Jaroslavas Kačinskis

Verta būti lenku

Mintis yra ginklas*

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Vyriausybė, kurią aš šiandien leidžiu sau pristatyti Aukštiesiems Rūmams, kreipdamasis dėl pasitikėjimo votumo, parlamente remiama tos pačios koalicijos, kuri rėmė Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybę. Labai panaši jos sudėtis, yra tik du nauji ministrai, na, ir naujas premjeras. Bet, pirmiausia, ji turi tuos pačius tikslus, tą pačią veiklos kryptį. Tad yra tęstinė vyriausybė. Aš manau, kad šiandien privalau ir tai prievolė, kurią aš mielai atliksiu – padėkoti ponui premjerui Marcinkiewicziui (audringi plojimai).

Ponas premjeras Marcinkiewiczius ėmėsi sunkios misijos pirmininkauti vyriausybei padėtyje, kurioje ilgą laiką nebuvo parlamentinės daugumos, kurioje buvo daug politinių audrų. Ir jis tą misiją įvykdė gerai. Ėjo tinkama linkme. Kartoju, jis nusipelnė padėkos žodžių. Nuoširdžios padėkos žodžių. (audringi plojimai).

Įvykių raida, susijusi pirmiausia su koalicijos užmezgimu, su būtinybe užtikrinti jos sanglaudą, taip pat su būtinybe, ar, bet kuriuo atveju, su poreikiu užtikrinti vientisą visų pagrindinių valdžios centrų veiklą, o kaip tik šiandien tokia galimybė yra, nulėmė, kad vyriausybėje simetrijos principu, priminsiu, kad abu koalicinių partijų lyderiai ponas vicepremjeras Lepperis ir ponas vicepremjeras Giertychas yra vyriausybėje – atsiradau ir aš. Ir tai vienintelė tokio žingsnio priežastis ir vienintelė priežastis to, kad šiandien, remiantis Konstitucijos nuostatomis, mes vėl turime susitikti.

Naujos vyriausybės nuostatos ir tikslai

Tačiau nauja vyriausybė net ir tuomet, kai ji yra konstitucinė vyriausybė, visuomet tam tikra prasme reiškia naują tvarką. Yra proga, o galima sakyti net daugiau – yra tokia pareiga, pristatyti juos nuostatas. Negaliu čia apsiriboti vien tik konstatuodamas, kad mes darysime tai, ką jau anonsavo Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybė. Aš manau, kad turėčiau pristatyti nuostatas, kuriomis mes vadovaujamės, taip pat – nors daugeliu atvejų tai bus atkartojimas – dar kartą pristatyti mūsų tikslus. Ir pasistengsiu Aukštiesiems Rūmams pristatyti tas nuostatas ir tuos tikslus.

Taigi, pagrindinė nuostata, iš kurios mes išvedame visas kitas, tai, kuo mes remiamės, principų principas, kurį mes daugelį kartų demonstravome, ir kurį aš demonstravau taip pat iš šios tribūnos, yra paprastas tvirtinimas, kurį tačiau – kartoju – dera nuolat priminti. Verta būti lenku (plojimai). Verta, kad Lenkija gyvuotų kaip didelė svarbi Europos šalis (plojimai). Tačiau, jeigu mes laikomės tokios nuostatos, turime taip pat susimąstyti dėl Lenkijos kondicijos. Susimąstyti, kaip atrodo šiandieninė Lenkijos ir lenkų padėtis, ypač kitų Europos tautų ir kitų Europos Sąjungos tautų fone. Taigi, yra dėl ko susimąstyti. Mes šiandien turime mažiausias Europoje nacionalines pajamas. Turime mažėjantį gyventojų skaičių, tai yra mažėjantį natūralųjį prieaugį. Turime vis mažiau piliečių. Turime vis labiau neigiamą imigracijos balansą. Turime labai žemą inovacingumą. Mums trūksta butų. Užtat turime, deja, labai aukštą nedarbą. Turime labai silpną infrastruktūrą, prastus kelius.

Reiktų paklausti, ar visa tai kažkokios tai nesėkmės rezultatas, kuri kabo virš mūsų šalies, kažkokio – kai anksčiau kai kas suponavo – neišvengiamo lenkiškojo vargo rezultatas. Ar, galbūt, visgi priežastys kitokios?

Taigi, Aukštieji Rūmai, priežastys kitokios. Tos priežastys glūdi mūsų klaidose. Aš tikiu įvairiais stebuklingais, paprastai sprendimais. Tos priežastys – tai dominavimas įvairių negerų grupinių interesų, kurie turėjo įtakos lenkų politikai visose jos srityse. Aš apie tai irgi daugelį kartų kalbėjau šioje vietoje. Ir neatsiimu nieko, ką buvau sakęs. Tačiau esu įsitikinęs, kad nėra premjero užduotis ginčytis dėl praeities. Praeitis, praeities diagnozė, taip pat ir dabarties diagnozė, yra svarbūs dalykai, be jų negalima dirbti ateičiai. Tačiau norėčiau, kad mano vyriausybė ir aš, sudarytume grupę žmonių, kuri dirba ateities labui (plojimai). Ir todėl tuos ginčus šiuo momentu paliekame istorikams. Mes norime būti vilčių vyriausybė, optimizmo vyriausybė. Mes esame giliai įsitikinę, kad Lenkijoje šiandien yra pagrindų optimizmui (plojimai). Ir tie pagrindai atsirado dėl pastarųjų mėnesių įvykių. Mes šiandien turime reikšmingą nacionalinių pajamų augimą, greitą eksporto augimą, labai greitą pramonės produkcijos augimą, nedarbo kritimą, turime stiprųjį zlotą. Todėl yra prielaidų ir tam, kad imtumėmės pastangų kovoti su tais sunkiais vargais, kurie persekioja mūsų Tautą – nedarbu, skurdu, bustų stygiumi. Mes turime naujos pradžios pagrindų (plojimai). Kartoju, šiai vyriausybei pirmiausia rūpi šie pagrindai. Ji, tęsdama įvairias pastangas bei imdamasi naujų, nori pasiekti, kad visi mūsų  laimėjimų komponentai, mūsų augimo komponentai būtų stiprinami. Mes norime laimėjimų. Laimėjimai – tai žodis-raktas, kai dėl Lenkijos ateities (plojimai). Tačiau tai turi būti ne žiniasklaidoje, ar šioje tribūnoje skelbiami laimėjimai, o laimėjimai, kuriuos pajus milijonai lenkų šeimų (plojimai). Tai turi būti laimėjimai, kurie kurs jų perspektyvą, jų ateitį. Ir mes esame giliai įsitikinę, kad tokiems laimėjimams yra  pagrindų.

Kur mes matome tuos pagrindus? Lenkija šiandien turi daug privalumų arba – kitaip kalbant – turi daugelį resursų, kuriais gali naudotis, siekdama įtvirtinti augimą, spręsti socialines problemas. Tačiau, kad panaudotume tuos resursus ir privalumus, turime atitikti ir tam tikras sąlygas. Taigi turime kompleksą sąlygų, kurios leis panaudoti resursus ir turime tuos resursus. Tas suskirstymas, aišku, yra neatskiriamas, kartais tam tikrus reiškinius galima priskirti prie abiejų grupių. Tačiau leisiu sau jį čia Jums pristatyti dėl tos priežasties, kad, kaip man atrodo – jis sutvarko situaciją, ir leidžia aiškiai suvokti, ko mes sieksime.

