Romualdas Ozolas

RESPUBLIKOS žmonėms

Į Lietuvos viešąją erdvę kasdien išmetama tonos žodžių. Užuot informavę, jie it smogas pakimba ant Lietuvos ir skverbiasi į sąmonę.

Kodėl tie mūsų kasdienio viešojo kalbėjimo žodžiai vieniems vis labiau primena iš prigimties nevaisingus mulus, kitiems – bemat išsivadėjančio popso triukšmą ir įniršį? Negi tuose lingvistikos kalnuose nesama nieko vertingo – nors aukso dulkių, jeigu ne gyslų ar grynuolių? Esama.

Tai kodėl tas mūsų viešasis kalbėjimas dusina?

Todėl, kad kalbama apie viską pirmaeilės svarbos režimu. O kai apie viską kalbama kaip apie svarbiausia nesiskaitant nei su principais, nei su vertybėmis, nei su faktais, ir dar su galutinės instancijos (personalinio Konstitucinio teismo) neklystamumu – kuo gali tapti viešasis kalbėjimas? Tik informaciniu triukšmu.Ar galima jį įveikti?

Reikia tik noro – išgryninti bangą, t. y. ir kalbėtojui, ir klausytojui žinoti, apie ką norima kalbėti ir ką girdėti. Nes – dar kartą! – kalbėti apie viską – tai kalbėti apie nieką, išgirsti viską – negirdėti nieko.

Tai suvokia ne tik žmonės, suvokia ir valdžios, mūsų politinio ir pilietinio gyvenimo įgaliotieji organizatoriai. Todėl gi šalims apšilus kojas naujoje geopolitinėje aplinkoje – Europos Sąjungoje – paskelbta apie ilgalaikių plėtros programų kūrimą. Taip Lietuvoje gimė Lietuva 2030. Pakritikuotai, tačiau iš esmės taip ir nepataisytai programai propaguoti dabar imama už ES pinigus perkama bendrovė, kuri pigiausiai ir išradingiausiai naudodama „prie šešių nulių zonos“ artėjančią sumą iki žmonių atneš jos pagrindinius teiginius, „keisdama žmonių mentalitetą“ bei „keldama gyventojų pozityvumą“ savo šalies atžvilgiu.

Ar esama galimybių šiai akcijai nepavirsti panašia į Lietuva – drąsi šalis pinigų švaistymo festivalį?

Neabejotina, valstybės biurokratai ras akciją sėkminga pavadinti leidžiančių ženklų. Tačiau ar ji gali būti iš tiesų sėkminga, jei pati Lietuva 2030, laikoma pagrindiniu šalies pažangos dokumentu, tos pažangos neprojektuoja iš principo?

Esama dviejų dalykų, be kurių negali išsiversti joks nacionalinės pažangos dokumentas: tai TAUTA ir VALSTYBĖ. Mūsų kaimynai pasakė aiškiai: tautos tvarumas ir tęstinumas yra siekinys, kuris realizuojamas ir kultūra, ir ekonomika, ir politika, už kurių tikslingą orientuotumą atsako tų tautų sukurtos valstybės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra visiškai nepriklausomos, ar įsijungusios į kokias nors sąjungas. Mums siūloma braidžioti po tokius programos pilietiškumus ir valstybiškumus, kurie tik po gražių spekuliacijų gali būti susieti su lietuvių tauta, jos valstybe ir pilietybe, su lietuviškuoju patriotizmu.

O ką mes kasdien turime daryti kiekvienas ir visi kartu, kad su dabar Lietuvoje gyvenančiaisiais nesibaigtų mūsų gimtoji ir unikali viso pasaulio kalba? Kokios yra Lietuvos piliečio pareigos savo valstybei, atsidūrusiai tarp nacionalinių ir supranacionalinių teisynų? Ką mes, du su pakabučiais milijonai iš vis sparčiau tirpstančios tautos, galime septynių milijardų pasauly? Negi tik rezignacija ir emigracija yra mūsų likimas?

Tikrai ne. Blūdas pamažu lėgsta. Supratimas, kad tik savo tėvų žemėje gali būt savas su savais ir savas pats sau, pamažu grįžta Lietuvon ir skatina bendrojo gėrio kūrimo darbams. Naudodamasi „Respublikos“ suteikta galimybe mūsų visuomeninė Redkolegija telks tas intelektines pajėgas, kurioms rūpi lietuvių gyvenimo šiuolaikiniame pasaulyje ideologija ir tautos tęstinumą garantuojantis Lietuvos projektas. Kviečiame jungtis!

 

2013-12-06

4 komentarai

  1. Jeigu viskas vyks taip, kaip vyksta dabar – išnyksim, kaip dūmas ( kvaila būtų abejoti ) …, bet nereikia pamiršti, kad tarptautiniai reikalai gali pakrypti visiškai netikėta linkme ir tai, apie ką mes jau net nebedrįstame net pasvajoti, kad neapsikvailintume ( nepriklausoma valstybė, laisva tauta … ) – gali tapti paprasta, savaime suprantama, ranka pasiekiama ir natūraliai privaloma , tikrove .

  2. Mielieji, jei komentarai trinami, tai gal nurodykit kokius netrinat. Ką rašyti nurodykit. Nes neverta gaišti laiko ir ką nors komentuoti. Ir be to: 1. Ten kur viskas kontroliuojama mes jau buvome ir , dalinai, tebesame. 2. Kaip cenzūra dera su tuo, kuo save pateikiat ? Sėkmės 🙂 eiliniai, įprastiniai sukčiai , bei apgavikai… vėl ieško kvailesnių už save – primityvu .

Parašykite komentarą