Ir vėl tik pažadai?

Žemdirbių savivalda įsitikinusi: besibaigiant 2007-2013 metų ES finansinio programavimo laikotarpiui, Lietuvos ūkininkai turėtų gauti didžiausias įmanomas (ir Europos Komisijos leidžiamas) pagrindines ES tiesiogines išmokas už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, t. y. valstybė turėtų padėti žemdirbiams sukaupti kuo daugiau atsargų, nes naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu 2014 -2020 metais nacionalinių tiesioginių išmokų, kaip nuolat primena Europos Komisija, nebeliks. Birželio 5 d. ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis pranešė Žemės ūkio rūmų prezidiumui, jog žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pasitaręs su ŽŪR atstovais, parašė ES Komisijai, kad 2012 m. pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravusiems savo žemdirbiams, taip pat mėsinių galvijų augintojams Lietuva ketinanti skirti 166 mln. Lt (52 mln. Lt daugiau nei 2011 m.) papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tačiau šiomis dienomis Finansų ministerija paskelbė, kad „liepos 3 d. pas ministrą pirmininką susitarta nacionalinių tiesioginių išmokų dydį nustatyti rudenį, kai paaiškės, kaip surenkamas 2012 m. valstybės biudžetas, ir bus patikslinti 2013 m. ekonomikos augimo duomenys, todėl Žemės ūkio ministerijos siūlymas dėl 166 mln. Lt išmokų – per ankstyvas”. Finansų ministerija šią sumą ketina keliasdešimčia milijonų litų sumažinti. Taip jau buvo pernai ir užpernai.

„Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį klausia respondentų: „Ar galima pateisinti Lietuvos valdžią, jau bebaigiančią kapituliuoti dėl visų Bendrijos šalių ūkininkams vienodų ES tiesioginių išmokų, valstybės biudžete randančią šimtus milijonų litų sporto renginiams ir pramogoms bei arenoms, tačiau nepastebinčią, kaip tyliai bankrutuoja per menkai remiami šalies maitintojai, kuriems išlikti padėtų palyginti nedidelė suma?“

 Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus STANČIKAS:

„Kas priklauso žemdirbiams, privalo būti atiduota, bet, kaip bebūtų gaila, metai po metų nacionalinės išmokos vis mažinamos. Mūsų šalis žemdirbiams niekada neatidavė tiek, kiek jiems priklauso. Todėl jau nieko keisto, kad ir šiais metais Finansų ministerija bando spyriotis ir įrodinėti, kokia tragedija yra šalyje ir tą turi kompensuoti žemdirbiai. Reikėjo grąžinti pensijas – būkit, ūkininkai, solidarus, nors ne žemdirbiai tas pensijas sumažino. Gal šiemet solidariems galima būti iš Įeitos pusės ir nustoti atiminėti iš ūkininkų jiems jau lyg ir pažadėtas išmokas? Juk mūsiškiai gauna ir taip mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, o konkuruoti reikia su gerokai didesnėmis ir ekonomiškai stipresnėmis šalimis. Nepaisant to, mūsų žemdirbiai visgi sugeba šioje rinkoje išsilaikyti, bet jeigu valstybės požiūris į juos išliks toks, koks yra šiandien, ateitis šviesi neatrodo.“

 Ekonomistas Kęstutis JASKELEVIČIUS:

„Mano vertinimu, jau kurį laiką, bene aštuonerius metus, į žemės ūkį žvelgiama labai liberaliai. Tarsi tai lyg ir rinkos sektorius, todėl patys tegul ir kapanojasi. Tokia pozicija tvirtai įskiepyta valdžios supratime ir jos vis laikomasi. Atkreipkime dėmesį, kiek metų nėra nė vieno rimto patarėjo žemės ūkio klausimais nei Prezidento komandoje, nei Vyriausybėje. Toks požiūris ir atsispindi priimant sprendimus agropolitikoje. Gaila, kad ir žemės ūkio ministras, mano manymu, ne kažin kiek iš esmės atstovauja žemdirbiams. Tik iš bėdos, tiek, kiek,  patys žemdirbiai jį priremia prie sienos, imasi rūpintis rimtų klausimų sprendimu. Ir šiuo, konkrečiu atveju dėl tiesioginių išmokų, akivaizdu, kad žemės ūkio ministras negalėjo nežinoti Finansų ministerijos pozicijos, o „pažadėjo – patiešijo“… Tokie sprendimai rengiami labai iš anksto, nebūna staiga biudžeto projekte atsirandančių, su niekuo nederintų eilučių. O dabar bandoma viską pateikti pagal formulę: „blogietė“ finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir „gerietis“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.“

Jurbarko r. ūkininkas K. S. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi):

„Privalo mūsų valstybė remti žemdirbius, kaip kad daro visos Europos Sąjungos šalys. Kitas reikalas, kad tvarkos mūsų Vyriausybėje trūksta. Jeigu Ministrui Pirmininkui, tegul ir visuomeniniais pagrindais, bet žemdirbiams svarbiais klausimais patarinėja nešvarios sąžinės ir teisiami veikėjai, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje taip pat dirba su teismais reikalų turintis asmuo, tai kas gi čia gero gali būti? Žemės ūkio ministras – dar vienas keistuolis. Pasako, patvirtina, Europos Komisijai praneša, o faktas toks, kad jokių lėšų papildomai nebus skirta. Ir ką tas žmogus galvoja prieš išsižiodamas? Atsibodo tušti plepalai ir nuolat nepateisinami lūkesčiai. Vis pagalvoju, jeigu valstybė sugebėtų išieškoti bent dalį finansinės žalos iš ją padariusių valdininkų, kurie blogiausiu atveju dabar tik tarnybos netenka, tai tikrai pinigų užtektų ir žemdirbiams, ir kultūrai, ir šventėms…“

ŽŪM Žemės ir maisto Ūkio departamento direktorius Rimantas KRASUCKIS:

„Man šiek tiek gėda. Finansų specialistai mane paprotino, nukreipdami į Biudžeto įstatymą, ir, pasirodo, šiais metais pasikeitę šio įstatymo nuostatai nebeleidžia Vyriausybei skolintis valstybės vardu priemonėms finansuoti. Tiek žemės ūkio ministras, tiek ir mes, kurie į reikalus žiūrime ūkiškai, tikėjomės, kad tiesioginių išmokų žemdirbiams atsiradimą bus galima pagreitinti. Būtent Biudžeto įstatymo pakeitimai komplikavo padėtį. Gaila, bet nėra paprasta tokius punktus vėl pakoreguoti. Žemės ūkio ministerija pati viena įveikti susidariusios problemos negali, nebent atsirastų palankesnis Seimo nutarimas.

Atsiprašau žemdirbių, kuriuos nevylėme ir jų lūkesčiai dabar lieka nepatenkinti, nors ŽUM pastangos gerinti padėtį buvo, tačiau atsiradęs įstatyminis niuansas viską sujaukė.“

 

 

Parengė „ Ūkininko patarėjo“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ

 

2012-07-21

Parašykite komentarą