Išorinis krašto saugumas

Pradėsiu – jei man leis Aukštieji Rūmai – nuo to, kas mūsų įsitikinimu yra augimo sąlyga, resursų panaudojimo sąlyga. Taigi veiksnys, kuris pats neskatina plėtros, tačiau jo nebuvimas gali tos plėtros neleisti arba – bet kuriuo atveju – labai apsunkinti. Manau, kad visi šioje salėje sutiks, kad tokia sąlyga yra mūsų valstybės išorinis saugumas. Tai yra sąlyga Nr. 1. Šiandien šis išorinis saugumas daugiausia koncentruojasi ties dviejų problemų, tai yra ties ekonominio saugumo, o ypač energetinio, bei ties apsaugos nuo terorizmo mechanizmų. Aišku, nepamirškime ir apie kitas galimybes. Istorijoje, deja, gausu įvairių netikėtų įvykių. Tačiau šios saugumo rūšys šiandien esmingiausios. Ar mes ką nors šia linkme darome? Tikrai taip. Šia linkme vykdomi įvairūs veiksmai. Pirmiausia, veiksmai, siekiant diversifikuoti dujų tiekimą, nes šiandien šis reikalas esmingiausias. Mes imamės veiksmų, siekiant panaudoti Norvegijos dujas, kaip apsaugą ir kaip papildymą to, ko mums reikia.

Taip pat norime statyti dujų terminalą. Taip pat imamės įvairių kitų pastangų. Tai liečia ir  naftą iš kitų krypčių. Noriu ryžtingai pabrėžti, kad tuos klausimus kaip Ministrų Tarybos Pirmininkas aš laikysiu prioritetiniais, ypač svarbiais (plojimai).

Tai liečia dar vieną priemonę, kurios reikia imtis šioje srityje ir kuriai dabar rengiamasi. Lenkijai reikia Nacionalinio saugumo įstatymo, įstatymo, kuris, pirmiausia, leis atlikti monitoringą visų tų problemų, kurios yra susijusios su valstybės saugumu, o antra, periodiškai pristatyti to monitoringo rezultatus Aukštiesiems Rūmams, Respublikos prezidentui bei Ministrų Tarybos pirmininkui. Ir, kas svarbiausia, tas įstatymas užtikrintų instrumentus, kuriuos galima būtų naudoti kraštutinėse situacijose, kai iškiltų pavojus Lenkijos nacionaliniams interesams. Tuomet galima pasinaudoti tomis nepaprastomis institucijomis, pavyzdžiui, privalomu išpirkimu. Čia rūpi ne tik valdyti situaciją, kuri jau susiklostė. Bet rūpi ir tai, kad iš anksto deracionalizuotume tokias priemones, kurios kaip tik galėtų nulemti tokią linkmę. Tai labai, labai svarbu. Šio įstatymo projektas sudėtingas ir dėl juridinių priežasčių ir dėl konstitucinių. Netrukus jis bus pateiktas Aukštiesiems Rūmams ir aš tikiuosi jam daugiapartinės paramos.

Sekantis klausimas, susijęs su saugumu, yra terorizmo klausimas, klausimas, kaip apsisaugoti nuo galimų – tikėkimės, kad to niekuomet neįvyks, teroristinių akcijų, įvairių valstybės tarnybų veiksmų koordinavimo klausimas. Šiuo klausimu jau priimti – ir net per pastarąsias dienas – atitinkami sprendimai. Taip pat vykdomas atitinkamas pasirengimas, rengiami atitinkami dokumentai. Lenkija ruošiasi tokiai galimybei, remdamasi principu, kad saugumo politika turi būti juodų scenarijų, blogiausių scenarijų politika. Tokia jos esmė. Ir apie tokią jos esmę turime prisiminti.

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Antras elementas, reikalingas norint pasiekti laimėjimų, panaudoti mūsų resursus, yra saugus pinigas, saugus zlotas. Tai sunkus klausimas. Šiandien, kaip žinome, zlotas labai stiprus. Ir zlotais turėsime, kaip rodo visi požymiai, naudotis dar daug metų. Todėl ši problema ypač svarbi, Šiandien trumpiausiai ją galima apibudinti štai kaip, kad mes negalime viršyti to, ką mes pavadinome biudžeto inkaru, o būtent 30 mlrd. zlotų biudžeto deficito. Ir aš norėčiau Aukštuosius Rūmus užtikrinti, kad mes tų 30 milijardų neviršysime (plojimai). Mes ta linkme imsimės sunkių, labai sunkių pastangų. Su tuo dirba naujas finansų ministras, ponas Stanisławas Kluza. Kartoju, tai sunku, tai gali būti konfliktiška, tačiau Lenkijos zlotas turi būti stiprus. Tai mūsų laimėjimo sąlyga (plojimai).

Dar viena laimėjimo sąlyga – užtikrinti socialinę pusiausvyrą. Tai labai, labai sunkus reikalas. Lenkijoje per pastaruosius metus nebuvo didelių staigių   visuomeninių sukrėtimų, bet visuomeninė įtampa yra. Visuomeninė įtampa įvairiose srityse. Aišku, labai daug veiksnių, ypač ekonominių, nulemia tai, kad galima būtų tą pusiausvyrą išlaikyti. Vyriausybės užduotis yra dialogas ir tas dialogas bus palaikomas tiek trišalės komisijos, tiek tiesiogiai susitinkant su profesinių sąjungų atstovais. Mes, be to, padarysime viską, kad apsaugos mechanizmai drastiškiausiose socialinėse situacijose, pavyzdžiui, socialinė pagalba, būtų stiprinami, taip pat ir iš Europos Sąjungos lėšų. Ši svarbi galimybė, aišku, liečianti ne pašalpas, bet tas lėšas, kurias galima panaudoti lavinimui, darbiniam parengimui. Ne tam fiktyviam, su kuriuo mes šiandien dažnai turime reikalą, o tikrajam.

Ketvirta sąlyga, kurią reikia įvykdyti, yra sveikatos saugumas. Ponas ministras Religa š. m. birželio 7 d. šioje tribūnoje pristatė projektą, kurį mes realizuosime. Su tuo projektu susijusios įvairios visuomeninės įtampos. Mes tai suvokiame. Imsimės darbo, teks jo imtis – kaip manau, rudenį – kad  tą visuomeninę įtampą išsklaidytume, kad šį novatorišką ir labai toli pažengusį – kai dėl finansinių sąnaudų – projektą galėtume įvykdyti. Jis gali duoti lenkų visuomenei labai, labai daug. Norėčiau, kad taip būtų ir padarysiu viską, kad taip būtų. Čia labai tikiuosi pirmiausia pono ministro Religos paramos ir darbo.

Lenkų šeimos ateitis

Yra sekantis klausimas, kuris be jokių abejonių sąlygoja gerą mūsų turimų resursų panaudojimą. Tai pagrindinių mūsų visuomeninio gyvenimo institucijų klausimas. Ir pasakysiu daugiau, net mūsų nacionalinio gyvenimo. Pirmiausia, tai šeima. Reikalas tas, kad lenkų šeima gyvuotų, kad gimtų vaikai, kad tie vaikai šeimose būtų socializuojami, kad būtent to dėka galėtumėm išlikti, ir kad tas tradicinis, bet patikrintas kartų kaitos mechanizmas būtų palaikomas. Tuo klausimu jau imtasi įvairių darbų ir pastangų ankstesnės vyriausybės veiklos pradžioje. Jie bus tęsiami. Jie bus tęsiami ir mokesčių politikos rėmuose. Mes taip pat imsimės veiksmų, siekiant socialiai ir psichologiškai paremti tas šeimas, kurios šiandien yra išsiskyrusios dėl emigracijos.

