai žinau, pradžiai turi atsirasti „kreatyvai“ prie Prezidento, Premjero, gal ministrų, prie Seimo ir dar daug prie ko. Tie žmonės turi būti laisvi nuo politikos ir biurokratijos, kūrybingi ir nepriklausomi.

Kviečiu Tautos atgimimą pradėti 2015 metų Vasario 16-ą dieną. Kviečiu, kad tą dieną nenuskambėtų nei viena patyčia, įžeidimas ar pažeminimas minėjime Seime, mitinge Pilies gatvėje, per televiziją, kad nebūtų parašyta nei viename laikraštyje, nei viename portale. Sukurkime simboliškai skaidrią Vasario 16-ąją, suteikime jai Tautos atgimimo pradžios statusą. Šventais Bernardo Brazdžionio žodžiais „šaukiu aš Tautą“.

2015 m. vasario 4 d.
http://www.zasciurinskas.lt/2012-2016/saukiu-as-tauta/

Parašykite komentarą