Ir, pirmiausia, mes darysime viską, kad lenkų šeimą apgintume nuo to antpuolio, vykdomo jos atžvilgiu net tiek iš išorės, nes čia jėgos, kurios tą ataką nori tęsti, negausios, bet iš vidaus. Primenu mūsų ankstesnės kadencijos Seimo deklaraciją dėl Lenkijos suverenumo kultūros ir papročių srityje. Aš primenu Lenkijos Konstitucijos nuostatas, o būtent, žodžius apie tai, kad santuoka, tai vyro ir moters sąjunga (plojimai). Mes visa tai saugosime. Neleisime sau įteigti, kad juoda yra balta. Mes ginsime tai, kas yra visuomeninio gyvenimo pamatai. Norėčiau šiuo klausimu Jus labai ryžtingai užtikrinti (plojimai).

Pagrindinių visuomenės institucijų problema mūsų dėmesį nukreipia ir link visai kitokio pobūdžio institucijos, tačiau vis dar labiau svarbios lenkų nacionaliniame gyvenime – kalbu apie Lenkijos bažnyčią. Aišku, bažnyčios esmė kitokia, ji išeina už ribų viso to, kas siejama su visuomenės gyvenimu. Tačiau bažnyčia tam tikra savo dimensija yra ir socialinė institucija. Ši institucija, panašu kaip daugelis kitų, kaip mes visi, vargsta šiandien su praeities našta, su blogąja praeities našta. Nuo tos naštos neįmanoma atsiriboti ir toje kovoje reikia laimėti. Aš norėčiau pirmiausia paraginti visas ponias ir ponus Seimo narius, visus žmones, kurie turi įtakos Lenkijos visuomeniniam gyvenimui, kad šiais klausimais būtų daugiau nuosaikumo ir ramybės. Bažnyčia yra vienintelės viešai žinomos ir iš principo – bent jau deklaratyviai – paisomos vertybių sistemos depozito saugotoja. Lenkija šia prasme beveik vientisa valstybė. Kelti pavojų tai institucijai – reiškia kelti grėsmę Lenkijos tautinio gyvenimo pamatams (plojimai). Čia aš nepasakiau nieko naujo (plojimai), kalbu akivaizdžius dalykus. Tačiau manau, jog juos verta prisiminti.

Liustracijos klausimas

Mano vadovaujama Lenkijos vyriausybė apie tai prisimins. Ji apie tai prisimins ir tuomet, kai vykdys visa tai, kas susiję su sekančiu punktu, kurį čia privalau aptarti. Lenkijai žūtbūt reikia moralinės tvarkos, o ši moralinė tvarka reiškia ir mūsų pastangas įveikti istorijos naštą – tai liustracija. Liustracija turi būti vykdoma visiškai ryžtingai, tai liečia visus agentus (plojimai), kur jie bebūtų. Vyriausybė remia naujo liustracijos įstatymo priėmimą ir sieks, kad jis būtų vykdomas. Kalbu apie tai, nors dauguma tų problemų neįeina į vyriausybės kompetenciją.

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Moralinės tvarkos klausimai, tai taipogi klausimai, susiję su Lenkijos elito materialine padėtimi, o ypač politinio elito. Čia būtina ir turtinė liustracija (plojimai).

Noriu tai stipriai pabrėžti. Tikra turtinė liustracija, tokia, kuri sieks giliai, kurios negalima bus lengvai aplenkti.

Aš, ponios ir ponai, Seimo nariai, ankstesnėje kadencijoje buvau Etikos komisijoje, man teko tikrinti vadinamas turto deklaracijas ir dažnai turėjau įspūdį, kad už tų deklaracijų slypi daug, labai daug. Ir net labai, labai daug turi būti parodyta viešajai nuomonei. Čia man nerūpi kaltinti kažką tuo, jog jis turtingas. Mes turime rinkos ekonomiką, todėl yra ir turi būti turtingi ir labai turtingi žmonės. Tai akivaizdu, mūsų vyriausybė neturi nieko prieš turtingus žmones. Tačiau kai dėl žmonių funkcionuojančių viešajame gyvenime, tas turtas turi būti labai kruopščiai patikrintas, mes turime žinoti, kas ir dėl kokių priežasčių yra pasiturintis (plojimai).

Dar vienas sunkus klausimas, abejojau ar apie jį kalbėti. Tačiau manau, jog privalau – tai yra politinio konflikto Lenkijoje stiprėjimo klausimas.

Taigi, noriu pasakyti aiškiai, mūsų šansų išnaudojimo požiūriu, Lenkijos plėtros požiūriu, ši įtampa pernelyg didelė.

Tai viskas, ką galiu pasakyti. Tačiau viliuosi, kad visi tai supras.

Kartoju, tas kovos lygmuo, artilerinių šūvių lygmuo tiesiog nereikalingas. Ir mes to reikalo tęsti nenorime (plojimai).

Ir, pagaliau, yra šiame sąraše paskutinis klausimas, asmeninio saugumo klausimas. Paskutinis sąraše, tačiau visai ne paskutinis kai dėl svarbos – kai kalbama apie svarbą, tai, iš tikrųjų, vienas pirmaeilių klausimų. Asmens saugumo pojūčio stoka, nepaisant tam tikro situacijos pagerėjimo pastaraisiais mėnesiais, yra viena priežasčių sunkumų mūsų ūkiniame ir visuomeniniame gyvenime. Šiuo klausimu vykdomi veiksmai tiek Vidaus reikalų ir administracijos ministerijoje, kad ir paimtume didįjį Policijos modernizavimo 2007-2009 metais įstatymo projektą, imamasi labai plačių veiksmų ir Teisingumo ministerijoje. Keičiant baudžiamąsias nuostatas, taip pat procedūrines nuostatas, siekiama pagreitinti veiksmus. Viskas kartu turi lemti, kad lenkų saugumo pojūtis būtų stipresnis.

Tačiau, kaip manau, to nepakanka. Mes turime žengti tolyn. Turime užtikrinti ne tik saugumą rimtų nusikaltimų požiūriu, bet ir stengtis užsitikrinti kuo didesnį saugumą mažesnių nusikaltimų požiūrių. Nusižengimų ar net paprastų tvarkos pažeidimų požiūriu. Mes turime pasiekti, kad kiekvienas lenkas žinotų, kad jo teisė ramiai gyventi savo bute, gatvėje, darbe – saugoma valstybės (plojimai).

Šį katalogą, kurį čia išvardijau, tuos 9 punktus, aišku, galima būtų plėsti ir Vyriausybė yra ir bus atvira visiems siūlymams iš visų šios salės pusių, kurie racionaliai papildytų  tą katalogą. Dabar, Aukštieji Rūmai, leisiu sau pereiti prie to, kas mūsų įsitikinimu yra Lenkijos privalumai. Tai reikalai iš dviejų sričių, kartais ryškiai nutolusių viena nuo kitos. Bet sugebėdami deramai tuos visus elementus išnaudoti, mes turime didžiulį šansą pasiekti socialinės vienybės, suvienytų ir padidėjusių pajėgų efektą. Mes turime galimybių naujam šuoliui Lenkijos ūkiniame gyvenime, turime galimybę naujam Lenkijos kapitalizmo šuoliui. Galimybę, galbūt šiek tiek primenančią, tačiau geresnę ir stipresnę, nei ta, kuri mums atsivėrė praėjusio šimtmečio devinto ir pastarojo dešimtmečio sandūroje ir atnešė pirmų ekonominių laimėjimų dešimto dešimtmečio viduryje. Aš kartoju, turime tokį šansą, tik turėtume kartu siekti pasinaudoti mūsų resursais ir privalumais (plojimai).

Prašyčiau man leisti pamėginti pagrindinius jų išvardinti. Taigi, manau, jog didžiausias jų, tikrai, didžiausias, nepaisant visų kitų svarbos, yra tai, kas per pastaruosius 17, ar tiksliau – 16 metų, pasikeitė lenkų protuose, atsirado lenkų galvose. Žmonės tapo labiau apsišvietę, smarkiai auga skaičius žmonių, siekiančių aukštojo mokslo. Priminsiu, kad 1989 metais mes buvome paskutinėse vietose Europoje, ir, berods, tik Albanija buvo po mūsų. Šiandien mes antroje vietoje Europoje, tačiau tai ne viskas, nes liečia pirmiausia jaunimą. Kvalifikaciją pakėlė taip pat labai daug vyresnės, šiandien brandžios kartos žmonių. Įvyko ir esminis požiūrių racionalizavimas. Šiandien intelektualiniai Lenkijos visuomenės resursai, taip pat didžiąja dalimi ir kultūriniai – žymiai didesni nei prieš 16 metų (plojimai). Nuo to laiko tai mūsų didžiausias laimėjimas, aišku, po nepriklausomybės ir demokratijos. Ir tai visuomenės, o ne valdžios laimėjimas. Reikia tai pasakyti atvirai (plojimai). Nes būtent visuomenės iniciatyva, tas mokėti pasirengusių tėvų ryžtas, jaunų žmonių ryžtas leido tai pasiekti. Ir kartoju, tai pagrindiniai mūsų resursai. Tačiau norėdami juos išnaudoti, turime pasiekti, kad būtų naudojamasi ir kitais. Dabar leisiu sau eilės tvarka pasakyti – kokiais.

Visuomeninio ir ekonominio gyvenimo patologijos

Didžiuliai resursai yra tie, kuriuos sociologai kartais pavadina instituciniais resursais, taigi visa tai, su kuo susijęs Lenkijos valstybės taisymas. Čia tikrai prasti reikalai, labai blogi. Mes Lenkijos valstybėje turime dviejų rūšių patologijas.

Pirmoji patologija susijusi su biurokratija, su biurokratiniu delsimu, su didžiuliu kiekiu nuostatų, kurios labai apsunkina veiksmus ūkio sferoje ir –  apie ką kalbama mažiau – taip pat ir socialinėje sferoje. Šiandien sunku ir reikalauja daugelio pastangų pastatyti net šuns būdą. Ir tai turi būti pakeista. Ir atitinkami įstatymai jau ruošiami. Ir tai, Aukštieji Rūmai, bus pakeista (plojimai).

Bet yra ir kitokio pobūdžio patologija, dar pavojingesnė. Tai nusikalstama patologija. Tai patologija, kurios branduoly slypi korupcija – reiškinys, kuris naikina mūsų visuomeninį gyvenimą. Tai patologija, susijusi su viešųjų lėšų panaudojimu privačiais tikslais. Tai mafijinės sistemos kūrimas aplink valstybės aparatą. Tai mafijos skverbimasis į tą aparatą. Tai visa ta itin paplitusi liga, su kuria mes norėjome kovoti, deklaravome kovą ir kovosime. (audringi plojimai). Ši kova – tai blogiausių, čia panaudosiu tokį švelnų žodelį, Lenkijos valstybės aparato struktūrų, o būtent Karinių informacijos tarnybų likvidavimas. Tai mūsų prioritetas. Mes čia veiksime tikrai ryžtingai. Tai ir Centrinio antikorupcinio biuro steigimas. Pirmų nepriklausomos Lenkijos specialiųjų tarnybų steigimas. Tai ir reformos Vidaus reikalų ministerijoje, apie kurias jau minėjau. Tai vaivadų pozicijos sustiprinimas. Tai visos administracijos disciplinos ir administracijos vidaus kontrolės sustiprinimas netolimoje ateityje. Tai ir vaivados, kaip tokio pareigūno, kuris realiai atstovauja vaivadijai vyriausybėje, pozicijų stiprinimas. Tai visa eilė veiksmų šioje srityje. Tačiau norėčiau labai stipriai pabrėžti, jog tai dar daugelis veiksmų teisingumo sferoje; daug reformų ir pokyčių, apie kuriuos jau irgi minėjau. Nors kai kurie jų, kaip permainos teismuose tiesiogiai neliečia asmens saugumo, Tačiau tai didieji tardymai, atliekami nepolitinių imunitetų principu ir, aš tai ryškiai pabrėžiu, be jokių politinių tikslų, kurie turi parodyti tiesą ir panaikinti didžiąsias mafijos struktūras (audringi plojimai). Viskas kartu turi laikui bėgant pasibaigti tuo, kad Lenkijos valstybė funkcionuos nepalyginamai geriau, nei funkcionavo ligi šiol.

Mes, aišku, greit nepasieksime tokios padėties kaip Danijoje. Paminėjau Daniją, nes ji paprastai pirmauja veiksmingiausiai funkcionuojančių valstybių su mažiausia korupcija reitinguose. Tačiau Lenkijos valstybę pataisyti su didele nauda Lenkijos visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui, lenkų patogumui, tikrai galima. Toks mūsų pagrindinis tikslas. Tai, galima sakyti, reikalas kuriuo mes užsiimame daugelį metų, tai tikslas, kurio tikrai ryžtingai, nepaisant nieko, mes neatsisakysime (plojimai).

Dar vienas labai svarbus mūsų ateičiai klausimas.

Viešųjų finansų reforma

Galima sakyti, kad tai dvi viešųjų finansų reformos. Toji, kurios nepaisant sunkumų, mes norime atlikti dar šiemet, yra viešųjų išlaidų konsolidacija. Naujas Viešųjų finansų įstatymas. Mes norime pasiekti, kad komercializuotų, nekontroliuojamų, dažnai privačiais ar grupiniais tikslais panaudojamų fondų skaičius iš esmės sumažėtų. Čia gal šiek tiek vėluojama, aš to prieš Aukštuosius Rūmus neslėpsiu, tačiau ministras Kluza pažada, jog viską pavys. Norime padaryti viską, kad šis įstatymas veiktų jau 2007 metais.

Dar viena, sunkesnė reforma, kurios neįmanoma atlikti tokiu trumpu laiku. Tai biudžeto rengimo metodologijos pokyčiai. Šiuo klausimu dirba grupė, vadovaujama ministrės Lubińskos. Grupė, beveik virtusi premjero kanceliarijos departamentu. Daromi palyginimai su kitomis šalimis, nes kai kuriose šalyse tai dar diegiama, kitose gi toks sprendimas jau taikomas. Jis būtinas. Nes mes, Aukštieji Rūmai, esame vadinamojo biudžeto determinizmo rėmuose, kai nedaug galima suveikti. Manevrų laukas yra tiesiog nepaprastai ribotas, Jei norime iš to determinizmo ištrukti, tai turime tą operaciją, nors tai šiek tiek užtruks, atlikti.

Ši grupė taip pat rengia tam tikrus sprendimus, kuriuos galima būtų įdiegti greičiau. Tai sprendimas, liečiantis viešųjų ir privačių lėšų panaudojimą moksliniais, tiriamaisiais tikslais.  Ir čia aš pereinu prie trečio mūsų didžiojo resurso.

Lenkijos inovacijos, patentų skaičius, kuriuos šiandien turime Lenkijoje yra grėsmingai žemo lygio. Ar tai seka iš objektyvios padėties, ar, trumpai tariant, mūsų tauta šia prasme tokia netalentinga? Esu giliai įsitikinęs, kad ne. Ir todėl čia reikia imtis visokių veiksmų, siekiant, kad jau dabar, iš karto kurtumėm naujas institucijas, o pirmiausia likviduotume skansenus, tikrus skansenus, kurie funkcionuoja šioje srityje. Čia dirba aukštojo mokslo ministerija. Ir reikia sukurti perspektyvą, ryškaus lėšų didinimo šiems tikslams perspektyvą. Tos lėšos šiandien baisiai žemo lygio, gąsdinančiai žemo. Mes moksliniams tyrimams išleidžiame mažiau nei daugelis didžiųjų koncernų. Pagaliau, juk mes esame didelė šalis. Mūsų nacionalinės pajamos kuklios, tačiau jokiu būdu taip neturėtų būti. Aš Jums nepažadu, kad mes greit pasieksime Lisabonos strategijos reikalaujamus nacionalinių pajamų 3 %, taigi Lenkijos atveju – 30 mlrd. zlotų, bet mes turime žengti ta linkme ir, kartoju, ši antra viešųjų finansų reforma čia neabejotinai reikalinga.

Tačiau šioje vietoje turiu pereiti prie ketvirto resurso, kuris irgi siejasi su tomis problemomis, nors susijęs ir su kitomis. Tai kova su korporacijomis, su Lenkijos viešojo gyvenimo korporatyvizavimu. Korporacijos Lenkijai, o ypač lenkų jaunimui, jaunajai lenkų kartai padarė daug skriaudos. Jos blokuoja augimo galimybes, blokuoja jaunosios kartos šansus, o neretai išstumia ją už mūsų šalies sienų. Tačiau pirmiausia, nors aišku, visi tie klausimai yra vienodai svarbūs, o gal net tas jaunimo – svarbiausias, didina Lenkijos plėtros kaštus, padidina investicijų aptarnavimo kaštus; vadinamuosius sandorių kaštus kartais padidina iki neregėto lygio. Kova su korporacijomis šiuo metu yra neišvengiama būtinybė. Mes turime ją vykdyti ir mes ją vykdysime (plojimai).

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Dar vienas resursas – prieštaringas ir sunkus dalykas, bet ir prie jo reikia prieiti, yra visa tai, kas susiję su Lenkijos valstybės turtu. Jis šiandien panaudojamas neracionaliai. Neracionali buvo dauguma Lenkijos privatizacijų, dažnai neracionalu ir tai, kas šiandien vyksta šioje sferoje. Mes turime reikalą su lėšų panaudojimu privatiems tikslams, turime reikalą su įvairiais mechanizmais, kurie veikė praeityje, bet ir su tokiais, aš to neslepiu, kurie šiuo metu ketina toliau funkcionuoti, ir kurie nulemia, kad ši sfera laikoma ypatingų grobių sfera. Noriu aiškiai pasakyti, kad mano vyriausybės užduotis, užduotis, į kurią aš asmeniškai užsiangažuosiu – baigti su tokia reikalų padėtimi (plojimai). Tai reiškinys, kuris mums neduoda nieko gero, ardo visuomenės gyvenimą, ir nulemia, jog vis dar rimti resursai panaudojami ne taip, kaip turėtų. Valstybės iždo ministerijoje šiandien atliekami darbai, ypač lyginamieji – tai reiškia, kad ieškoma sprendimų, taikomų kitose valstybėse, siekiant, visa tai organizuoti kitaip. Kad visa tai būtų organizuota naujais, geresniais principais. Norėčiau Aukštiesiems Rūmams jau dabar deklaruoti – kol kas tai dar turi kurį laiką užtrukti, galioja nusistovėję principai – tačiau aš tiesiogiai kreipiuosi į akademinę aplinką, kalbu aišku apie ekonomikos aplinką, na ir kai dėl finansų teisės, ragindamas, kad žmonės, skiriami į valstybės iždo bendroves būtų neabejotinų kvalifikacijų (plojimai). Jūs vėliau galite dėl šio mano pažado pareikalauti ataskaitos.

Socialiniai renginiai

Dar vienas klausimas, apie kurį aš čia privalau pasakyti, dar vienas labai esminis privalumas, o kartu ir resursas yra visa tai, kas susiję su šios valstybės pasirengimu imtis didžiųjų socialinių renginių. Tų renginių, kurie per pastaruosius keliolika metų vis nepavykdavo. Viena vertus, mums rūpi autostradų ir greitkelių statyba, čia planai ir teisiniai, nes tai teisinis renginys, ir, galima sakyti, fiziniai ir, pagaliau, finansiniai, po daugelio metų rengiami ir daugeliu atvejų, kai dėl daugelio atkarpų, jau pažengę. Ir visiškai nuosekliai, laikydamas tai šios vyriausybės prioritetu, aš tas pastangas stiprinsiu ir jų reikalausiu. Lenkija negali būti šalis, kuri netgi tąja netiesiogine prasme kiekvieno stebima kaip labai besiskirianti nuo pietų ir vakarų kaimynų. Taip toliau negali būti, kad įvažiavimas į mūsų šalį reikštų įvažiavimą į kitą civilizacijos zoną. Ir aš prisiekiu, jog mes tai keisime, o jeigu visuomenė pasitikės mumis, tai ilgainiui mes tai visiškai ryžtingai pakeisime (plojimai).

Tas pats liečia ir butų statybų klausimą. Tą vis išjuokiamą trijų milijonų butų planą. Siekiant klausimą pristatyti preciziškai, kalba eina apie 1 mln. 800 tūkst. butų plius 1 mln. 200 tūkst. butų, statomų komerciniu metodu. Dabartiniai Statybos ministerijos planai – tai tik pusė milijono butų. Taigi noriu Jums pasakyti, kad aš labai ryžtingai to sieksiu, o visai įmanomas dalykas, nepaisant pesimistų balsų – kad palyginus netolimu laiku, nors to negalima skaičiuoti mėnesiais, visuomenė turėtų galimybę gauti nuosavybėn butą, remiantis palyginus nedideliu įnašu ir mokant palyginus nedidelę mėnesio dalį – apie 500 zlotų. Šiandien tokių galimybių yra. Tiktai tam reikia tam tikros teisinės inžinerijos ir tam reikia tam tikros finansų inžinerijos. Tačiau primenu, Lenkijos bankuose šiandien yra likvidumo perteklius. Pinigai Lenkijoje yra, reikia tik mokėti jais pasinaudoti. Jeigu  prieš dešimtis metų tai sugebėjo padaryti graikai ar ispanai, nėr jokių priežasčių, kad to nesugebėtų padaryti lenkai.

Šie renginiai, apie kuriuos aš kalbu dabar, turi ne tik ūkinį ir ne tik infrastruktūrinį pobūdį, jų pobūdis liečia ir visuomenės savimonės būklę. Pastarieji keliolika metų lenkus mokino, kad įvairios kolektyvinės strategijos nepavyksta, kad kažką padaryti galima tik individualios strategijos rėmuose. Šie renginiai turi formuoti lenkų bendruomenę, lenkų bendruomenės savimonę (plojimai). Ir kaip tik todėl mes norime jų imtis.

Tačiau bendruomenės formavimas tai ir kitų mūsų valstybės aparato, kitų Lenkijos visuomeninio gyvenimo komponentų užduotis. Itin svarbus dalykas, labai svarbus Lenkijos ateičiai, kad būtų įvykdyta toji užduotis, kurią aš suformulavau pradžioje – visa tai, ko ėmėsi Kultūros ministerija, o kas trumpai vadinama istorine politika. Žinau kritikų žodžius. Mes nesileisime būti nustumiami iš to kelio. Reikia konsoliduoti lenkų nacionalinę savimonę, reikia puoselėti lenkų pasididžiavimą. Tai daro kitos tautos (plojimai), taip pat ir tokios, kurioms derėtų dėl savo istorijos nepalyginamai plačiau, nei mums, pasiaiškinti, nes nekaltųjų nebūna. Ir mes, nepaisant puolimo ir kritikos, ir toliau tai darysime. Aš labai džiaugiuosi, kad pavyko padidinti išlaidas paminklų apsaugai. Mes ryžtingai remsime Lenkijos istorijos muziejaus, Laisvės muziejaus statybą (plojimai). Su visa energija mes remsime ir kitus projektus šioje srityje.

Dar didesnę užduotį šioje srityje turi lenkų švietimas. Lenkų mokykla privalo sutvarkyti savo didaktinį procesą ir visa tai, kas vyksta auklėjimo srityje, nes čia pasitaiko labai, labai daug blogo. Didaktinis procesas, aišku, turi ruošti gyventi modernioje visuomenėje, informatikos visuomenėje, kur tam tikri gebėjimai, kurie dar prieš kelioliką metų buvo visiškai nežinomi, dabar turi būti viešai paplitę. Ir mes profiliuosime mokyklą šia linkme. Ji ir dabar jau tam tikru lygiu profiliuota. Tačiau mokykla turi kartu perteikti jauniesiems lenkams visą žinių kompleksą, kuris leis jiems atrasti save tautų bendrijoje, suvokti lenkų simbolius, lenkų istorines ir literatūrines šaknis, o taip pat, aišku, suvokti tokio pobūdžio šaknis iš pasaulio ir literatūros istorijos. Lenkų kalbos dėstymo būdas per pastaruosius kelioliką metų nepasitarnavo tokiam rengimui. Tai turi būti pakeista ir ryžtingai turi būti pakeista (plojimai). Tų mokyklos funkcijų menkinimas, niekam geram netarnauja. Ir, aišku, niekam geram netarnauja visa tai, kas siejasi su labai šiandien sunkia auklėjimo padėtimi mokyklose. Nevienu atveju, aš to nenoriu apibendrinti, tačiau tai tikrai reiškinys ne paraštėse, mokyklas paveikia blogiausių, brutaliausių ir agresyviausių moksleivių teroras. Tam tikri šiuolaikinės pedagogikos siūlomi mechanizmai iš tikrųjų sukuria sunkumus kultūringiems, gabiems ir mokytis norintiems moksleiviams (plojimai). Tokia tiesa. Ir jokie riksmai ir verksmai mūsų neįtikins, kad balta yra balta, o juoda yra juoda (juokai salėje, plojimai). Labai atsiprašau – kad balta yra juoda, o juoda yra balta. Labai atsiprašau (plojimai). Beje, mūsų neįtikins ir ta pirmąja prasme. Niekas nesugebės mūsų įtikinti, jog gerai, kad mokyklose vyrautų gaujos teisė. Nes ten, kur niekas – kur auklėtojų priežiūra, kur mokytojai irgi pavergti terorui, mes būtent ir turime reikalą su tokia padėtimi. Todėl ir norime, kad mokytojai turėtų viešųjų pareigūnų statusą (plojimai). Kad tokie poelgiai kaip šiukšliadėžės užkėlimas jiems ant galvų būtų rimtas nusikaltimas (plojimai).

Pilietinės visuomenės kūrimas

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Visos tos priemonės, apie kurias aš kalbėjau, turi tarnauti pilietinės visuomenės formavimui, turi sukurti atmosferą, kurioje dar šiandien labai dažnas įsitikinimas, jog neverta nieko imtis, jog, galų gale vis tiek laimės tie, kurie organizuojasi, siekdami neteisėtos naudos, bus pakeistas. O Lenkijai reikia visuomenės aktyvumo. Reikia dėl daugelio priežasčių. Reikia dėl viešosios nuomonės formavimo, taigi kuriant kontrolės mechanizmus, taip pat jo reikia ir dėl valdžios kontrolės, bet lygiai taip pat ir dėl stiprių visuomeninių jėgų centrų kontrolės. Mes esame įsitikinę, kad tokiomis sąlygomis, pataisytos valstybės sąlygomis, kitomis nei sąlygos, apie kurias aš čia kalbėjau, ši kryptis, šis siekis kurti pilietinę visuomenę bus žymiai stipresni nei šiandien. Ir tai bus didysis gėris. Tai bus didžiojo gėrio kūrimas Respublikos plėtros vardan, vietinės bendruomenės plėtros vardan (plojimai). Vardan viso to, kas pasitarnauja ar ateityje pasitarnaus geresnei mūsų gyvenimo kokybei.

Ponios ir ponai! Tarp kitų mūsų visuomeninio gyvenimo resursų yra dar vienas. Toks resursas – tai drąsūs vyriausybės sprendimai įvairiose srityse. Tokius drąsius sprendimus reikia priimti dėl tokių rinkų – o jų yra – kurios šiandien yra aiškios politinio kapitalizmo rinkos, oligarchinės rinkos. Reikia tai ryžtingai keisti. Reikia ryžtingai sumažinti telefono ir interneto išlaidas (plojimai). Reikia, kad Lenkija būtų arčiau pasaulio. Nes tai metodas būti arčiau pasaulio.

Tačiau reikia būti drąsiems ir kitose srityse, pažvelkime kad ir į energetikos sritį. Ateis toks laikas, kai mūsų, daugiausia anglimi besiremianti, energetika bus jau labai vargiai toleruojama Europos Sąjungos dėl aplinkos apsaugos. Ar mums jau šiandien nereikėtų galvoti apie atominę energetiką ? (plojimai). Europos Sąjungoje yra atitinkama technologija. Pirmiausia ją turi prancūzai ir pamažu mažėja isterija aplink šią energetiką. Ir yra vidaus šansų, kad mes šiuo klausimu vis nevėluotume, kad nebūtume nuolat imitatoriais, o būtume kažkur, jei ne pačioje pradžioje, tai bent jau pirmaujančių grupėje. Mes turime imtis tokių pastangų. Tačiau yra ir visai kitokių sričių – sociologija pažįsta demonstracijos efekto sąvoką. Reikalas tas, kad  tam tikroje visuomeninio gyvenimo atkarpoje, tam tikri procesai, tam tikri veiksmai būtų rodomi ir tuo pačiu įtakuotų tam tikras visuomeninio gyvenimo atkarpas, visą visuomenę. Šiandien yra tokia visuomeninio gyvenimo atkarpa, kurią kai kas kandžiai vadina “budinga Lenkijai”. Aš su tokiu apibūdinimu nenorėčiau sutikti. Tačiau visgi kažkas tame yra, turiu omenyje daugelį sporto šakų, o ypač futbolą.

Taigi, mes turėsime drąsos ir čia vykdyti ryžtingus veiksmus, drąsius apsivalymo veiksmus (plojimai), kad tautai parodytume, jog yra permainų (plojimai). Kad parodytume tautai, kad kai kur kai ką padaryti visgi įmanoma, kad yra šansų apsivalyti, o viliuosi kad ir po to apsivalymo – šansų laimėti. Nes aš netikiu, kad Lenkijoje mažiau talentingų futbolininkų nei Kroatijoje. Aš tiesiog netikiu. Esu įsitikinęs, kad jų daugiau (plojimai). Tik visa tai turėtų kitaip funkcionuoti.

Pokyčių  reikia Lenkijos kaimui

Dar vienas didžiulis, nors ir sudėtingas resursas, yra Lenkijos kaimas – rimtas klausimas, didžioji visuomeninė problema. Norėčiau tai ypač pabrėžti, kad ir moralinė problema. Nes Lenkijos kaimo klausimas, kaip prieš daugelį metų rašė Pawełas Zaręba, yra didžioji moralinė tarpukario laikotarpio problema, vėliau atėjo socializmas ir iš esmės, ši problema, nors ir tuometinėse realijose viešai neeksponuojama, visgi išliko. Ir galima sakyti, kad ji vėl sprogo po 1989 metų. Mano vyriausybės užduotis – pradėti ją spręsti, spręsti racionaliai. Kaimas, ponios ir ponai Seimo nariai, tai didžiulis potencialas. Tik pažvelkite į tai, kas vyksta su Lenkijos eksportu, maisto eksportu (plojimai). Vyksta labai daug, labai gerų dalykų, taigi – įmanoma. Tačiau Lenkijos kaimui reikia permainų, drąsių permainų švietime, nes čia turime aibę labai negerų reiškinių, tokių, kurie iš anksto degraduoja kaimo vaikus ir jaunimą kai dėl jų ateities. Kaimui reikia dalyko, atrodytų, akivaizdaus, tačiau vis dar nesutvarkyto, reikia energijos. Buvo elektrifikacija, vyresni mūsų dar tai puikiai prisimena, tačiau ši elektrifikacija nenulėmė, kad kaime galima būtų statyti fabrikus, kuriems reikia daug energijos, ir mes Europos lėšų rėmuose turime tai sutvarkyti. Ir, pagaliau, kaimui reikia – ir čia yra idėjų panaudoti radijo bangas – priėjimo prie interneto. Ir mes tuos reikalus tvarkysime, taip pat racionalizuosime tų lėšų, kurios skiriamos kaimui, panaudojimą. Jos nemažos, tačiau, aišku, kartu su plėtra, su nacionalinių pajamų augimu mes sieksime, kad jos būtų dar didesnės (plojimai). Tačiau pirmiausia reikia, kad mūsų, kaip kartais kai kas tai piktybiškai pavadina, o mes to visiškai nesigėdijame – liaudies – tautinė koalicija atsigręžtų į kaimą ir skelbtų, kad dabar ateina jo laikas. Aš kartoju, juk tai irgi didžiulis Lenkijos potencialas (plojimai).   Didžiulis lenkų potencialas (plojimai).

Pone Maršalka! Ponios ir ponai Seimo nariai! Aišku, galima būtų visas tas galimybes panaudoti bet kurioje situacijoje, nebent jei įvyktų kokia nelaimė. Tačiau šiandien jomis pasinaudoti lengviau, žymiai lengviau, nes turime dar du galingus resursus. Pirmiausia, Europos pagalbą ar Europos Sąjungos lėšas. Nes ši parama tai ne vien tik geri žodžiai. Mes jos nusipelnėme. Istorija klostėsi taip, kad mes jos tikrai nusipelnėme (plojimai). Mes darysime viską ir čia puikiai savo užduotį vykdo ponia ministrė Gęsicka, kad ši parama būtų racionaliai, solidarumo principais, tačiau ir nieko nediskriminuojant, paskirstyta, ir kad būtų visiškai panaudojama, visomis įmanomomis kryptimis (plojimai). Aišku, aš čia dar privalau pabrėžti visa tai, kas yra susiję su kelių infrastruktūra ir su kaimu, nes šiandien šios kryptys ypač svarbios, itin svarbios keliant mūsų šansus.

Ir, pagaliau, yra dar vienas resursas, tai Europos rinka, didžioji Europos rinka. Rinka, kuri dar nėra laisva, vis dar nėra visiškai laisva, čia labai būdingas paslaugų direktyvos klausimas. Tačiau ji yra didžiulė ir nulemia, kad Lenkijos eksportas didėja kasmet 20 %. Jau dabar, šiais metais turėsime daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Gerbiamieji, tik įsivaizduokite, nuo ko mes pradėjome. Šiais metais mes turėsime todėl, kad euras žymiai stipresnis nei doleris, tai irgi tiesa, tačiau turėsime daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Ir toliau įvairiais būdais galėsime žengti šia kryptimi. Kaip tik čia irgi yra šansų tam naujam, jaunam, energingam Lenkijos kapitalizmui, kapitalizmui, besiremiančiam ekonomika, kuri remiasi žiniomis. Nes lenkų galvose šiandien yra jau pakankamai proto, kad tokią ekonomiką galima būtų kurti (plojimai).

Užsienio politika

Tačiau, kai kalbame apie šią rinką, kai kalbame apie mūsų padėtį joje, reikėtų pereiti prie klausimų, susijusių su Lenkijos užsienio politika. Beje, pagrindinės jos kryptys yra akivaizdžios. Lenkija yra NATO, Lenkiją sieja aljansas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis aljansas palaikomas, stiprinamas tam tikrais bendrais renginiais. Tai prieštaringi renginiai, taip pat ir koalicijos rėmuose, aš to neslėpsiu, ir nelengvi. Tačiau mes esame giliai įsitikinę, jog juos reikia tęsti, tos problemos sprendimas kažkurią dieną turėtų ateiti, ir turi būti išderėtas, bendras sprendimas. Tai negalėtų būti dezertyravimas. Lenkija nėra dezertyrų tauta (plojimai). Bet Lenkija yra tauta, yra valstybė, kuri sugeba tvarkyti racionalią politiką.

Kai aš kalbu apie mūsų narystę NATO, turiu paminėti taip pat ir apie gynybos politiką. Mes NATO rėmuose toliau racionalizuosime išlaidas armijai, diegsime jos modernizaciją, beje, kai ateis  tos esminės viešųjų finansų reformos laikas, tai tas problemas reikės dar rimtai apsvarstyti. Vakar turėjau progą skaityti dokumentą apie Graikijos ginklavimąsi, primenu: Graikijoje 10 mln. gyvėtojų ir ji artimiausius 8 metus dar nebus priskiriama prie turtingiausių Europos valstybių. Na, ir palyginau tai su mūsų apimtimi šiam laikotarpiui. Atvirai kalbant, nieko džiuginančio. Aš kartoju, tai mums vis dar didžiulė problema.

Pagrindinis mūsų pozicijos rodiklis yra mūsų narystė Europos Sąjungoje. Mes norime būti Sąjungoje, aš noriu tai labai ryžtingai pabrėžti. Mes norime dalyvauti visame tame, kas padėtų įveikti dabartinę Europos Sąjungos krizę, taigi pastangose, ieškant naujo sprendimo iš esmės. Tačiau noriu labai stipriai pabrėžti, jog to pagrindinio sprendimo rėmuose mes stengsimės, kad Europos Sąjungos plėtra reikštų realią, aš tai pabrėžiu, realią subjektų, kurie dalyvauja sprendimuose, apimties plėtrą (plojimai). Aš atskiriu realybę nuo formalumo, nes visai kas kita yra įvairūs formalūs mechanizmai, o visai kas kita realūs mechanizmai. Mes norime dalyvauti tuose realiuose mechanizmuose. Ir tuo klausimu mes pasinaudosime savo pozicija, bet remsimės tiek Veimaro trikampio, tiek Vyšegrado trikampio pozicija. Mes tai darysime labai ryžtingai. Ir jeigu kas nors to nepalaikys, tai tikrai ne dėl mūsų kaltės.

Trečia. Mes turime Europos Sąjungos sprendimų rėmuose išlaikyti galimybę priimti savo sprendimus, kaip tokią galimybę turi daugelis šalių, klausimais, kurie susiję su mūsų specifine istorine ir geopolitine padėtimi. Tai tiesiog tam tikro pobūdžio būtinybė. Būtinybė išplaukianti kad ir iš energetikos klausimų. Ir todėl mes tuo ryžtingai užsiimsime (plojimai).

Mes taip pat stengsimės, aš apie tai jau kalbėjau, kad Lenkija išlaikytų visišką suverenumą kultūros ir papročių klausimais. Europos Sąjungos įstatymai, teisės nuostatos tų reikalų neliečia ir neturėtų liesti. Lenkija, kartoju, nori čia išlaikyti savo savitumą. Mes skiriamės, nėra prasmės nuslėpti to fakto, mūsų papročiais nuo daugelio kitų šalių. Nors yra dalykų, kuriuos vertėtų perimti iš ten. Noriu labai stipriai pabrėžti, jog, kai, pvz., kalba eina apie moterų lygiateisiškumą, apie tą realų lygiateisiškumą, jų poziciją šeimoje, visa tai, kas turėtų nulemti, kad moterys turėtų apsaugą, išvengtų sunkumų, su kuriais joms dažnai tenka susidurti – mes kuo stipriau pasisakome už tai (plojimai). Tačiau kitais klausimais, apie kuriuos čia šiandien kalbame, esame ryžtingai prieš (plojimai). Ir aš tai palaikau.

Ir, pagaliau, Aukštieji Rūmai, mes nuolat pasisakome, kad Europos Sąjungos plėtra aprėptų ir Ukrainą (plojimai). Tai Sąjungos pilnumo klausimas. Tai jos saugumo klausimas. Na ir tai dar mano jau minimas klausimas, kad jeigu Ukraina bus Sąjungoje, tuomet plėtra bus visiškai tikra plėtra, taip pat ir sprendimo procesų srityje.

Norėtume, pereinant jau prie kitų problemų, turėti kuo geriausius santykius su mūsų Rytų kaimynais. Mes palaikome mūsų paramą demokratiniams sąjūdžiams, bet tos paramos nenorėtume priešpriešinti santykių gerinimo siekiams. Tačiau norėčiau čia Jums, Gerbiamieji, pasakyti, kad jokioje srityje skubotumas, o būna kad ir istorijoje, netrukdo tiek stipriai, kiek būtent čia. Čia, pirmiausia, mes turime būti kantrūs, antra – irgi kantrūs, ir trečia – vėl kantrūs (plojimai). Procesai, kurie nulems, kad Lenkija būtų pripažinta svarbiu Europos subjektu, taip pat svarbia Rytų partnerių, o ypač mūsų didžiosios rytinės kaimynės, tai yra Rusijos, kaimyne, bus tikriausiai ilgalaikiai. Tiesiog taip susiklostė šios Europos dalies istorija. Taip susiklostė mūsų santykių istorija. Santykių, kuriuose yra daug blogio, bet taip pat, ir tą norėčiau pabrėžti, daug artumo. Mes norėtume, kad ilgainiui tas artumas laimėtų, o blogis būtų atmetamas (plojimai).

Didelį vaidmenį mes skiriame mūsų užsienio politikos aktyvinimui Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tai šiandien svarbios pasaulio dalys. Labai svarbi pasaulio dalis yra Azija, o ypač Rytų Azija, kaip man čia kažkas teisingai sufleruoja, to nereikia net aiškinti. Ir mes ten norime būti ir ekonomine prasme, bet taip pat ir kultūrine prasme. Beje, tai liečia ir Afriką. Čia net mūsų palyginus kukliomis galimybėmis galima judėti pirmyn. Yra tokių pavyzdžių. Ir tas aktyvumas turi būti, mes neturėtume užsidaryti, neturėtume užsiimti lokaline politika, nes tai nieko gero nežada (plojimai).

Šioje pasaulio dalyje yra nemažų rezervų. Mes ten įsitrauksime, taip pat ir aš esu pasirengęs tokiam užsiangažavimui.

Ir, pagaliau, Gerbiamieji, kai dėl užsienio politikos, bet kartu ir ne dėl užsienio, nes klausimas liečia lenkus. Paskutinis klausimas, bet tikrai ne menkiausias kai dėl savo reikšmės. Mes turime pasiekti lūžį mūsų santykiuose su užsienio lenkais (plojimai). Tai įvairiapusiški resursai. Nežinau, ar tai ką šiuo momentu išgirdau iš Seimo narių suolų, buvo ironiška ar neironiška, tačiau čia iš tikrųjų nėra nieko juokingo. Tai didžiuliai resursai, už mūsų sienų gyvenantys milijonai lenkų, taip pat ir tokių, kurie turi labai gerą poziciją savo visuomenėse. Tarp jų yra ir tokių, kurie būtų pasirengę sugrįžti, atnešdami daug žinių, daug kvalifikacijų, kurios yra Lenkijoje retos. Tačiau aišku didžiulė jų dalis liks ten. Jie ten liks – aš aišku nekalbu apie naujus emigrantus, nes čia mes norėtume, kad jie sugrįžtų – bet, gal būt, palaikys su mumis nuolatinius ryšius. Jie gali sustiprinti ir mūsų pozicijas. Gali daug įnešti, tačiau laukia signalo, aiškaus, vienareikšmiško signalo. Ne tik premjero, prezidento, užsienio reikalų ministro ar Seimo maršalkos lygmenyje, o realios veiklos lygmenyje. Nes kaip tik su tąja realiąja veikla reikalai, dažnai konsulatuose – negeri ir labai negeri. Dažnai ten yra Lenkijos Liaudies Respublikos rezervatai. Ir mes tai turime pakeisti (plojimai).

Pone Maršalka! Aukštieji Rūmai! Lenkija turi didžiulį šansą. Lenkija – galima tai sakyti cituojant vieną populiarią reklamą – nusipelnė daugiau. Ir mes privalome vykdyti iš tų žodžių išplaukiančią užduotį. Nepaisant viso to, kas įvyko per pastaruosius metus Lenkijos viešajame gyvenime, aš noriu išreikšti viltį, kad mes visgi, išsaugodami suskirstymą į valdžią ir opoziciją, tai pasieksime kartu. Prašau Jūsų paremti mano vyriausybę. Labai dėkoju (ilgi plojimai).

Vertimas iš lenkų kalbos

 Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko Jaroslavo Kačinsko kalba Lenkijos Respublikos Seime 2006 m. liepos 19 d.

,,Nasz Dziennik” (,,Mūsų dienraštis”), šeštadienis-sekmadienis, 2006 m. liepos 22-23 d., psl. 16-19.

                      * Kalbos ir jos dalių pavadinimai – redakcijos.

Parašykite komentarą